Šeštadienį Telšiuose vyko Lietuvos karybos diena, atidengtas paminklas Durbės mūšiui atminti.
„Sveikinu žemaičius, pastačiusius šį didingą paminklą Durbės mūšio pergalei prieš Kryžiuočių ordiną įamžinti. Dėkoju aktyviai ir kūrybingai Telšių bendruomenei, įprasminusiai istorinę atmintį… Jūs parodėte Lietuvai, kokia yra iniciatyvos galia ir svarba. Didžiausi pinigai neatneša naudos, jeigu nėra gerų idėjų, jeigu nėra žmonių, degančių tomis idėjomis. Ypač dėkoju architektui Algirdui Žebrauskui, kurio dėka iškilo šis paminklas“, – sakė paminklo atidengimo ceremonijoje dalyvavęs Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.
Į Telšius susirinko svečiai iš visos Lietuvos: aukštaičiai, suvalkai, dzūkai; atvyko delegacijos iš užsienio; autobusais atriedėjo į kitus miestus „emigravę“ kraštiečiai.
Priėmė su duona ir druska
Vilniaus žemaičiai į Lietuvos kultūros sostinę atvyko ypač originaliai. Jie atkeliavo traukiniu, kuriame atskirai žemaičiams buvo užsakytas visas vagonas. Vilniškius Žemaitijos sostinėje su duona ir druska pasitiko aukšti šalies ir rajono vadovai.
Kariniai pasirodymai
Turgaus aikštėje lankytojams demonstruota karinė technika, pristatyta Lietuvos kariuomenės ginkluotė. Krašto apsaugos savanorių pajėgos organizavo karinius, sportinius žaidimus. Gyventojai ir miesto svečiai išbandė ginklus. Lietuvos Garbės sargybos kuopos dovana – parodomoji programa.
Nepriklausomybės aikštėje
Vedant Karinių jūrų pajėgų orkestrui, į Nepriklausomybės aikštę pagrindine miesto gatve nužygiavo iškilminga eisena. Čia sugiedotas Lietuvos valstybės himnas, Tylos minute pagerbti žuvusieji už laisvę, iššautos trys salvės už laisvę ir nepriklausomybę, už Žemaitiją ir joje gyvenančius žmones, už taiką visame pasaulyje.
Ąžuolines atminimo gėlėmis apkaišytas pagalvėles prie paminklo, skirto žuvusiems už Lietuvos laisvę, padėjo Telšių rajono savivaldybės meras P. Kuizinas ir Administracijos direktorius Saulius Urbonas, LR Seimo nariai V. Bukauskas ir Rimantė Šalaševičiūtė, aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas, krašto apsaugos viceministras Antanas Valys, Lietuvos karinių jūrų pajėgų vadas kapitonas Arūnas Mockus, užsienio šalių – Telšių rajono savivaldybių miestų – partnerių – delegatai, Žemaitijos šaulių 8-osios rinktinės vadas Julius Svirušis, Lietuvos skautai ir kiti.
Muziejuje ir prie Katedros Garbės vartų
Telšiškiai ir miesto svečiai galėjo aplankyti Žemaičių muziejų „Alka“, kur eksponuojama „XIII a. archeologiniai ginklai“ paroda bei pristatoma konferencinė medžiaga „Narsa gimdo nugalėtojus – sutarimas nenugalimuosius“.
Po šv. Mišių aukos Šv. Antano Paduviečio Garbės vartuose atidengta meninė plokštė, skirta Žemaičių Krikšto 600 metų jubiliejui. Rėmėjams Elytei ir Stanislovui Jurkams meras įteikė padėką.
Durbės mūšio paminklas
Lygiai 14 valandą dangų virš Telšių perskrodė du naikintuvai. Prie Telšių miesto amfiteatro atidengtas Durbės mūšiui įamžinti skirtas paminklas, pastatytas iš rėmėjų lėšų.
Paminklas idėjos autorius – prof. Algirdas Žebrauskas. „Durbės mūšio“ paminklo dalį – goreljefą – sukūrė skulptorius Algirdas Bosas iš Gargždų. Paminklo metalinę dalį darė kalvis Virginijus Mikuckis iš Mažeikių r., Tirkšlių. Metalinį 1260 m.
Europos žemėlapį ant pjedestalo sukūrė telšiškis dailininkas prof. Romualdas Inčirauskas.
Atidengimo ceremonijoje dalyvavo aukščiausi šalies ir rajono valdžios atstovai, Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa, mušamųjų instrumentų ansamblis „Giunter percussion“, solistė Loreta Sungailienė, renginį vedė aktorė Nijolė Narmontaitė bei Marijus Budraitis. Ceremonija versta į gestų kalbą.
„Narsa gimdo nugalėtojus – sutarimas nenugalimuosius. Visų susitelkimo dėka turime stiprybę įprasminantį paminklą“, – kalbėjo Telšių rajono meras P. Kuizinas ir įteikė padėkas Durbės mūšiui skirto paminklo idėjos autoriui architektui A. Žebrauskui ir skulptoriui A. Bosui.
Paminklą pašventino Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas.
„Šiandien ta diena, kai galime paliudyti, jog visuomenė nenori prarasti savo istorijos ir kultūros. Turime Didžiąją Žemaičių sieną, įprasminančią svarbiausias istorijos datas, Šv. Antano Paduviečio katedros duris, atspindinčias Krikšto istoriją, o dabar galime didžiuotis turį unikalų paminklą, pasakojantį ir kalbantį apie praeities įvykius. Dėkoju 132 rėmėjams už pagalbą idėją paversti kūnu“, – sakė A. Žebrauskas.
