Pirmosios mokyklos pastato istoriją pridengė plastikiniai apvadai

Senamiesčio širdyje esanti Telšių pirmoji mokykla – istorinis pastatas, statytas 1796 m. Jis patenka į valstybės saugomų kultūros vertybių sąrašą. Ilgą laiką stovėjusio apleisto ir viduje yrančio pastato dalis praėjusiais metais baigta remontuoti. Kita dalis remonto dar laukia. Telšių pirmosios mokyklos pastatas priklauso bažnyčiai, jame įkurti Parapijos namai, veikia Telšių vyskupijos šeimos centras.
Iš pirmo įspūdžio suremontuotos patalpos gražios, šiltos ir jaukios, tačiau džiaugsmą stabdo autentikos stoka. Pravėrus istorinio pastato duris, žvilgsnis kliūva už blizgių grindų plytelių, plastikinių apvadų, gipso plokštėmis dengtų sienų. Žodis „unikalus“ statinio vidui apibūdinti tikrai nebetinka, turistą suviliosi nebent pasakojama įdomia ir turtinga Pirmosios mokyklos istorija.
Aurelija SERVIENĖ
Mokyklos istorija
Sukaupta istorine medžiaga, remdamasi A. Butrimo knyga „Telšių kraštas“, bei savo žiniomis apie Pirmąją mokyklą dalijasi istorikė Janina Bucevičė.
1793 m. Edukacinės komisijos nutarimu iš Kretingos į Telšius buvo perkelta triklasė poapygardinė mokykla (dabar – progimnazija, J. B.), kurioje pagal Edukacinės komisijos programas mokė tėvai bernardinai. Vienuoliai bernardinai mokyklai 1796 m. pastato atskirą mūrinį dviaukštį pastatą ir aprūpina mokyklą reikiamomis mokymo priemonėmis. Mokyklos statyba rūpinosi bernardinų vienuolyno Telšiuose gvardijonas E. Lopacinskis. Mokyklą iš šiaurės ir rytų supo botanikos sodas – parkas, gėlių ir vaistažolių darželiai. Šalia mokyklos stovėjo senesnis medinis pastatas, kuriame vykdavo vieši moksleivių egzaminai. Mokykla buvo stačiakampė, dvigalė, perkirsta koridoriaus ir nedidelio vėliau pristatyto priestato. Abiejose koridoriaus pusėse būta klasių: šiaurinėje pusėje – pirmos ir trečios, pietinėje – antros ir ketvirtos. Antrojo aukšto patalpas koridorius vėl dalijo į dvi dalis. Šiaurinėje pusėje buvo šešta klasė, o pietinėje – penkta. Kiekvienoje klasėje stovėjo krosnis. Visoje mokykloje buvo 24 langai. Klasės buvo dengtos cilindriniais skliautais, fasadai lygūs, stogas pusvalmis. Nuo 1798 m. buvo gautas leidimas įsteigti 6 klases (dabar – gimnazija, J. B.). Visi mokytojai buvo kilę iš etninės Lietuvos. Dauguma mokinių – bajorų ir miestiečių vaikai, valstiečių vaikai sudarė nuo 5 iki 20 proc. visų mokinių. Mokykloje mokėsi nuo 109 iki 422 mokinių (1821 m.)
Mokykloje būta ir bibliotekos, skirtos „geriausioms ir naudingiausioms tiek pamaldumo, tiek mokslo studijoms didinti“. Moksleiviai galėjo naudotis ir bernardino vienuolyno biblioteka, kuri buvo vienuolyno trečiajame aukšte. Knygos buvo laikomos ir refektorijaus spintoje, vadinamojoje katedrėlėje. 1822 m., remiantis inventoriaus aprašais, būta 764 knygos, o XIX a. viduryje jų skaičius gerokai išaugo. Lietuviškų ir žemaitiškų knygų būta nedaug, tik penkios: Konstantino Sirvydo žodynas, „Žemaitiškas eilėraštis“ ir trys knygos „Žemaitiškų pamokslų“. Tačiau būta ir itin retų knygų, pvz., Mikalojaus Daukšos „Postilla Catholicka“ egzempliorius, kuriuo rengdamas savo „Ištraukų iš žemaičių pamokslų“ leidimą 1823 m. naudojosi Simonas Stanevičius.
Mokykloje buvo mokoma lenkų kalba, daug dėmesio buvo skirta ir lotynų kalbai. Šią mokyklą baigė Vilniaus universiteto ir Peterburgo dvasinės akademijos profesorius Jonas Skydelis, lietuvių raštijos darbininkai Antanas ir Vincentas Juzumai, Juozas Rupeika, Leonas Kazlauskas, Kazimieras Virgirda, Otonas Praniauskas, Juozas Želvys, poeto Adomo Mickevičiaus draugas Liudvikas Kobeckis. Mokyklos kapelionu yra buvęs žymus lituanistas kun. Ambroziejus Kašarauskas.
Mokyklos mokiniai kartu su savo kuratoriumi Vladimiru Gadonu aktyviai dalyvavo 1831 m. sukilime, todėl mokykla 1832 m. kurį laiką caro valdžios įsakymu buvo uždaryta.
1843 m. vietoj Telšių apskrities 6 klasių mokyklos pradėjo veikti triklasė bajorų mokykla, kurioje mokoma jau buvo tik rusų kalba. 1860 m. mokykla buvo pertvarkyta į 5 klasių progimnaziją, o 1868 m. uždaryta, atėjus Vilniaus apygardos mokslo kuratoriaus nurodymui, kad Telšių mokyklą reikia uždaryti, nes „Telšių apskritis yra apgyvendinta daugiausiai katalikais, todėl stačiatikiškas elementas ne taip greitai persvers“.
