Logoterapeutės V. Kriūkienės pašaukimas – dirbti su specialiųjų poreikių turinčiais asmenimis

Regioninėje Telšių ligoninėje 36 metus dirbanti Vincenta Kriūkienė – visoje šalyje pripažinta logoterapeutė ekspertė, surdopedagogė metodininkė. Savo gyvenimą darbui su specialiųjų poreikių turinčiais asmenimis, daugiausiai vaikais, paskyrusi medikė teigia: „Mano gyvenimo filosofija – gerai išmanyti tik vieną darbą, tai tikriausiai todėl sugebėjau tapti tobula savo srities specialiste, eksperte.“
Nusprendė dirbti Telšiuose
V. Kriūkienė gimė Šilutės rajone, augo Klaipėdos mieste, o vidurinę mokyklą lankė Telšiuose. Prieš keletą metų su dabartinės „Germanto“ pagrindinės mokyklos (anksčiau – 3-ioji vidurinė) bendraklasiais ji paminėjo mokyklos baigimo 50-metį, kurį organizavo Genovaitė Daraškevič. Baigusi mokyklą V. Kriūkienė įstojo į Šiaulių pedagoginį institutą ir Specialiosios pedagogikos fakultete mokėsi defektologiją.
„Defektologijos, medicinos susietos su pedagogika, specialybė tada buvo kažkas naujo, nežinomo. Dabar ši specialybė pervadinta specialiąja pedagogika, kur studijuojami autizmo ir elgesio sutrikimai“, – paaiškino medikė.
Baigusi institutą, V. Kriūkienė grįžo į Telšius ir čia liko iki šiol. Šiame mieste prasidėjo ir jos darbinė karjera Telšių kurčiųjų vaikų internatinėje mokykloje dirbant surdopedagoge. 1991 m. V. Kriūkienei suteiktos aukščiausia logopedo eksperto ir surdopedagogo metodininko kvalifikacinės kategorijos. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, logopedai pradėti vadinti logoterapeutais, o V. Kriūkienei suteiktas logoterapeuto profesinis vardas.
Savo profesinius įgūdžius logoterapeutė tobulino Maskvoje, Leningrade, Kijeve, Rygoje, JAV, Čikagoje, Londone, Izraelyje.
Nuo 1980 m. iki šiol medikė dirba logoterapeute Regioninės Telšių ligoninės Konsultacinėje poliklinikoje. 14 metų V. Kriūkienė dirbo logopede ir šios ligoninės Reabilitacijos skyriuje. Taip pat moteris yra dirbusi įvairiose Telšių rajono švietimo įstaigose, specialiųjų poreikių turinčių asmenų organizacijose, iki šiol vertėjauja Telšių teisme. V. Kriūkienė už puikų darbą įvairių organizacijų, įstaigų, ministerijų ne kartą apdovanota padėkos ir garbės raštais, Darbo veterano medaliu.
Vaikai patologinių kalbos trūkumų neišauga
Logoterapeutė dirba su kalbos, klausos ir balso patologijomis. Pažymėtina, kad V. Kriūkienė buvo pirmoji specialistė, Telšių rajone pradėjusi teikti kalbos korekcijos, balso ir klausos reabilitacijos paslaugas vaikams ir suaugusiesiems. Būtent jos iniciatyva 1980 m. Regioninėje Telšių ligoninėje atidarytas pirmasis logopedijos kabinetas sveikatos priežiūros įstaigoje Telšių rajone.
Medikė iki šiol sulaukia pacientų ne tik iš Telšių ir kitų Žemaitijos vietų, bet ir iš didžiųjų šalies miestų – Vilniaus, Kauno.
„Darbas reikalauja daug jėgų ir kantrybės. Ugdymo procese greitų rezultatų nebūna – mus lydi ilgas, kantrus, nuoseklus darbas ir didelė viltis“, – savo darbo specifiką apibūdina pašnekovė.
Daugiausiai pas V. Kriūkienę lankosi kalbos sutrikimų turintys vaikai.
Medikė pastebi, kad specialiųjų poreikių turi tūkstančiai Lietuvos vaikų, tačiau į mažamečių sveikatos sutrikimus reaguoja ne visi tėvai.
„Esant problemų, nereikėtų numoti ranka ir manyti, kad vaikui augant sutrikimai dings. Neteisūs tėvai, kurie lygina savo atžalas su kitais ir guodžiasi sakydami, kad išaugs. Išauga vaikiškas, fiziologinis šveplavimas, bet ne patologinis“, – tvirtino V. Kriūkienė.
Svarbi profilaktika mažamečiams
Nuo šių metų rugsėjo įvestas privalomas priešmokyklinis ugdymas visiems vaikams, kuriems tais kalendoriniais metais sueina 6-eri metai. Siekiant įvertinti, ar vaikas pasirengęs priešmokykliniam ugdymui, tikrinamas jo regėjimas, klausa, laikysena, dantų būklė. Anot V. Kriūkienės, ne mažiau svarbu yra ir apsilankyti pas logoterapeutą.
