Rudenį prasidėjus peršalimo ligų sezonui, dažnas, norėdamas pats greičiau pasveikti ar pagydyti vaiką, griebiasi iš pirmo žvilgsnio lengviausio kelio – antibiotikų. Tačiau dar ne visi suvokia, kokią grėsmę mūsų organizmui kelia antibiotikai, be kurių daugeliu atvejų galėtume ir apsieiti. Apie tai kalbamės su Regioninės Telšių ligoninės Vaikų ligų skyriaus vedėja, gydytoja pulmonologe Alina Storpirštiene.
Giedra AKAVICKIENĖ
Bakterijos tampa atsparios antibiotikams
„Pasaulyje infekcinės ligos yra labai svarbi sergamumo priežastis, tačiau išsivysčiusiose šalyse nėra laikomos labai grėsmingomis. Jos buvo grėsmingos, kol dar nebuvo atrasti antibiotikai. Bet atradus antibiotikus, atsirado kita blogybė – juos naudojant mikroorganizmai, bakterijos pasidarė atsparios antibiotikams“, – teigė Regioninės Telšių ligoninės Vaikų ligų skyriaus vedėja A. Storpirštienė, Telšiuose dirbanti jau 37-erius metus.
Pasak gydytojos, šiuo metu bakterijų atsparumas antibiotikams tapo didžiule problema. Dabar nėra tokio antibiotiko, kuriam nebūtų atsparios bakterijos. Jos sugeba mutuoti, prisitaikyti. Dėl šios priežasties pasaulis gyvena su baime, jog gali nutikti taip, kad nebeturėsime kuo gydyti infekcinių ligų.
Savo darbe gydytoja pastebi, kad kartais prireikia gerokai didesnių antibiotikų dozių, kad būtų pasiektas efektas gydant kažkurią bakterinę ligą. O atsparumas bakterijoms kyla dėl per didelio antibiotikų vartojimo.
Trys antibiotikų grupės
Pulmonologė A. Storpirštienė supažindino, jog antibiotikai skirstomi į kelias grupes: 1) ekologiški, mažiausiai pavojingi (įeina penicilino grupės); 2) ekologiški, vidutiniškai pavojingi; 3) ekologiškai pavojingiausi.
„Jeigu rinktis, kurį antibiotiką skirti pacientui, žinoma, geriausias pasirinkimas – pirmos grupės. Jie yra siauresnio veikimo spektro, mažiau užmuša bakterijų, taip pat mažiau išsivysto atsparių bakterijų, mažiau sunaikinama gerųjų, savųjų bakterijų“, – kalbėjo gydytoja.
Baisiausia tai, kad paskyręs antibiotiką, nėra taip, jog sunaikini tik sukėlėją – iš tikrųjų tuo pačiu dažniausiai sunaikinamos visos organizmo bakterijos.
Jei negali naudoti pirmos grupės antibiotikų, t. y. jei pasireiškia alerginės reakcijos ar neužtenka antibiotiko veikimo spektro, tenka rinktis alternatyvą – antros grupės antibiotikus.
A. Storpirštienės nuomone, trečios grupės antibiotikai turėtų būti vartojami ypač retai. Deja, Lietuvoje taip nėra. Dažniausiai paskiriamas plataus veikimo spektro antibiotikas, kad veiktų visas bakterijas ir būtų greičiau pasiektas gydymo efektas.
Tačiau, gydytojos teigimu, iš tiesų taip nebūna – paskyrus platesnio spektro antibiotiką, dažniau gali būti komplikacijų, prarastas atsparumas bakterijoms ir sunaikinamos visos organizmo gerosios bakterijos. Tai sukelia įvairias komplikacijas: vystosi disbakteriozė, sutrinka virškinimo sistemos funkcijos, gali būti pažeisti inkstai, klausa ir t. t.
Žmonės dažnai užsiima savigyda
Pulmonologė A. Storpirštienė pasakojo, kad antibiotikai dažnai skiriami sergant gripu, virusinėmis infekcinėmis ligomis, profilaktiškai, kad neprasidėtų bakterinė infekcija bei nekiltų komplikacijos. Tačiau, kaip pabrėžė gydytoja, antibiotikai profilaktikai niekada nėra skiriami, nebent yra po meningokokinės infekcijos kontakto arba chirurgijoje.
„Ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse antibiotikai vartojami neracionaliai, be reikalo. Ypač plataus veikimo spektro, per daug sudėtingi antibiotikai skiriami ne tokiai sudėtingai ligai gydyti. Blogai, kad žmonės dažnai užsiima savigyda, nori antibiotikų, jei gydytojas nepaskyrė, nueis pas kitą. O gydytojai baiminasi komplikacijų, nors jos pasireiškia po penkių dienų, ir tam neturi reikšmės, ar antibiotikas buvo paskirtas, ar ne“, – kalbėjo A. Storpirštienė.
Klaidinga visuomenės nuomonė
Vaikų tėvai neretai įsivaizduoja, kad jei gydytojas nepaskyrė antibiotiko, vaikas greitai nepasveiks, o tai, suprantama, trukdo grįžti į darbą.
„Ligoninės Vaikų ligų skyriuje taip pat pasitaiko, kad tėveliai savo vaikučiui reikalauja antibiotiko, klausia, kodėl gydytojas jo nepaskyrė. Tokiais atvejais pasiėmus tyrimų rezultatus tenka rodyti, aiškinti, ilgai įrodinėti tėvams, kad jų vaikui – virusinė infekcija, nereikia vartoti antibiotiko, kartosime tyrimus ir tada žiūrėsime…“ – pasakojo skyriaus vedėja A. Storpirštienė.
