Telšių rajono savivaldybės taryba patvirtino sprendimus, kuriais nustatė žemės mokesčio ir nekilnojamojo turto mokesčio tarifus 2017 m. mokestiniam laikotarpiui bei 2016 m. nuomos mokesčio tarifą už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu. Politikai nepagailėjo sukelti mokesčių tarifus apleistai, netvarkomai, nenaudojamai žemei bei nekilnojamajam turtui. Tačiau tokiu sprendimu buvo patenkinti ne visi. Dalis Tarybos narių teigė, jog Savivaldybei vertėtų rodyti pavyzdį ir visų pirma pačiai susitvarkyti turimus pastatus, žemės sklypus, o tik tada imtis bausti kitus.
Antanas NEKRAŠIUS
Nerodo pavyzdžio
Telšių rajono savivaldybės taryba pritarė sprendimo projektui, kuriuo nustatyti nekilnojamojo turto mokesčio tarifai 2017 m. mokestiniam laikotarpiui: 0,5 proc. nekilnojamojo turto mokestinės vertės nekilnojamajam turtui bei 3 proc. netvarkomam arba apleistam, nenaudojamam arba naudojamam ne pagal paskirtį nekilnojamajam turtui.
0,5 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifas nesikeitė nuo 2013 m. mokestinio laikotarpio.
Nekilnojamojo turto mokesčio tarifą netvarkomam arba apleistam, nenaudojamam arba naudojamam ne pagal paskirtį, pasiūlyta padidinti iki maksimumo – 3 proc. (iki šiol buvo 1 proc.). Esą pastebėta, kad 1 proc. tarifas taikomas keletą metų yra nepakankamai veiksmingas.
„Pati Savivaldybė turi daug turto, kurio netvarko ir neprižiūri, tačiau geba bausti paprastus žmones, – posėdžio metu kalbėjo Telšių rajono savivaldybės tarybos narys Algirdas Bacevičius, – Savivaldybės pastatai stovi be langų, be durų, be stogo, apgriuvę, bet į neprižiūrimų objektų kategoriją nepapuola. Kodėl taip yra: vieni už tą pačią veiką baudžiami, o kiti ne?“ Tarybos nario pastebėjimus bandė gesinti Telšių rajono savivaldybės meras Petras Kuizinas pareikšdamas, jog pats A. Bacevičius, kaip Tarybos narys, galėtų šią problemą aptarti su seniūnais, Savivaldybės specialistais ir pasiūlyti kažkokį sprendimą. Tačiau A. Bacevičius merui atšovė, kad šią problemą jis kelia jau metus laiko, apie ją ne kartą kalbėta komitetuose, diskutuota su Savivaldybės specialistais, bet jokios atgalinės reakcijos iki šiol sulaukta nebuvo.
A. Bacevičiui antrino Tarybos narys Sigitas Motuzas: „Dar prieš metus mes prašėme Savivaldybės administracijos, kad ji suregistruotų visus turimus neprižiūrimus pastatus, sklypus ir jų sąrašą pateiktų Vietinio ūkio ir ekologijos komitetui. Buvo pažadėta, jog pateiks, tačiau kaip matome, prabėgo metai, o mes ir vėl grįžtame prie šios temos.“
„Visų pirma, reikia pabrėžti, kad Savivaldybė nėra nekilnojamojo turto mokesčių mokėtoja. Todėl ši diskusija ne visai vietoje, – į pokalbį įsiliejo Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius Saulius Urbonas, – o dėl minėto sąrašo – mes turime sukaupę informaciją apie visus apleistus pastatus, tačiau esmė tame, kad daugelis jų yra bešeimininkiai. Kol Savivaldybė juos per teismus perims – gali užtrukti ir keletą metų.“ Čia pat S. Urbonas Tarybos narius informavo, jog Savivaldybė ketina pasinaudoti Europos Sąjungos paramos fondais, kurie numato lėšas kraštovaizdžiui tvarkyti, tame tarpe ir apleistiems pastatams nugriauti bei teritorijoms sutvarkyti. „Po truputį judame, bet viskam reikia laiko“, – teisinosi Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius.
