Be gailesčio ir didelių svarstymų nupjauti Telšių mieste augančius medžius jau tapo įprasta.
Neseniai Telšių rajono savivaldybė priėmė sprendimą nupjauti likusius penkis istorinius Vydūno kaštonus, augančius Katedros aikštėje. Ryškiais raudonais kryželiais pažymėti kaštonų kamienai ne vienam telšiškiui suspaudė širdį: negi tikrai ruošiamasi jų atsikratyti?
Kol vieni stebisi ir bando siūlyti įvairiausius būdus, kaip kaštonus išsaugoti, kiti, nesukdami galvos, pasmerkia juos pražūčiai, tikindami, jog į jų vietą atsodins naujus.
Ar nėra gaila atsisveikinti su istoriniais Vydūno kaštonais? Ar ne per greitai priimtas šis sprendimas? Ar nederėtų labiau pasistengti ir rasti būdų išsaugoti šiuos medžius? Apie šį sprendimą
„Telšių ŽINIOS“ klausia valdininkų, dvasininkų, miesto istorijos puoselėtojų, mokytojų ir kt. nuomonės.
Aurelija SERVIENĖ
Žemaičių kultūros draugijos Telšių pavieto pirmininkas Andrius DACYS:
– Mes kartais labai jau paskubame priimti sprendimus. 25-erius metus Telšiuose niekas nesirūpino Vydūno kaštonais. O galėjo! Palopyti, prižiūrėti, apipjaustyti, o svarbiausia – sumažinti jų lają. Tada jie vasarą neturės daug lapų ir bus žymiai ilgaamžiškesni.
Viena ponia iš Vilniaus, vaikščiodama po Telšius, pasakė labai gerą mintį: „Čia labai daug darbo yra arboristams.“ Dar vienas argumentas, kodėl reikia saugoti šiuos medžius, – turistai rudenį atlieka kiemsargių darbą, kada jiems pasakai, kad šie kaštonai sodinti paties Vydūno, žmonės ne tik kaštonus, bet ir lapus susirenka. Tai yra miesto istorinė puošmena, kuria ne tokiu lengvu būdu turėtume atsikratyti. Nupjauti proto tikrai nereikia.
Žadama atsodinti naujus kaštonus. Pažiūrėkime: prie amfiteatro yra pasodinti kaštonai, tačiau jie niekiniai, kamienai jau įskilę. Jei tokius pat mes vėl iš Vokietijos parsivešime ir pasodinsime, mūsų vaikai jais tikrai nesidžiaugs. Medis turi augti mažiausiai 40 metų, kad mes juo galėtume gėrėtis.
Už poros metų Vydūno kaštonams bus šimtas metų. Ar kas nors atkreipė dėmesį į šią datą?
Mes turime leisti šiems Vydūno kaštonams gyventi. Galbūt kitais metais galime pririnkti kaštoniukų, o VĮ Telšių miškų urėdija įsipareigotų juos išdaiginti ir paaugintus atvežti į Katedros aikštę. Bet ir šito daryti kol kas dar nereikia, mes galime išsaugoti ir senuosius istorinius medžius! Mūsų valdžia labai valdiška, ypač dėl Telšių miesto medžių.
Kai svečiavausi Stokholme, ekskursijos metu man parodė medžius, kuriuos pati visuomenė išsaugojo, nors valdžia ir buvo priėmusi sprendimą juos nupjauti. Ko gero, mes iki tiek dar nesame paaugę…
Aišku, nuo nelaimės niekas nėra apsaugotas, bet tada reikėtų išpjauti visus medžius.
Ir jei į senųjų vietą nuspręsime sodinti naujus kaštonus, tada juos reikėtų atsivežti iš savo krašto, o ne iš svečios šalies.
Yra tokia lietuvių liaudies pasaka „Dangus griūva“. Zuikiui užkrito kopūsto lapas ant galvos ir jis bėga per mišką šaukdamas… Tad jei bobutei nukrito sausa šaka po kojomis, tai dar nereiškia, kad tą medį reikia pjauti. Derėtų pažiūrėti į tai ir iš kitos pusės. O jei aš esu neteisus, tada labai atsiprašau…
Telšių rajono savivaldybės meras Petras KUIZINAS:
– Žinoma, labai gaila atsisveikinti su daugiau nei prieš devyniasdešimt metų žemaičio, filosofo bei rašytojo Vydūno ir Telšių miesto gyventojų sodintais kaštonais, kurie yra neatsiejama Žemaitijos sostinės dalis ir yra vienas iš traukos objektų. Kvalifikuotų mokslininkų atlikta dendrologinė ekspertizė parodė, kad Vydūno kaštonų išsaugoti neįmanoma, medžiai turi puvinių ir kelia grėsmę žmonėms bei aplinkai.