Pasak gydytojos, žmonės klaidingai įsivaizduoja, kad antibiotiko tabletė, injekcija padės daug greičiau pasveikti.
Virusinės infekcijos sukelia aukštą temperatūrą, tačiau bendra paciento būklė nėra sunki. Temperatūrai nukritus, vaikas pasijunta geriau, žaidžia, yra aktyvus. Tokiu atveju tai yra virusinė infekcija ir antibiotiko nereikia.
Kaip tvirtino gydytoja, kosulys, bėganti nosis, gerklės perštėjimas nereiškia, kad yra bakterinė infekcija, kurią reikėtų gydyti antibiotikais. Netgi jei yra pūlingas apnašas ant tonzilių, jis dažnai būna 50 procentų virusinės kilmės.
Būtina turėti kantrybės
Didžiulę gydymo patirtį turinti gydytoja A. Storpirštienė kalbėjo iš praktikos, kuri rodo, kad vaikams ausų uždegimai net 80 procentų būna virusinės kilmės, o bronchitai – net 90 procentų. Tačiau vaikui pradėjus kosėti, tėvų ar gydytojo iniciatyva paskiriami antibiotikai. Pasitaiko, kad per mėnesį paskiriami du ar net trys kursai antibiotikų, o liga neįveikiama: prie kosulio dar prisideda silpnumas, kurį, beje, sukelia antibiotikai.
Prisimindama savo pačios ir šeimos praktiką, medikė tikino, kad tikrai galima pasveikti be antibiotikų. Anot jos, svarbu nepradėti per anksti jų vartoti, būtina turėti kantrybės ir išlaukti.
O jei pakilo temperatūra, nereikia panikuoti ir skubėti vaistais ją sumažinti. A. Storpirštienės teigimu, apie 38 laipsnių temperatūra – tinkamiausia organizmui kovojant su ligos sukėlėjais, tuomet gaminasi antikūnai, naikinantys sukėlėjus. Verta prisiminti, kad numušus temperatūrą, antikūnų mūsų organizme gaminsis mažiau.
Bauginantys skaičiai
Kalbėdama apie tai, kokie dideli antibiotikų vartojimo mastai, Vaikų ligų skyriaus vedėja A. Storpirštienė pateikė tai įrodančią statistiką.
Lietuvoje apie 59 proc. suaugusiųjų vartoja antibiotikus be tyrimų, o vaikams be tyrimų jie yra skiriami netgi 75 proc. atvejų. Apie 22 proc. žmonių patys užsiima savigyda antibiotikais. Nors antibiotikus vaistinėse galima įsigyti tik su receptu, tačiau asmenys būna prisikaupę jų iš anksčiau, nesuvartoję.
Vaikams apie 90 proc. susirgimų yra virusinės kilmės – ne bakterinės. Ir jie turėtų būti gydomi be antibiotikų.
Leiskite organizmui kovoti
Besaikis antibiotikų vartojimas gali būti netgi pražūtingas žmonijai, mat bakterijų atsparumas pasaulyje sparčiai auga. Ši rykštė, pasak telšiškės gydytojos A. Storpirštienės, jau palietė Jungtines Amerikos Valstijas, Japoniją, pietines Europos valstybes.
Mokslininkai baiminasi dėl artėjančios antibiotikų eros pabaigos, o naujų antibiotikų išrandama mažai. Kadangi antibiotikai sunaikina organizmo bakterijas, žmonėms gresia susirgti vėžiu.
„Kai organizme atsiranda tokių negyvų bakterijų sankaupų, imuninė sistema gali nepajėgti jų pašalinti, tose vietose gali imti pradėti vystytis lėtinis uždegimas, ilgainiui tie dariniai gali supiktybėti“, – aiškino gydytoja.
Pasiteiravus apie madingas gerąsias bakterijas, Vaikų ligų skyriaus vedėja A. Storpirštienė atsakė į jų poveikį žiūrinti skeptiškai. Anot gydytojos, verčiau grūdinti organizmą: daug laiko praleisti vaikščiojant ore, valgyti lietuviškų daržovių, vaisių, o susirgus leisti organizmui kovoti su liga.
Loading ...
Geras straipsnis. Viena geriausiu gydytojų Telšiuose.
Si gydytoja labai protinga. Ji mano sunui pasiule neskubeti gydyti ausies uzdegimo antibiotikais ir is tiesu, jos pasiulytas iprastas gydymo budas puikiai padejo pasveikti. As maniau, kad ausies uzdegimas isgydomas tik antibiotikais, nes pries tai kiti gydytojai visada tik antibiotikus skirdavo .
Aciu siai nuostabiai gydytojai. Nenoreciau, kad mano vaikai sirgtu, bet labai noreciau dar kada bendrauti su sia puikia gydytoja, nes ji tiesiog spinduliuoja nuosirdumu ir gera aura
Viena geriausių pediatrių šalyje.
Aš mielai susirgus bronchitu ar sinusitu negerčiau antibiotiku ir net ptašau daktaro gal be antibiotiku apsieisim, bet daktaras pastoviai rašo ir kartais po du kursus, kad pradėtu gerėti. Dabar vėl baigiu gerti vienus ir visai nepadeda, nusimato antras kursas… Nes kaip daktaras sako plaučių uždegimas ne juokai.