2015 m. iš viso surinkta 322,6 tūkst. Eur nekilnojamojo turto mokesčio.
Siūlė tapti konkurencingais
Kitu sprendimu Telšių rajono savivaldybės taryba nustatė nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu, tarifą 2016 m.: žemės ūkio žemės sklypams, įskaitant mėgėjų sodo žemės sklypus – 1 proc., gyvenamųjų teritorijų žemės sklypams – 0,7 proc., komercinės žemės sklypams – 0,9 proc., pramonės ir sandėliavimo žemės sklypams – 2,5 proc., naudingųjų iškasenų teritorijoms – 2,5 proc. Taip pat nustatytas žemės nuomos mokesčio tarifas nenaudojamai, apleistai žemei – 4 proc. žemės vertės.
Šiuo sprendimu ne itin patenkintas buvo Telšių rajono savivaldybės tarybos narys Almantas Lukavičius: „Visi deklaruojame, kad mūsų tikslas yra skatinti investicijas. Tačiau pasižiūrėjus į statistiką – 2014 m. tiesioginių užsienio investicijų, tenkančių vienam gyventojui, rodiklis nėra labai džiuginantis: Mažeikių rajone vienam gyventojui tenka 5 063 Eur (čia statistiką iškreipia naftos perdirbimo gamykla) investicijų, Plungės rajone – 101 Eur, Telšių rajone – 76 Eur. Taigi, eilę metų mes esame uodegoje. Gal reikėtų pagaliau stoti į konkurencinę kovą ieškant ir pritraukiant investuotojus adekvačiomis sąlygomis? Dabar pramonės ir sandėliavimo žemės sklypams siūloma nustatyti 2,5 proc. tarifą, kai tuo tarpu Plungėje jis yra vos 1,1 proc. Mano siūlymas būtų – sumažinkime jį bent jau iki 1,4 proc.“
Į šiuos Tarybos nario pastebėjimus sureagavo administracijos direktorius S. Urbonas. Vadovas pabrėžė, kad Savivaldybė jau turi nusimačiusi eilę lengvatų investuotojams. Be to, šis sprendimo projektas buvo derintas su abejomis rajono verslininkų asociacijomis bei Lietuvos ūkininkų sąjungos Telšių skyriumi – nė viena organizacija jokių pastebėjimų ar priekaištų neturėjo.
„Tai mūsų tikslas yra pritraukti investuotojus, ar išlaikyti esamą poziciją: surinkti mokesčius ir toliau gyventi?!, – nenusileido A. Lukavičius, – Atsakykime sau į šį klausimą ir tada pritarkime šiam sprendimui arba ne.“ Tačiau didžioji dauguma Tarybos narių nepritarė politiko teiktam siūlymui ir balsavo už sprendimo projektą be pakeitimų.
Taryba nustatė ir žemės mokesčio tarifus 2017 m. mokestiniam laikotarpiui (žiūrėkite lentelėje).
Šypsokitės ir mokėkite.
Keistu, sakyčiau, argumentu savivaldybės direktorius S.Urbonas sureagavo į tarybos nario A.Bacevičiaus priekaištą, jog Savivaldybės administracija skiria baudas „netvarkomam arba apleistam, nenaudojamam arba naudojamam ne pagal paskirtį nekilnojamajam turtui“ (citata iš straipsnio), tačiau blogai tvarko ir neprižiūri kai kurį jai priklausantį nekilnojamą turtą. Pasak S. Urbono, Savivaldybė nėra mokesčių mokėtoja už jai priklausantį nekilnojamą turtą, todėl galima suprasti, jog pati savęs nebaus už aplaidumą, kitaip tariant, nėra svertų (nors ir labai norėtų), kurie galėtų priversti Telšių savivaldybę rodyti pavyzdį, prižiūrint valstybinį (Savivaldybės) nekilnojamą turtą. Elementarus klausimas, kam apskritai Savivaldybei reikalingas nekilnojamas turtas, jeigu nesugebama arba nenorima jo prižiūrėti? Nevalyvus nekilnojamo turto savininkus ar nuomininkus bausti reikia, tačiau baudėjas, jeigu turi turto, privalo rodyti pavyzdį.