Tačiau nupjovus medžius neištrinsime Vydūno palikto pėdsako mūsų miesto gyvenime. Dar šiais metais planuojame atsodinti nupjautus kaštonus naujais medeliais. Tai padarysime su derama pagarba kartu su Telšių rajono bendruomenės nariais. Tikiu, kad naujai pasodinta kaštonų alėja ne tik pratęs Vydūno kaštonų istoriją, bet ją dar labiau sustiprins. Juk, kaip sakė Vydūnas, 1923 metais sodindamas medžius, svarbu, kad „augdami spręstume“ gyvenimo uždavinį, savo ir visos tautos.
Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius Saulius URBONAS:
– Telšiai – mano gimtasis miestas, todėl kiekviena jo detalė, kaip, manau, ir daugeliui, saugo brangių prisiminimų. Vydūno kaštonai neabejotinai svarbūs visiems dar gilesne istorine prasme. Bet šįkart palaikysiu specialistų nuomonę – jei būtų buvusi bent menkiausia galimybė išsaugoti medžius, taip ir būtų buvę padaryta. Kaštonams buvo atlikta dendrologinė ekspertizė, kurios metu buvo nustatyta, kad medžiai yra supuvę, tad sprendimas nupjauti medžius priimtas siekiant apsaugoti asmenis ir turtą, jei medžiai virstų (tokia situacija jau yra buvusi vadinamajame juodajame skverelyje). Telšiuose gyvena daug idėjų nestokojančių žmonių, todėl, tikiuosi, rasime būdų nepamiršti istorijos, kad kopdami Katedros laiptais kaskart prisimintume: čia augo kaštonai, kuriuos pasodino Vydūnas…
Telšių katedros klebonas Darius TRIJONIS:
– Paprastas dalykas gamtoje – ciklas. Vienas užauga, kitas miršta. Ar verta saugoti medžius užkonservuojant, ypač jeigu jie kelia grėsmę? Mes jau tuo įsitikinome savomis akimis, kai Katedros aikštėje prie fontano per audrą lūžo kaštonas ir nudaužė žibintą. Jei atsitiks kokia nelaimė, tada žmonės sakys, jog niekas nesirūpino ir neprižiūrėjo.
Galbūt reikėtų pagalvoti ir atsodinti ką nors į jų vietą – ta proga surengti šventę, pakviesti miestelėnams tęsti tradiciją…
Ar besaugoti tą, kuris jau nebėra išsaugotas. Reikėjo kaštonais rūpintis daug anksčiau….
Žemaitės dramos teatro direktoriaus pavaduotojas, laikinai einantis direktoriaus pareigas, Vilius KLEMANSKIS:
– Išeities nebėra, kad ir kaip gaila būtų, medžius būtina pašalinti. Jie labai stipriai pasiligoję, šakos po truputį džiūsta, šaknys kilnoja pamatus. Medžių viršūnės labai plačiai išsišakojusios link teatro stogo, o krentantys lapai pūva ir kemša lietvamzdžius. Šakos tepa baltas pastato sienas.
Ne kartą jau buvau gavęs leidimą šakas nupjauti, tačiau neradau technikos, niekas šio darbo neapsiėmė. Labai sudėtingas priėjimas, laiptuota teritorija.
Mano manymu, istoriniams medžiams liko vos keletas metų. Jie yra sergantys, mažai kaštonų beužmezga, tad nebėra prasmės jų gelbėti. Dar kokie 5–6 metai, ir medžiai patys sunyks.
Telšių rajono savivaldybės administracijos Aplinkos ir civilinės saugos poskyrio vedėjas Raimondas RAČKAUSKAS:
– Kad ir labai gaila, tuos kaštonus rengiamasi nupjauti. Toks sprendimas priimtas atlikus dendrologinę ekspertizę, kuri parodė, kad medžiai turi puvinių, jų nėra galimybės išsaugoti ir jie gali būti pavojingi žmonėms ir turtui.
