Šurmuliavo „Tramtatulio“ akademija“

Tautinio atgimimo laikotarpiu etninės kultūros svarba nuolat skleidėsi, įvairiose mokymo įstaigose buvo ruošiami šios srities specialistai. O pastaraisiais metais vykstantis įvairių ekonominių, socialinių ir kultūrinių, politinių procesų nulemtas tautinės savimonės nuosmukis beveik sustabdė naujų jėgų įsiliejimą į šią veiklą. Trūksta etninės kultūros specialistų rengimo valstybinės strategijos, etninės kultūros mokytojų, folkloro ansamblių vadovų. Pastebimos etnokultūrinio ugdymo silpnybės švietimo sistemoje. Mokyklose nėra nei privalomojo, nei pasirenkamojo etninės kultūros dalyko, etnokultūrinis ugdymas ženkliai mažėja, jo integracija į ugdymo turinį dažniausiai yra paviršutinė. Universitetuose bei kolegijose ruošiami darželių auklėtojai, pradinių klasių ir muzikos mokytojai bei kultūros vadybininkai beveik negauna žinių apie tradicinę kultūrą, o ypač stokoja praktinių įgūdžių. Todėl vėliau dirbdami su vaikais negeba jų mokyti. Vaikų galimybės suvokti liaudies kūrybą priklauso nuo tam tikrų subjektyvių veiksnių: ar mokytojas, ar folkloro ansamblio vadovas pats teigiamai nusiteikęs etninės kultūros atžvilgiu, ar išmano savo krašto sakytinės tautosakos, muzikavimo, dainavimo tradicijas.
Balandžio 28–29 d. Telšių rajono savivaldybės kultūros centro folkloristė Rita Macijauskienė kartu su Lietuvos liaudies kultūros centro Etninės kultūros skyriaus Folkloro poskyrio specialistais ir šios srities profesionalais trečią kartą surengė Žemaitijos regiono ir Klaipėdos krašto etninės kultūros pedagogų ir kultūros centrų darbuotojų, dirbančių su vaikų folkloro ansambliais, dviejų dienų teorinius ir praktinius mokymus „Tramtatulio“ akademija“.
Mokymų klausytojai gilino žinias apie regioninio instrumentinės muzikos, dainavimo, sakytinės tautosakos atlikimo stiliaus, manieros ypatumus, analizavo, kaip ir pagal kokius kriterijus pasirinkti tinkamą repertuarą, kad būtų atskleistos geriausios vaiko savybės ir gebėjimai. Seminaro tikslai: aptarti vaikų ir jaunimo etnokultūrinio ugdymo aktualijas folkloro srityje, priimti iššūkius, pasidalyti gerąja patirtimi. Seminare etninės kultūros tyrinėtojai ir praktikai skaitė pranešimus, kuriuose klausytojams buvo pristatomos naujausios tradicinės kultūros perimamumo tendencijos ir sklaidos. Tarp lektorių buvo ir Lietuvos kultūros sostinės etninės kultūros ambasadorė dr. Loreta Sungailienė, kuri vedė dainuojamojo folkloro kūrybines dirbtuves bei analizavo Žemaitijos regiono dainuojamojo folkloro ypatumus. Pirmą kartą šiuose mokymuose veikė choreografinio folkloro kūrybinė sekcija, kuriai vadovavo Edukologijos universiteto folkloro ansamblio „Poringė“ vadovė Audronė Vakarinienė. Veikė nendrių birbynių gamyba, sakytinės tautosakos bei tradicinės instrumentinės muzikos kūrybinės dirbtuvės.
„Tramtatulio“ akademikai ne tik pasisėmė naujų praktinių įgūdžių, bet ir „dovanų gavo“ didžiulį žinių bagažą bei naujausios metodinės medžiagos leidinių.
„Telšių ŽINIŲ“ inf.