Nėra nieko pastovesnio už Savivaldybės skolą ir vietą Lietuvos savivaldybių indekse

Parašė:  2019-10-22

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) praėjusią savaitę išleido jau tradiciniu tapusį 9-ąjį Lietuvos savivaldybių indeksą. Lietuvos savivaldybių indeksas yra kasmetinis LLRI leidinys (pradėtas leisti 2011 m.). Jis parodo, kiek ir kaip savivaldybėse yra užtikrinama žmogaus ekonominė laisvė.
LLRI tyrimu siekia padėti savivaldybėms įsivertinti, pasimokyti iš kitų savivaldybių. Taip pat paskatinti keistis ir tobulėti – kad gyventojams, investuotojams ir savivaldybių darbuotojams jų savivaldybėje gyventi ir dirbti būtų geriau, naudingiau, paprasčiau.
Telšių rajono savivaldybė, kaip ir pernai, pateko tarp šalies vidutiniokų – kartu su Kazlų Rūdos ir Pagėgių savivaldybėmis dalijasi 23–25 vietas.
Vidutiniokai
Šiemet Telšių rajono savivaldybė 23–25 vietas mažųjų savivaldybių indekse (56 balai iš 100) dalijasi su Kazlų Rūdos ir Pagėgių savivaldybėmis. Geriausiai įvertintos mūsų rajono „Komunalinių paslaugų“ ir „Mokesčių“ sritys. „Transportas“, „Švietimas“, „Sveikata ir socialinė rūpyba“, „Biudžetas“, „Turto valdymas“ ir „Administracija“ pasirodė prasčiau nei vidurkis.
Teigiamai įvertinta tai, kad atliekų tvarkymo paslaugos buvo patikėtos privačiam sektoriui, o daugiabučių administravimo, atliekų surinkimo, šilumos gamybos ir keleivių vežimo srityse Savivaldybei priklausančios įmonės dirbo pelningai. Savivaldybė išsiskyrė tuo, kad 67,3 proc. šilumos pagamino nepriklausomi šilumos gamintojai. Deja, Savivaldybė ne visiems viešojo transporto maršrutams skelbė konkursus bei ne visus maršrutus aptarnavo privatūs vežėjai.
Savivaldybės „Mokesčių“ srityje gerai vertinama tai, kad pagrindinis 0,5 proc. nekilnojamojo turto tarifas buvo mažesnis už vidutinį (0,7 proc.). Vidutinis žemės mokesčių tarifas Savivaldybėje siekė 0,51 proc. (vidurkis – 0,98 proc.). Jei Savivaldybė norėtų užimti aukštesnę vietą „Mokesčių“ srityje, reikėtų peržiūrėti nenaudojamo nekilnojamojo turto ir apleistos žemės mokesčio tarifus.
Telšių rajono savivaldybei sunkiai sekasi pritraukti investicijas. 2017 m. tiesioginių užsienio investicijų vertė siekė tik 7,8 mln. Eur (vienam gyventojui teko vos 191 Eur). Materialinių investicijų vertė sumažėjo 9,8 proc. – nuo 47,8 iki 43,1 mln. Eur (vienam gyventojui teko 1 033 Eur, kai vidutiniškai – 1 423 Eur). Telšių rajono savivaldybės skola (tarp kaimyninių savivaldybių), lyginant su pajamomis, išlieka pati didžiausia – 40,2 proc. Mažeikių rajono savivaldybės skola siekia 27,3 proc., Plungės – 31,9 proc., Rietavo – 33,7 proc.
Prastesnį „Turto valdymo“ srities įvertinimą nulėmė tai, kad Telšių rajono savivaldybė turi palyginti daug pastatų ir patalpų. Tūkstančiui gyventojų teko 6 068 kv. m, kai vidutiniškai – 5 258 kv. m. Reikia paminėti, kad pernykščiame Lietuvos savivaldybių indekse mūsų Savivaldybei buvo rekomenduota įvertinti galimybes parduoti dalį jai priklausančių patalpų. Tačiau to nebuvo padaryta. Anaiptol – Telšių rajono savivaldybė netgi pasididino turimų patalpų kiekį: 2018 m. savivaldybių indekse fiksuota, kad tūkstančiui mūsų gyventojų teko 5875 kv. m, šių metų – 6 068 kv. m.
Savivaldybėje šimtui darbuotojų teko 16 automobilių. Tai daugiau nei vidutiniškai (14,3 automobilio).
Skola ne žaizda – neužgis
Apie Lietuvos savivaldybių indekse įvardytas problemines Telšių rajono sritis paklausėme Telšių rajono savivaldybės mero Kęstučio Gusarovo.
„Skaičiau tyrimo išvadas, – „Telšių ŽINIOMS“ teigė rajono vadovas. – Būtina pabrėžti, kad visi skaičiai yra paimti ankstesnių metų. Daug kas per 2019-uosius pasikeitė. Pavyzdžiui, švietimas – matyt, buvo vertinta tai, kad mes turime labai daug mokyklų kaimuose. 2019 m. atėjus naujai valdžiai buvo imtasi pertvarkų: uždaryta Janapolės mokykla, Žarėnų ir Kaunatavos ugdymo įstaigos prijungtos prie kitų mokyklų. Tie švietimo rodikliai po truputį, manau, ims gerėti, juo labiau kad netrukus rengsime naują mokyklų tinklo optimizavimo planą.“
Anot mero, gerės ir rajono socialinės srities rodikliai. Juos teigiamai paveikti turėtų šiuo metu aktyviai vykdoma vaikų globos namų, taip pat Dūseikių socialinės globos namų pertvarka, naujų senelių globos namų Viekšnaliuose atsiradimas, dienos centro žmonėms, turintiems psichinę negalią, Telšiuose įkūrimas ir pan.
