Liepos ir rugpjūčio mėnesiais Lietuvą prausė gausūs krituliai, dėl to grūdinių augalų nuėmimo terminai gerokai nusikėlė į priekį. Tik rugpjūčio antrojoje pusėje prasidėjusi javapjūtė šiemet ūkininkams nežada nieko gero: javų derlius nedidelis, kokybė prasta, nuimti derliui nepalankios gamtinės sąlygos.
„Apie pelną šiemet nėra nė kalbos. Jei pavyks nepatirti didžiulių nuostolių, tai dar bus geri metai. Ūkininkas bus laimingas bent padengęs grūdų auginimo sąnaudas“, – prognozuoja ūkininkas Daivaras Skiotys.
Monika GIRDVAINĖ
Telšių rajone nupjauta apie 50 proc. javų
Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos (ŽŪMPRIS) duomenimis, trečiąją rugpjūčio savaitę Lietuvoje buvo nupjauta beveik 60 proc. grūdinių augalų ir 80 proc. rapsų pasėlių. Sumažėjus vidutiniam derlingumui, prognozuojama, kad šiemet grūdinių augalų (įskaitant ankštines kultūras) derlius gali siekti 5,8 mln. t. Praėjusiais metais derlius šalyje buvo 0,7 mln. t didesnis ir siekė 6,5 mln. t.
Pranešama, kad per tris rugpjūčio savaites iš šalies augintojų supirkta 471 tūkst. t javų grūdų, 101 tūkst. t ankštinių (žirnių) ir 46,5 tūkst. t rapsų sėklos. Iš supirkto javų grūdų kiekio daugiausiai – 86 proc. (404 tūkst. t) – yra kviečiai, iš jų 57,8 proc. – ,,ekstra“, I ir II klasės kviečiai.
Telšių rajono savivaldybės administracijos Kaimo plėtros skyriaus duomenimis, Telšių rajone 2016 metais bendras deklaruotas javų ariamoje žemėje plotas siekia 24308,21 ha. Taip pat deklaruota 2764,7 ha ariamoje žemėje azotą kaupiančių augalų.
Daugiausiai iš grūdinių kultūrų Telšių rajone auginama žieminių rugių (9769,14 ha), vasarinių miežių (5430,57 ha), žieminių kviečių (4089,4 ha). Taip pat nemažai užauginama žieminių kvietrugių (2962,08 ha), vasarinių kviečių (2608,79 ha), avižų (2241,11 ha).
„Ūkininkų, auginančių javus, situacija šiemet yra apgailėtina. Nors ir pasirodė saulėti orai, daug kur laukuose išsilaikiusios pelkės, neįmanoma įvažiuoti. Prasta grūdų kokybė, didelė drėgmė. Rajone vidutiniškai tėra nukulta apie 50 procentų javų“, – praėjusios savaitės pabaigoje „Telšių ŽINIOMS“ komentavo Kaimo plėtros skyriaus vedėjas Albinas Slavinskis.
Pagrindinė problema – sudygę grūdai
A. Slavinskio teigimu, viena pagrindinių problemų, mažinanti javų derlių ir kokybę, – sudygę grūdai. Dėl per didelės drėgmės kai kurios grūdinės kultūros tiesiog dygsta varpose. Tokie grūdai, anot vedėjo, netinkami nei maistui, nes netenka pusės turimų kalorijų, nei sėjai palikti, nebent tik pašarams.
„Sudygę grūdai netenka kokybės ir taip tampa pašariniai. Dėl to juos pardavę ūkininkai gauna apie 40 eurų mažiau už toną. Mes sudygusius kvietrugius šiuo metu apskritai esame palikę nekultus, nes jie jau ir taip prastos kokybės. Stengiamės kulti kviečius, kurie dar aukštesnės klasės, tačiau kasdien prastėja“, – kalbėjo Upynoje ūkininkaujantis D. Skiotys.
Lietuvos ūkininkų sąjungos Telšių skyriaus pirmininkas Vytautas Rakickas prognozuoja, kad javų derlius šiemet bus mažesnis daugiau kaip 20 procentų.
„Kalbos, kad derlius šiemet bus 10 proc. mažesnis, – absurdiškos. Derlius gali būti mažesnis daugiau kaip 20 procentų. Nesvarbu, kad biologinis derlius pribrendo geras, tačiau dėl nepalankių gamtinių sąlygų dalis javų liks nepaimtų, pačios varpos yra nukrypusios ir jų neišeina tinkamai nupjauti – pusė jų krinta ant žemės“, – komentavo V. Rakickas.
