Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje pernai apsilankė arti 20 tūkst. pacientų, jų skaičius nuolat auga

Regioninės Telšių ligoninės salėje vykusiame gamybiniame susirinkime ligoninės direktorės pavaduotoja medicinai Jovita Seiliuvienė, direktorės pavaduotoja slaugai Beruta Zavadskienė, Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja Giedrė Girdvainytė pristatė skyriaus 2017 metais nuveiktus darbus, pasidžiaugė išgydytais pacientais, aptarė problemas, iš kurių bene opiausia ta, kad neretai pacientai ar jų artimieji reikalauja nepagrįstų paslaugų bei žeria nepelnytus priekaištus.
Giedra AKAVICKIENĖ
Skyrius – ligoninės veidrodis
Pabrėždama Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus svarbą, direktorės pavaduotoja medicinai J. Seiliuvienė kalbėjo, kad jis yra vienas iš 12-os ligoninės stacionaro skyrių. Visi pacientai, kurie kreipiasi į gydymo įstaigą patys, atvežami GMP, atsiunčiami šeimos gydytojų ar konsultantų, pirmiausia praeina pro Priėmimo-skubios pagalbos skyrių. „Priėmimo-skubios pagalbos skyrius yra mūsų ligoninės veidrodis, ir mes tą veidrodį tikrai dažnai valome, norime, kad jis visą laiką spindėtų ir rodytų ne kreivus veidus, o visą tiesą – žmonėms teikiamą pagalbą“, – sakė J. Seiliuvienė.
Laisvų lovų beveik nebūna
Regioninėje Telšių ligoninėje yra 179 lovos, iš jų 114 – aktyvaus gydymo. Kaip teigė direktoriaus pavaduotoja J. Seiliuvienė, beveik visos lovos kone kiekvieną dieną užimtos. Išleidus ligonį į namus, netrukus jo vietą užima kitas.
Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje dirba daugiau kaip 40 žmonių, ligoninės mastu tai – vidutinio dydžio skyrius.
Kaip pažymėjo J. Seiliuvienė, pro Priėmimo-skubios pagalbos skyrių kiekvieną dieną praeina didžiulis žmonių srautas. Praėjusiais metais į šį skyrių kreipėsi 19 469 pacientai. Per parą skyriuje vidutiniškai apsilankė 54 pacientai.
Koją kiša socialinės problemos
Regioninės Telšių ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrius atitinka 2010 metų gruodžio 16 d. Nr. V-1073 LR sveikatos apsaugos ministro įsakymo specialiuosius reikalavimus. Priėmimo-skubios pagalbos skyrius teikia visas paslaugas pagal būtinosios pagalbos kriterijus ir kategorijas.
Ligoninės direktorės pavaduotoja J. Seiliuvienė sakė, kad teikdami pagalbą, darbuotojai dažnai susiduria su socialinėmis problemomis.
„Būtent socialinės problemos pakiša koją. Dažniausiai ligoninės personalas patiria nepasitenkinimą iš pacientų ar jų namiškių, kada tenka spręsti ne medicininę problemą, o vienišo žmogaus ar jo namiškių norą patenkinti ne retai nepagrįstus pageidavimus“, – teigė J. Seiliuvienė.
Atliekami tyrimai, taikomas gydymas
Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje teikiamos ambulatorinės ir stebėjimo paslaugos. Pagal indikacijas planine arba skubos tvarka guldomi ligoniai į stacionarą. Skyriaus vedėja gydytoja G. Girdvainytė pristatė 2017 metų skyriaus veiklą: per metus paguldyta į ligoninę 6 200 pacientų, 6 878 priimti ambulatoriškai, 2 047 pacientams suteiktos stebėjimo paslaugos.
Teikiant stebėjimo paslaugą, pacientas gali parą laiko būti Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus stebėjimo palatoje, jam atliekami tyrimai, taikomas gydymas. Pagerėjus būklei, ligonis išleidžiamas namo gydytis ambulatoriškai arba guldomas į ligoninės stacionarą.
Kaip teigė G. Girdvainytė, pacientai į stebėjimo palatą patenka ir kitu atveju – dažniausiai kai Vidaus ligų skyriuje nėra vietų. Vos tik atsilaisvinus vietai, ligoniai perkeliami į Vidaus ligų skyrių.
Jau per šių metų tris mėnesius į stacionarą paguldyta 1 700 pacientų, tiek pat priimta ambulatoriškai, atlikta 450 stebėjimo paslaugų.
Dingstis: „Nenoriu trukdyti šeimos gydytojo“
G. Girdvainytė gyventojams primena, kad Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus darbą reglamentuoja LR sveikatos ministro įsakymai. Būtinoji pagalba teikiama pagal keturias kategorijas, kurios išskirstytos į pogrupius.
