
Birželio 25-ąją Telšiuose paminėtos 80-osios Rainių tragedijos metinės.
Rainių tragedijos aukos pagerbtos žudynių vietoje, senosiose Telšių kapinėse ir prie buvusio kalėjimo. Už jų atminimą malda sukalbėta Rainių Kančios koplyčioje, šv. Mišios aukotos Telšių Šv. Antano Paduviečio katedroje. Telšių miesto amfiteatre nuskambėjo koncertas „Dievo dovana, Lietuva, esi“.
Minėjime sulaukta svečių iš prezidentūros, Vyriausybės, Seimo. Dalyvavo rajono vadovai, žuvusiųjų artimieji ir šalies gyventojai, kuriems svarbi laisvės tema.
Aurelija SERVIENĖ
Rainių tragedijos aukų pagerbimas
Rainių tragedijos atminimui skirti renginiai prasidėjo miškelyje prie Rainių ir malda prie Rainių Kančios koplyčios.
Į susirinkusiuosius kreipėsi Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė: „Kiekviena skaudžius įvykius menanti vieta yra unikali, kaip ir žmonės, kurie jose kentėjo. Jokiais racionaliais argumentais negalime paaiškinti to, kas nutiko prieš 80 metų Rainiuose. 75 žmonės buvo ne tik nužudyti, bet ir žiauriai kankinami bei žeminami. Sunku net suvokti, kokia naikinimo mašina gali tapti žmogus, kurio širdyje ilgą laiką kaupiasi neapykanta ir įsitikinimas, kad kitas yra kliūtis, trukdys.“
LR Prezidento Gitano Nausėdos pagarbos kankiniams žodžius perdavė Prezidento Švietimo, mokslo ir kultūros grupės vyriausioji patarėja Jolanta Karpavičienė.
Žodį tarė Telšių rajono savivaldybės meras Kęstutis Gusarovas.
Renginiuose taip pat dalyvavo garbūs svečiai: Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius, LR Seimo nariai Audronius Ažubalis, Valentinas Bukauskas, Paulė Kuzmickienė, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Rimantė Šalaševičiūtė, Telšių rajono savivaldybės tarybos nariai bei Administracijos vadovai, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorius Vidmantas Bezaras, žuvusiųjų artimieji.
Tądien Rainių tragedijos aukų atminimas pagerbtas prie kankinių kapo Telšių senosiose kapinėse.
Šv. Mišias Telšių Šv. Antano Paduviečio katedroje aukojo Telšių vyskupas A. Jurevičius.
Nuo birželio 25 dienos, bendradarbiaujant su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, Telšių Šv. Antano Paduviečio katedros šventoriuje eksponuojama kilnojamoji paroda „Rainių tragedija: atmintis gyva“ (aut. Nijolė Jonaitienė).
Iš birželio 24-osios į 25-ąją Žemaičių muziejus „Alka“ organizavo naktinę ekskursiją prie Rainių Kančios koplyčios ir Rainių miškelyje.
Ekskursijos metu istorikė Janina Bucevičė papasakojo apie Rainių tragedijos įvykius, buvo pristatytas animacinis filmas, uždegtos dalyvių atneštos atminimo žvakutės.
Koncertas
Vakare Telšių miesto amfiteatre vyko koncertas „Dievo dovana, Lietuva, esi“. Koncerto pradžioje iškilminga procesija pagerbti visi 74 tą tamsią 1941-ųjų birželio naktį nukankinti asmenys. Jiems atminti padėta gėlių ir žvakelių šalia buvusio Telšių kalėjimo pastato.
Renginiuose dalyvavo Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios „Schola Cantorum de Regina Pacis“ ansamblis, dainininkė Vaida Genytė ir operos solistas Egidijus Bavikinas, politinių kalinių ir tremtinių chorai bei senjorų šokių kolektyvai iš Kauno, Mažeikių, Panevėžio, Plungės, Radviliškio, Šilutės, Tauragės, Telšių ir Vilniaus.
Atminimo renginius vedė teatro ir kino aktorė Jūratė Onaitytė, renginių vedėjas, poetas Marijus Budraitis, aktorė Virginija Kochanskytė.
Aukų artimųjų išsaugotas laiškas
Po šv. Mišių Katedroje artimieji perskaitė išsaugotus Rainių kankinių laiškus. Spausdiname Vlado Motuzo laišką žmonai Onutei (laiško kalba netaisyta – red. past.).
Brangi Onute!
Iš tavės gavau pora baltinių, 3 pakiukus popirosų, muilo, kailinius ir kojines, popirosų ir muilo daugiau nebenešk, iš rūbų gali atnešti šiltas apatines kelnes, por nosinaičių, dantų šepetuką, miltelių, pirštines ir, jei turi, patuogia pagalvėlė ir tūbus su kaliošais. Daugiau iš rūbų nėka nenešk. Iš maisto gali atnešti saldainių ir šokolado, tik nenešk dideleis kiekais, nes daug bus iš didystės, o maž iš meilės. Pažiūrėk, kad odos nesupelėtu, dar atnešk vasarines kojines, kurias nešiojau, ir susidėk smulkiuosius daiktus į skrynia, užrakink, kad geradariai nepavoktu. Vaikai jei eina į mokykla, tegul stengiasi mokintės, tegul neslapstos nė nu kuokių pamokų, nes jėms patėms tas reikalinga. Esu labai sveikas, daug sveikesnis kaip suimant, ir jaučosi gerai, nors tyliai, bet dažnai dainoju, ir tas man duoda daug energijos. Onutė! Tu taip pat dainok ir prė tuo pratink vaikus, nes daina žmogu jaunina ir visokeis būdais įvairina žmogaus givenima. Dažnai vaikams pasakok apie blogus žmones, kaip jų išvengti, kad nenuslydus nuo tiesos kelio. Teeini mūsų vaikučiai tavo ir mano pramintais takais, teneėško jie laimės kituose asmenyse, bet laime žmogus gali susikurti tik pats. Siunčiu daug linkėjimų ir pasisekimo mūsų buvusiems ir esamiems darbininkams. Marijonai kaipuo dydvyriai atskiras linkėjimas. Taip pat siunčiu daug pasisekimo tėms, kurėms aš buvau jų laimės stabdis, temaudusi jie tuos saulės spinduliose, kurios aš jiems buvau uždengis. Kaip dabar atrodo mūsų karvutės, tur būti jų oda šimet nėra tokia švelni kaip kituomis žėmomis, nes aš juoms daug laiko pašvesdavau, Kalėdu švenčiu proga mūsų karvutėms duok padvigubinta davini buro… ir kiekviena mano vardu paglostik. Kaip atrodo mūsų Vacis, ar didelis išaugo, ar beatmena mane. Laiška man nerašik. Pasilėku tave milys tavo vyras.
Motuzas
Tai mano bočiaus rašytas laiškas mano močiutei Onutei Motuzienei, pačiai pačiausiai močiutei, kurią mylėjau be galo , be krašto.
gražiai parasyta