Supirkimo kainos – gerokai žemesnės
„Lietuvoje grūdų supirkimo kainos šiuo metu kol kas mažesnės nei praėjusiais metais, tačiau jos nėra pačios mažiausios, lyginant su kitų ES valstybių grūdų supirkimo kainomis, ir aukštesnės už intervencinę kainą“, – skelbiama (ŽŪMPRIS) informaciniame pranešime.
Bet, ūkininkų teigimu, vertinant realią situaciją, grūdų supirkimo kainos šiemet yra sumažėjusios bene 20–25 proc. Pavyzdžiui, trečios klasės kviečiai pernai buvo superkami po 180 eurų už toną, o šiais metais tos pačios klasės šių javų kaina svyruoja apie 130–140 eurų. Pašariniai kviečiai, kurių, akivaizdu, yra gerokai daugiau nei pernai, superkami po 110–120 eurų.
„Dar ir tuos 130 eurų ne visada gauni. Už vieną viršytą drėgnumo procentą nuo tonos nuskaito 3 eurus. Bazinis drėgnumas yra 14, tačiau šiemet tenka kulti daugiau kaip 20 drėgnumo grūdus. Tai kažkur 20 eurų atskaitoma už drėgnų grūdų džiovinimą, dar už ką nuskaito, tai realiai už toną gaunama apie 100 eurų. O užauginti vieną hektarą grūdų ūkininkui kainuoja per 200 eurų“, – pasakojo V. Rakickas.
D. Skiotys pažymėjo, kad ir taip sunkią ūkininkų situaciją dar labiau apsunkina grūdų supirkėjų nerašyti susitarimai. „Yra 5–6 grūdų supirkėjai, kurie valdo rinką ir dirba pagal kartelinius tarpusavio susitarimus. Skaudu, kad labiausiai nuo to nukenčia ūkininkai, dirbantys didžiausią ir sunkiausią darbą“, – kalbėjo ūkininkas.
Pesimistinės nuotaikos
Praėjusią savaitę „Telšių ŽINIŲ“ kalbintų rajono javų augintojų balsuose buvo girdėti vien pesimistinės nuotaikos. Darbų įkarštyje gyvenantys ūkininkai nerimauja, ar spės nuimti visą derlių, ar atsipirks investuoti pinigai. Su grūdų supirkėjais sutartis pasirašiusių ūkininkų situacija dar sudėtingesnė – baiminamasi, kad nepavyks įvykdyti visų įsipareigojimų.
„Nors orai nuo rugpjūčio vidurio ir pasitaisė, grūdų kokybę lietūs jau sugadino, ji jau niekaip nepakils ir javus parduodame už gerokai mažesnę kainą. Grūdų drėgmė didelė, jų džiovinimo sąnaudos nemažos, tačiau tokia pat situacija juk visoje Lietuvoje.
Tikėjomės geresnio pelno nei pernai, bet esame priklausomi nuo gamtinių sąlygų ir nieko nebepadarysime, kad pelnas bus blogesnis. Metai labai sunkūs“, – pasakojo Ryškėnų seniūnijos ūkininkė Vitalija Mileikienė. Jai pritaria ir D. Skiotys: „Ūkininkų nuotaikos prastos. Grūdus auginome visus metus, o štai prasti orai sugriovė visas viltis. Prašysime, kad išmokos būtų mokamos anksčiau, nes bijome, jog galime paskęsti skolose.“
Ūkininkų sąjungos pirmininkas prisiminė, kad panašūs dėl gamtinių sąlygų javų augintojams nepalankūs metai buvo prieš 10 metų. Tik tąkart Lietuvą buvo sukaustę ne lietūs, o sausra. „2006 metais nepalankūs orai Lietuvoje buvo pripažinti kaip stichinė nelaimė, tačiau tada valstybė ūkininkams skyrė 325 mln. litų (94,13 mln. Eur) paramą ir tai pagelbėjo. O šiemet apie jokias paramas niekas net nekalba. Net draudimas javus draudžia tik nuo liūties, krušos, bet ne nuo ilgalaikio lietaus. Situacija tikrai sunki. Pastaruoju metu turi turėti daug drąsos, kad ūkininkautum“, – įsitikinęs V. Rakickas.
ir vel tie vagšeliai skundžiasi
Susidaro tokia nuomonė, kad patys didžiausi Telšių r. ūkininkai gyvena nuo „skolos iki skolos”. Tai gal jau bankrutuokit?
Idomiai skamba derlius mažesnis 20 procentų ,bet pusė varpų nukritę žemėn gražu.
Tad siūlyčiau pradėt dirbti ,o jei turit dar laiko straipsnius rašinėti tai reiškias gerai dar gyvenat.