Žemaičių kultūros draugija Telšių Žemaitės dramos teatro vaikų ir jaunimo studijos SAVI mažųjų aktorių rankomis įteikė „Paminklo Durbės mūšiui paminėti perdavimo aktą“ Telšių rajono savivaldybės merui P. Kuizinui. „Žemaičių kultūros draugija perduoda Telšių rajono savivaldybei už visuomenės aukas Žemaitijos sostinėje pastatytą paminklą DURBĖS MŪŠIUI. […] Atsižvelgiant į išskirtinę Durbės mūšio svarbą Žemaitijos, Lietuvos ir Rytų Baltijos valstybių istorijai, prašome skverui prie Telšių amfiteatro suteikti DURBĖS SKVERO vardą ir pastatytą paminklą įregistruoti skvere. Priedas: du tomai dokumentacijos“, – rašoma draugijos pirmininko S. Kasparavičiaus ir architekto A. Žebrausko pasirašytame perdavimo akte.
Viduramžių kovos
Masčio ežero saloje, prie fontano, pasirodė Lietuvos oro, jūrų ir sausumos skautai, vyko viduramžių istorijos rekonstrukcijos klubų senovės baltų kovų brolijos „Vilkatlakai“ (Lietuva) bei „Rygos Komturija“(Latvija) pasirodymas. Pristatyta XIII a. kryžiuočių apranga ir ginkluotė bei jos panaudojimas.
Ekspresyvią dieną telšiškiai ir miesto svečiai baigė Telšių miesto amfiteatre, kur pasirodė mušamųjų instrumentų ansamblis „Giunter percussion“ ir grupė „Thundertale“. Ekranuose žiūrovai matė fragmentus iš kino filmo „Herkus Mantas“. Iš visų scenoje nuskambėjusių dainų tik vienoje nebuvo žodžio karas?!…
Žemaitijos sostinės renginiuose pasigesta žemaitiškos kalbėsenos.
Lietuvos Karybos dienos Žemaitijos sostinėje ir Durbės mūšio paminklo atidengimo ceremonijos vyriausioji režisierė – Telšių Žemaitės dramos teatro režisierė Laimutė Pocevičienė.
Išlaidos
Renginiui išleista 15 046 Eur. Iš jų 6 146 Eur skirta iš LR Kultūros ministerijos skirto fondo, 3 000 Eur – iš rėmėjų lėšų, 5 900 Eur – iš Telšių rajono savivaldybės biudžeto.
Scenų nuomai, įgarsinimui, apšvietimui, renginio filmavimui, aptvėrimui tvora išleista 7 600 Eur, atlikėjams ir renginio vedėjams – 6 000 Eur, likusi suma – 1 446 Eur – ūkinės išlaidos, gėlių dekoras ir kt.
Savanoriškai dirbo, rūpinosi atvykstančiais svečiais, nukreipė, kur statyti automobilius, viešąją tvarką užtikrino bei atliko kitus papildomus darbus šauliai, skautai, Krašto apsaugos savanoriai, Telšiai – Lietuvos kultūros sostinė 2016 savanorių komanda, Telšių miesto seniūnas Kazys Lečkauskas, seniūnijos darbuotojai ir kt.
Programa renginių kada koks vyks buvo visiškai neaiški. Nebuvo konkrečiai nurodyta kokią val. kas ir kur vyks. Teko spėlioti arba visą dieną šliaužioti pirmyn atgal, kad nepraleistum kurio nors pasirodymo.
O ir scenų gal per daug pristatyta buvo.
gyventoja nemoka skaityti….programa buvo.
Renginio programa buvo internete, oficialioje svetainėje, taip pat ir Facebook paskyroje. Renginio metu buvo dalijamos skrajutės, o kur dar plakatai visame mieste.
Nu taip, bobutė gal ir moka skaityti. Tik ne kaži ką ten suprasti galėjai, kur ir kada vyks. Makalynė kažkokia. Tik labai gerai mačiau, kaip kostiumuotos ponios ir ponai link Šventoriaus traukė, mat jau praalkę buvo po iškilmingų kalbų. Tuo tarpu miestiečiams ir svečiams teko pakentėte, apie juos negalvota visai. Tad smalsu būtų sužinoti, kur šiemet dingo tradicinė Miesto šventė – renginys, vykdavęs nuo ketvirtadienio iki sekmadienio su didžiausiu šurmuliu? Su įvairiausiomis atrakcijomis ir mugėmis, kur visko gauti galėjai, nebūtinai alkoholio. O gal dabar Upynos kaimo šventė atsiras Kultūros sostinės vardui paminėti?
kaip gražiai variniais paminklais įsiamžina „istorijos svarbą” suprantantys ponai nuskurdintos,,emigruojančios Lietuvos fone.
Miesto puošimas – puiku, bet kada Telšiai turės šiuolaikišką, tvarkingą turgavietę?
Vo mon pasistuojė vėins klausėms,- vo kun švėntė kryžininkų bsžnyčias konigą? Mon atruod, ka tuo švėtė anims torėje būti gieda,bet
zajibal jus mnane, duokit normalios info.
Pagarbiai- Vida Urlovaite