
Plungėje vyko ūkininkų susitikimas su žemės ūkio ministru Broniumi Markausku, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininku Andriejumi Stančiku. Į susitikimą taip pat buvo pakviestas ir Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Telšių skyriaus pirmininkas Vytautas Rakickas.
Pasak V. Rakicko, susitikimo su ūkininkais metu kalbėta daug ir įvairiomis temomis, tačiau akcentuoti trys klausimai: dėl mažiau palankių ūkininkauti vietovių, Kaimo plėtros programos lėšų panaudojimo bei planuojamo įvesti melioracijos mokesčio.
Antanas NEKRAŠIUS
Esame rašę apie virš Telšių rajono laukų pakibusius juodus debesis, kurie grasino iš mažiau palankių ūkininkauti vietovių išbraukti Upynos, Degaičių ir Viešvėnų seniūnijas. „Labai ilgai kovojome, kad šie planai netaptų realūs. Ir mums pavyko, – „Telšių ŽINIOMS“ sakė LŪS Telšių skyriaus pirmininkas V. Rakickas. – Žemės ūkio ministras informavo, kad iš Europos Sąjungos gautas atsakymas dėl biofizinio vertinimo mažiau palankių ūkininkauti vietovių. Nuo šiol bus taikomi kiti vertinimo kriterijai ir vertinimą atliks ne Valstybės žemės fondas, bet Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas. Remiantis pirminiais skaičiavimais – visas Telšių rajonas lieka priskirtas prie mažiau palankių ūkininkauti vietovių.“
Tačiau šią gerą naujieną sekė bloga. Anot V. Rakicko, bendrame biudžete praktiškai nebeliko pinigų mažiau palankių ūkininkauti vietovių programai finansuoti – vos 51 mln. Eur. „Kasmet Lietuvai reikia 64 mln. Eur, tad tų likusių 51 mln. Eur praktiškai neužtenka net 2017 m., – kalbėjo LŪS Telšių skyriaus pirmininkas, – o kur dar 2018–2020 m. periodas? Taigi, nors liko mažiau palankių ūkininkauti vietovių statusas, tačiau – be pinigų…“
LŪS Telšių skyriaus pirmininkas „Telšių ŽINIOMS“ sakė, jog jis jau buvo parašęs raštą Žemės ūkio ministerijai dėl mažiau palankių ūkininkauti vietovių programos lėšų stygiaus, kuriame siūlė minėtos programos eilutę kasmet papildyti tiesioginių išmokų sąskaita. „Mano nuomone, su gerose žemėse ūkininkaujančiais ūkininkais reikia susitarti, kad dalis tiesioginėms išmokoms skirtų lėšų būtų pervestos į mažiau palankių ūkininkauti vietovių programą. Reikėtų apie 30 mln. Eur per metus. Dar 30 mln. Eur per metus programai skirtų valstybė.“ V. Rakickas pasakojo, kad susitikimo metu Plungėje žemės ūkio ministras B. Markauskas pritarė, jog ši idėja yra pakankamai reali.
Kitas aptartas klausimas – tai ir vėl dėl mažėjančių lėšų, tik šį kartą – Kaimo plėtros programoje. LŪS Telšių skyriaus pirmininko teigimu, per 3 metus buvo sunaudota beveik 80 proc. programos lėšų. „Mano nuomone, pats programos lėšų skirstymo principas buvo pasirinktas netinkamas, – teigė V. Rakickas. – LŪS siūlė, kad maksimaliai vienam projektui būtų galima skirti iki 400 tūkst. Eur. Tačiau nueita kitu keliu. Kai kurie projektai buvo finansuojami net dešimtimis milijonų eurų: keletą šalies ūkių gavo apie 50 mln. Eur paramos. Šiandien LŪS ir Žemės ūkio rūmai pasiūlė Žemės ūkio ministerijai naują programos lėšų skirstymo metodiką, pagal kurią vienas projektas būtų finansuojamas iki 50 tūkst. Eur, jei tai statyba – iki 100 tūkst. Eur.“ Pasak pašnekovo, susiveržti diržus privertė realybė – Kaimo plėtros programoje iki 2020 m. liko vos 150 mln. Eur. Taip pat, skiriant pinigus, siūloma taikyti prioritetus: pirmiausia finansuojami bus projektai tų ūkininkų, kurie nė karto nebuvo pasinaudoję jokia parama, bei tų, kurie užsiima gyvulininkyste.
Trečias, ne mažiau svarbus klausimas, apie kurį daug diskutuota Plungėje, – tai planuojamas įvesti melioracijos mokestis. „Praėjo daugiau kaip 50 metų nuo pirmųjų melioracijos darbų Lietuvoje, – „Telšių ŽINIOMS“ kalbėjo V. Rakickas, – daugelis sistemų jau susidėvėjo, amortizavosi, sulūžo. Kurie įrenginiai buvo prižiūrimi – dar veikia, tačiau daugeliu atvejų situacija yra sudėtinga.“ Anot LŪS Telšių skyriaus pirmininko, reikia labai didelių investicijų norint sutvarkyti melioracines sistemas. Patiems ūkininkams iš savo lėšų padaryti tai yra sunku. Ūkininkai buriasi į asociacijas, kurioms skiriamas finansavimas melioracinėms sistemoms tvarkyti. Tačiau gauti 300 tūkst. Eur, kada 1 ha melioracijos sutvarkymas kainuoja apie 100 tūkst. Eur, – tarsi lašas jūroje.
„Žemės ūkio ministerija planuoja įvesti melioracijos mokestį, kuris bus išskaičiuotas iš tiesioginių išmokų, – „Telšių ŽINIOMS“ teigė V. Rakickas. – Koks tai bus mokestis – derybų klausimas. Tačiau norint palaikyti normalų melioracijos lygį Lietuvoje, per metus reikia apie 0,5 mlrd. Eur.“ Pasak pašnekovo, melioracijos mokestis kapsės į melioracijos fondą, kurį pildys trys finansavimo šaltiniai: jau minėtas mokestis iš tiesioginių išmokų, Valstybės biudžeto lėšos bei Europos Sąjungos lėšos. Fondo administravimą ketinama pavesti Žemės ūkio rūmams. Jo lėšomis galės pasinaudoti visi ūkininkai, norintys savo žemėse atlikti kapitalinį melioracijos sistemų remontą: turės pateikti paraiškas, kurias vertins specialistai.
V. Rakickas informavo, jog Seimo nario Valentino Bukausko prašęs, jog šis inicijuotų žemės ūkio ministro ir Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko susitikimą su Telšių rajono ūkininkais. LŪS Telšių skyriaus pirmininkas sakė, kad toks susitikimas planuojamas antroje gegužės pusėje.