Progimnazijos vietoje veikė dviklasė tik pradinė mokykla, kur buvo mokoma rusų kalba. Šiame pastate 1907 m. Joana Bilevičiūtė-Narutavičienė atidarė privačią mergaičių progimnaziją, kurioje 1914 m. mokėsi 90 mergaičių. Joana Narutavičienė – viena iš pirmųjų Lietuvos moterų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą Šveicarijoje, ir pirmoji moteris Lietuvoje, baigusi filosofijos studijas, ketinusi siekti filosofijos daktaro laipsnio, bet pažintis ir santuoka su Stanislovu Narutavičiumi, būsimu Vasario 16-osios Akto signataru, pakoregavo Joanos planus.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę 1918 m., šiame pastate buvo pradinė mokykla. Po Antrojo pasaulinio karo pradinė mokykla buvo uždaryta, o pastate įrengti butai miestiečiams.
XXI a. pradžioje, išsikrausčius gyventojams, pastatas buvo grąžintas Bažnyčiai. 2017 m. įrengti Telšių Šv. Antano Paduviečio parapijos namai.
Ar tinkamai viskas padaryta?
Plačiau pakomentuoti, o kartu ir palydėti žurnalistus į valstybės saugomą objektą – Pirmąją mokyklą, po dalies pastato remonto Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių skyriaus vedėjas Antanas Eičas atsisakė. Trumpai tarė, jog atliktu remontu Pirmojoje mokykloje yra patenkintas – viskas, anot jo, yra gerai.
„Nustatytos vertingos savybės nebuvo pažeistos“, – tikino A. Eičas. Vedėjas priminė, jog mokyklos remontas vykdomas pagal 2004 m. parengtą ir nustatyta tvarka suderintą projektą bei 2004 m. Telšių rajono savivaldybės išduotą statybos leidimą (pagal tuo metu galiojusį įstatymą).
A. Eičas informavo, kad, pagal Statybos įstatymą, Tvarkomųjų statybos darbų priežiūrą vykdo techninės priežiūros vadovas. Telšių skyrius iš užsakovo nėra gavęs informacijos, kad šiame objekte darbai jau baigti. Turimomis žiniomis, tvarkomieji statybos darbai atlikti tik mažoje šio pastato dalyje, nustatytos vertingos savybės nėra pažeistos.
Negavę išsamių valstybės tarnautojo atsakymų, su vedėju bandėme kalbėtis telefonu. Paklaustas, ar kelis šimtmečius skaičiuojamame pastate dera gipskartonio plokštės ir plastikiniai apvadai, A. Eičas laikėsi savo, jog pastate viskas gerai.
Specialistai pastato būklę įvertino
Telšių rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Eglė Macienė tikino, jog Savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas įvertino Pirmosios mokyklos būklę prieš pradedant vykdyti remonto darbus, lankėsi ir darbų vykdymo metu.
„Atkreipiame dėmesį, kad vertingosios jus dominančio kultūros paveldo objekto savybės ir elementai nustatyti, patikslinti Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos prie Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (2012-03-12 Aktas Nr. KPD-AV-241)“, – pasakojo E. Macienė.
Vedėjos teigimu, mokyklos pastatas nebuvo renovuojamas, darbai buvo vykdomi ne visame objekte, tvarkyta tik dalis pastato patalpų, vadovaujantis galiojančiu Telšių rajono savivaldybės išduotu 2004-09-08 statybos leidimu Nr. 579, pagal suderintą su atitinkamomis institucijomis techninį projektą. Pastato patalpose vykdomų darbų metu nebuvo uždengtos išsaugotos nustatytos vertingosios objekto savybės.
„Mokyklos pastate darbai buvo vykdomi tinkamai, ir tik galima pasidžiaugti, kad valdytojas įžvelgė svarbą reikšmingą objektą tvarkyti, pritaikyti, kad būtų išsaugotas miestui svarbus objektas ir kad jame galėtų lankytis vietinė bendruomenė, tokiu būdu aktualizuojant vertingą kultūros paveldo objektą“, – sakė E. Macienė.
Nukrypta nuo autentiškumo
Žemaičių kultūros draugijos Telšių pavieto pirmininkas Andrius Dacys gailisi, jog remontuojant Pirmąją mokyklą vis dėlto nukrypta nuo autentiškumo. Jis matęs pastato atidengtas sienas, mūrą ir skliautus dar prieš remontą. Telšiškį galutinis rezultatas nuvylė: plastikas XVIII amžių menančiame pastate netinka…
„Remonto metu atidengtos autentiškos plytos buvo išgriautos ir išmestos, nepaliekant senovinio mūro, unikalių skliautų. Ar tai nebuvo vertingi elementai? Ar juose nebuvo matyti tų laikų autentiškumo? Pastatui svarumo nepriduoda ir plastikiniai apvadai, gipso kartono plokštėmis uždengtos sienos“, – kalbėjo A. Dacys.
Klebonas ragino į viską žiūrėti teigiamai
Žurnalistų vizitu į Pirmąją mokyklą nesidžiaugė ir Katedros klebonas Vygintas Gudeliūnas. „Ir ką, neramios dūšios, norite pamatyti? Reikia džiaugtis, jog pastatas suremontuotas, o ne ieškoti, kad gal kas blogai padaryta“, – į gynybinę poziciją stojo klebonas. Plastikiniai grindų apvadai, anot V. Gudeliūno, yra tik menkniekiai – tai nėra svarbiausia, esmė – paliktos arkos ir nišos.