Gegužės 3 d. ateinančius – 2017 – metus Seimas paskelbė Tautinio kostiumo metais. „Tautinis drabužis, kaip etninio tapatumo forma, yra nacionalinės kultūros išraiška, vienas svarbiausių tautos ir valstybės simbolių, – įsitikinęs idėjos autorius, Seimo narys Valentinas Bukauskas, – Tautinio kostiumo metais, kultūrinė nauda bus išreikšta per tautinio identiteto stiprinimą, dėvint tautinius drabužius ir puoselėjant su tuo susijusias tradicijas, ypač jaunimo tarpe.“ Anot Seimo nario, kitąmet prasminga būtų skatinti ne tik tautinio drabužio dėvėjimą, bet ir jo elementų naudojimą kasdieniniame gyvenime.
Lietuvos teritorijoje yra susiformavę penki etnografiniai regionai, kurie skiriasi įvairiais etninės kultūros aspektais ir tarmėmis – tarp jų ir tradiciniais drabužiais. Tai Žemaitija, Dzūkija, Aukštaitija, Suvalkija, Klaipėdos kraštas bei tautinės mažumos. Šio suskirstymo pagrindas – seni gentinių žemių junginiai, kurių pradiniai skirtumai ilgainiui didėjo arba, atvirkščiai, mažėjo. Šventinį kostiumą visuose regionuose sudarė tos pačios pagrindinės dalys, skyrėsi tik drabužių sukirpimas, spalvos, ornamentai, atskirų dalių dėvėsena, papildomos detalės, papuošalai bei kiti aksesuarai.
Šiais laikais tautinis drabužis daugelyje valstybių yra svarbus nacionalinės kultūros simbolis, kurį demonstruoja tiek valstybės vadovai, tiek kiti piliečiai – juo vilkima per nacionalines šventes, tarptautiniuose renginiuose, per šeimos šventes, iškilminguose pobūviuose ir pan.
Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad piliakalniai, prie jų esančios gyvenvietės, šventvietės, kapinynai ir pan., yra lietuvių tautos tapatumą stiprinančios vertybės – 2017 metus jau yra paskelbęs Piliakalnių metais, – teigė V. Bukauskas, – Tikiu, jog kitus metus paskelbę ir Tautinio kostiumo metais – padarėme puikią įžanga į 2018 metus, kuomet bus švenčiamas Lietuvos Nepriklausomybės 100-metis“.
„Telšių ŽINIŲ“ inf.
2017-ieji skelbiami Tautinio kostiumo metais
Parašykite komentarą
Video rekomendacijos:
Taip pat skaitykite:
Loading ...