Šioje Telšių miesto vietoje iš viso bus šalinami 5 kaštonai, vienas visiškai supuvęs klevas ir vienas nudžiūvusia viršūne (rodo blogą šaknų būklę) beržas Katedros kalno šlaite.
Šiuo metu baigiasi medžių šalinimo paslaugų pirkimo konkursas, labai tiksliai atsakyti, kada medžiai bus pradėti kirsti, neturiu galimybės.
Vietoje nukirstų kaštonų, pašalinus kelmus, sutvarkius augimvietes, planuojama atsodinti kitus.
Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja, laikinai einanti direktoriaus pareigas, Vida URNIKIENĖ:
– Čia labai svarbi yra specialistų nuomonė. Ir mes negalime prieštarauti jų sprendimams. Vydūno kaštonai mums labai gražūs ir mūsų istorijai labai svarbūs. Bet dar svarbiau yra saugumas – neduok Dieve, jei medžiai lūžtų ir įvyktų kokia nelaimė.
Mums svarbu, jog Vydūno siūlas nenutrūktų, būtų gražu jį išsaugoti. Jei kitos išeities nėra, siūlyčiau atsodinti naujus medžius, juos įskiepijant senųjų kaštonų šakele.
Telšių Žemaitės gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Dalia PABRĖŽIENĖ:
– Vydūno kaštonai – gyvasis paminklas, menantis šią iškilią asmenybę Telšiuose. Mano a. a. močiutei teko klausytis Vydūno paskaitų… Neabejotinai gaila būtų šiuos medžius prarasti. Esu įsitikinusi, kad tie medžiai brangūs daugeliui telšiškių. Žinau, yra ir teigiančių, kad jie kelia pavojų praeiviams, praėjusiais metais apgadino fontano detalę. O gal yra koks nors būdas įvertinti, ar tas pavojus realus? Gal yra koks būdas medžius kaip nors sutvirtinti? Juk ne mažesni medžiai (net apnuogintomis šaknimis) auga ir Žemaitės gimnazijos alėjos šlaituose – nors po kiekvienos audros randame aplaužytų šakų, bendruomenei būtų skaudu juos prarasti, juk sodinti pirmųjų gimnazistų kartos. Kultūrinis paveldas yra ne tik architektūriniai paminklai.
Telšių miesto seniūnijos seniūnas Kazys LEČKAUSKAS:
– Jei mokslininkai sako, jog kaštonus reikia šalinti, aš pasitikiu specialistų išvadomis. Būtina viską gerai apgalvoti ir pasiruošti: iškilmingai medžius pašalinti, iškilmingai atsodinti naujus. Jau ruošiamas planas naujiems medžiams atsodinti. Planuojama, jog į senųjų vietą bus pasodinta daugiau kaštonų, nei nupjauta.
Architektas Algirdas ŽEBRAUSKAS:
– Specialistų nuomone, kaštonai yra supuvę, gresia užvirsti, tad nupjauti reikia. Suprantama, jog būtina pratęsti Vydūno dvasią ir organizuoti naujų kaštonų atsodinimą.
Papasakosiu atsitikimą Šilutėje: žmonės taip pat priešinosi senų medžių šalinimui, prisirišo prie kamienų ir taip išsireikalavo jų neliesti. Tačiau po trijų savaičių vienas medis lūžo ir užmušė žmogų.
Todėl mes turime viską protingai ir pagarbiai apgalvoti. Jau esu paruošęs kaštonų atsodinimo planą. Jį įvertino Telšių miesto seniūnija, informuota Kultūros ir meno taryba.
Katedros aikštei būtina parinkti medžius, pritaikytus augti mieste, atsparius vibracijai, taršai, tokius, kokie yra pasodinti prie Durbės paminklo. Medžių atsodinimo talkoje dalyvautų įvairios organizacijos, mokyklos, miestelėnai ir kt.
kaip teisingai kažkoks komentatorius rašė, kad kai tik meras prasižioja, taip pilasi nesąmonės. taip ir čia. Vydūną galima vaidinti lietuviu, lietuvninku, prūsu, bet kad jis būtų buvęs žemaitis – čia jau virš mistikos. greičiau jis buvo budistas, nei žemeitis. taip kad savo neišprusimą galėtų užmaskuoti tylėjimu.
Ne zuikiui o katinui ant uodegos uzkrito kopusto lapas „kaip gaidzio sparnas” (cia katins taiip pasake). Oi kaip nepuiku vaikiskos pasakaites nezinot, ponai kulturistai… 🙂