„Tik specialistas gali įvertinti, ar vaiko kalbiniai gebėjimai atitinka amžiaus normą, ar jis taisyklingai taria kalbinius garsus, ar neturi trūkumų jo kalbos padargai. Nuo šių dalykų priklauso ne tik emocinė vaiko sveikata, bet ir tai, ar jis fiziškai gerai jausis naujoje mokyklos aplinkoje, ar įsilies į naują draugų būrį, ar jam užteks gebėjimų mokytis skaityti ir rašyti“, – įsitikinusi logoterapeutė.
Jos teigimu, šešiametis turėtų taisyklingai tarti visus gimtosios kalbos garsus. Taip pat priešmokyklinio amžiaus vaikas turėtų atlikti trumpų žodelių garsinę analizę, nustatyti pirmą ir paskutinį žodžio garsą, žodį skirstyti į skiemenis, gebėti palyginti ilgą ir trumpą žodį, mokėti sudaryti naujus žodžius naudodamas priesagas, priešdėlius, teisingai vartoti prielinksnius, žinoti apibendrinančius žodžius, papasakoti patirtus įvykius trumpais sakiniais.
„Pirmoko žodynas jau turėtų būti artimas suaugusiojo žodynui. Tėveliai turėtų susirūpinti, jei jų būsimasis pirmokas praleidžia žodyje garsus, vienus garsus keičia kitais, iš viso neištaria kokio nors garso ar jis įgauna nebūdingą skambėjimą, šnypštimą, minkštumą ir panašiai. Blogai, jei vaikas nesudaro sakinio iš trijų, keturių žodžių, nesugeba apibendrinti, kalba nesklandžiai, užsikirsdamas“, – tokiais atvejais būtina vaiką vesti pas logoterapeutą, informavo V. Kriūkienė. Ji pasakojo, kad sutrikimų turintiems vaikams specialistas tikrina iš pažiūros su kalba nesusijusius dalykus: regos, klausos suvokimą, smulkiosios motorikos veiklą. Išsiaiškinama, ar vaikas skiria figūras pagal dydį, spalvą, išsidėstymą lape, ar geba brėžti liniją, nustatyti garso kryptį, diferencijuoti garsus, išskirti juos garsų eilutėje, žodžių sraute.
„Rankų pirštų, artikuliacinio aparato motorika, kvėpavimas ir, žinoma, pati tartis, žodynas, garsinė analizė yra kriterijai, pagal kuriuos specialistas vertina vaiko kalbinius gebėjimus“, – sakė logoterapeutė.
Kochlearinę implantaciją pataria ne visiems
Kalbėdama apie klausos sutrikimus V. Kriūkienė teigė, kad vienintelis šiuolaikinis būdas atkurti klausą – atlikti kochlearinės implantacijos operaciją. Implanto įstatymo į vieną ausį operacija kainuoja apie 29 tūkst. eurų. Ji kompensuojama iš ligonių kasų. Nors ši operacija sergančiojo šeimai nekainuoja, suteikia viltį pasveikti, tačiau prieš apsisprendžiant, dėti vaikui implantą ar ne, medikė pataria atkreipti dėmesį į kelis dalykus.
Logoterapeutė pirmiausia rekomenduoja nustatyti vaiko protinį išsivystymo lygį. Anot jos, tokia praktika vadovaujamasi Vokietijoje, kur kochleariniai aparatai implantuojami ir kompensuojami tik normalaus intelekto kurtiems, jokių kitų somatinių sutrikimų neturintiems vaikams.
„Po operacijos normalaus intelekto vaikams klausos lavinimo ir kalbos mokymo procesas yra labai sunkus ir ilgametis, o protiškai neįgaliems asmenims – beveik neįmanomas. Praktika parodė, kad kurti ir dar protiškai neįgalūs vaikai nesugebėjo išmokti nei klausytis, nei kalbėti“, – tvirtino specialistė.
Be to, V. Kriūkienė pataria neskubėti dėti implantų į abi ausis – iš pradžių rekomenduojama įsidėti vieną implantą ir stebėti rezultatus.
„Kochlearinės implantacijos operacija ne tik labai brangi, bet ir sudėtinga: implantas įtvirtinamas kaukolės kaule išgręžtoje įduboje, po membrana įvedami elektrodai, po oda pritvirtinamas magnetas aparatui ant ausies nešioti. Pasekmės po operacijos gali būti įvairios ir nauda matoma ne visada. Gaila iššvaistytų ligonių kasų pinigų“, – kalbėjo V. Kriūkienė.
Monika GIRDVAINĖ