Sunegalavę ar pasijutę blogai, pirmiausia pacientai turi kreiptis į savo šeimos gydytoją ir tik po to, esant būtinajai pagalbai arba indikacijoms stacionariniam gydymui, vykti į Priėmimo skyrių.
Gydytoja G. Girdvainytė pateikė vieną iš konfliktinių situacijų, kai pacientas nenori eiti pas savo šeimos gydytoją, teisindamasis: „Aš nenoriu jo trukdyti.“
Greitosios medicinos pagalbos darbuotojų atvežti pacientai nebūtinai turi patekti į stacionarą, dalis jų, nesant indikacijų ir suteikus pagalbą, išleidžiami namo.
Bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais
Siaučiant gripo epidemijai, Vidaus ligų ir Vaikų ligų skyriuose nebebuvo laisvų vietų, todėl pasigirdo pacientų priekaištų.
„Nenorėdami suprasti, kad skyriai ir palatos ne guminės, gyventojai pyko: „Anksčiau galėjau gydytis stacionare, o kodėl dabar ne.“ Dažnas mėgsta pareikšti daug metų atidirbęs Lietuvai, tai dabar jam esą priklauso tokios ir anokios paslaugos ligoninėje“, – kalbėjo G. Girdvainytė.
Skyriaus vedėja pasidžiaugė užsimezgusiu bendradarbiavimu su socialiniais darbuotojais, kuriems pranešama apie gydymo įstaigoje atsidūrusius apleistus senukus.
„Neretai nutinka taip, kad namiškiai yra susitvarkę globą, slaugą, gauna už tai išmokas, tačiau pakankamai neprižiūri žmogaus. Apie tokius atvejus informacija taip pat perduodama atitinkamoms institucijoms. Socialinių darbuotojų prašoma patikrinti ir įsitikinti, ar namiškiai gali rūpintis tuo žmogumi“, – tvirtino gydytoja.
Konfliktai kyla dėl nesusikalbėjimo
„Susirgus ar blogai pasijutus, pirmiausia žmogus turi kreiptis į šeimos gydytoją. Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje teikiama būtinoji pagalba“, – akcentavo ligoninės direktorės pavaduotoja J. Seiliuvienė.
Ji patikino, kad atvykimas su GMP automobiliu nėra žalia šviesa aptarnauti be eilės, nei aikštingas išsišokimas nepaskubins ligonio apžiūrėjimo. Pasak jos, tokie dalykai tik sukelia nesusikalbėjimą, nes personalas dirba taip, kaip reikalauja nustatyta tvarka.
Medikai dirba iš pašaukimo, profesionalumu pasižymi tiek gydytojai, tiek slaugytojos, tačiau dažnai dėl nesusikalbėjimo kyla konfliktinės situacijos, o tai pacientą, jį lydinčius asmenis nuteikia priešiškai. Žinoma, neigiamų emocijų dozę gavęs skyriaus kolektyvas tampa pažeidžiamas.
Mokosi valdyti stresą
Direktorės pavaduotoja slaugai B. Zavadskienė kalbėjo, kad Lietuvoje tik pravėrus Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus duris, pasitinka slaugytoja, o išsivysčiusiose šalyse, kur medicina finansuojama gerokai labiau, pasitinka apsaugos darbuotojas. Pabendravęs su atvykėliu ir išsiaiškinęs, ar jis stabilios psichinės būklės, ar nekelia personalui pavojaus, leidžia bendrauti su slaugytoju, gydytoju.
B. Zavadskienės teigimu, Lietuvoje dėl skurdžios medicinos ir nuomonės, kad medikai viską gali, medikas sutinka žmogų, nežinodamas, kokie jo kėslai. Todėl nenuostabu, kad Priėmimo skyriaus slaugytojos darbas priskiriamas prie darbų žudikų: nuolatinė įtampa sekina, dažnai pasireiškia perdegimo sindromas.
Direktorės pavaduotoja slaugai minėjo, kad suprantant Priėmimo skyriaus personalo darbo sunkumus stengiamasi padėti, į susirinkimus kviečiami psichologai, kurie moko, kaip suvaldyti stresą patiriant pacientų, jų namiškių spaudimą.
Per mėnulio pilnatį neretai jaučiami paūmėjimai: vos pravėrę duris, kai kurie pacientai įsivaizduoja, kad jų susirgimas pats sudėtingiausias, medikai turi viską mesti ir bėgti prie jų. Kartais neapsieinama ir be policijos, o situacijos primena filmus.
„Medikai taip pat yra žmonės, iš tos pačios visuomenės, todėl norisi paprasto, nuoširdaus, malonaus bendravimo, nes chaose ne visada įmanoma suvaldyti situaciją“, – prašydama suprasti medikų sudėtingą darbą, į gyventojus kreipėsi B. Zavadskienė.