Kalbėdamas apie Lietuvos savivaldybių indekse įvardytą transporto sritį, meras suabejojo, ar tyrime įvardyta siekiamybė sudaryti sąlygas ją perduoti privačiam sektoriui būtų gera idėja: „Mes turime savo įmonę, kurios veikla labiau orientuota į socialinę paslaugą – dalis telšiškių viešuoju transportu gali naudotis nemokamai. Ir jeigu jos atsisakytume, vargu ar tai bus naudingiau patiems gyventojams.“
K. Gusarovas pripažino, kad Savivaldybei turto valdymo klausimu dar reikėtų stipriai padirbėti. „Turimą nereikalingą nekilnojamąjį turtą bandome privatizuoti – nuolat pildome privatizuojamų objektų sąrašą. Tačiau taip, problema yra, – „Telšių ŽINIOMS“ kalbėjo meras. – Įvairiais būdais ją bandome spręsti. Štai Janapolėje atliko du pastatai. Vienas bus įtrauktas į privatizuojamų objektų sąrašą, kitas taps socialiniu būstu. Arba, pavyzdžiui, Viekšnaliuose esančias patalpas perduosime Maltos ordinui. Kaip jau minėjau, jose įsikurs nauji senelių namai.“
Galiausiai – Savivaldybės skola, iš kurios mūsų rajonui išbristi nepavyksta jau keletą Tarybos kadencijų. „Taip… Ne aš tą skolą pradėjęs dirbti meru atsinešiau. Ji atsirado ankstesniais laikais, kai buvo įgyvendinami didieji projektai, dėl kurių šiandien Telšiai yra tokie gražūs. Bet tam ir esame valdžioje, kad ją mažintume, – teigė K. Gusarovas. – Praktiškai kiekvienais metais mes sumažiname skolą, tačiau ir vėl skolinamės, nes reikia prisidėti prie įvairių projektų, kuriuos Savivaldybė įgyvendina. Manau, kad skola po truputį mažės, nes artimiausiu metu nėra planuojama jokių didelių projektų.“
LLRI: ekonominė laisvė yra pagrindinė prielaida gerovei sukurti
Lietuvos savivaldybių indekso tikslas – padėti gyventojams, politikams įvertinti, kaip skirtingose srityse jiems sekasi palyginus su kitomis savivaldybėmis. Siekiama, kad tai būtų įrankis, kuris padėtų pasinaudoti gerosiomis praktikomis ir atsisakyti prastų. Kiekvienais metais tyrimo rezultatai įrodo, kad ekonominė laisvė yra pagrindinė prielaida gerovei sukurti. Būtent dėl to indekse didžiausi balai atitenka savivaldybėms, kurios skatina privačias investicijas ir iniciatyvas, užtikrina žmogaus galimybę rinktis, sudaro sąlygas konkurencijai, taupiai ir efektyviai naudoja turimus resursus.
Vertinamos gyventojams ir investuotojams svarbiausios sritys, kuriose sprendimus priima savivaldybės. Tarp jų – komunalinis ūkis ir transportas, švietimas, sveikata, socialinė rūpyba, mokesčiai, biudžetas, turto valdymas, administracija bei investicijos ir plėtra. Kiekvienoje iš indekso sričių yra pateikiami konkretūs pasiūlymai, kurie padėtų gerinti žmonių gyvenimą ir pritraukti investicijas.
Sudarant savivaldybių indeksą buvo siekiama aprėpti pagrindines veiklos kryptis, kurios padeda kurti ekonominę laisvę ir formuoja bendrą laisvės supratimą. Pirma, matuojama, kaip savivaldybė veikia gyventojo atžvilgiu. Vertinama, ar sukuriama palanki konkurencinė aplinka privatiems komunalinių paslaugų teikėjams (kas savo ruožtu užtikrina žemesnes kainas vartotojams). Taip pat atsižvelgiama į transporto, švietimo, sveikatos ir socialinės rūpybos sritis, kuriose vertinamos savivaldybės sudaromos sąlygos privačiam sektoriui ir konkurencijai.
Antra, indekse vertinamas savivaldybės indėlis kuriant palankią aplinką investuotojams ir verslo plėtrai. Savivaldybės turėtų stengtis užtikrinti kuo geresnę mokestinę aplinką, panaikinti barjerus, trukdančius naujoms įmonėms žengti į rinką, ir suteikti visą aktualią informaciją.
Trečia, į vertinimą įtraukiamas ir savivaldybės gebėjimas tinkamai organizuoti savo veiklą – administravimą. Skatinamos savivaldybės įgyvendinti jų funkcijas kuo našiau, panaudojant kuo mažiau išteklių. Šioje veiklos vertinimo srityje ypatingas dėmesys skiriamas efektyviam turto valdymui ir veiklos skaidrumui.
Taigi, aukštais balais vertinamos tos savivaldybės, kurios: taupo mokesčių mokėtojų pinigus, gyvena pagal savo pajamas, skaidriai naudoja biudžeto lėšas; savo veikla neriboja vartotojų pasirinkimo, skatina konkurenciją tarp paslaugas teikiančių įmonių ar įstaigų; mažina mokesčių naštą, užtikrina palankias sąlygas verslui; efektyviai valdo turimą turtą ir parduoda tą turtą, kuris nėra būtinas pagrindinėms funkcijoms vykdyti; atsisako nebūtinų, nepirminių savo funkcijų; savo funkcijoms vykdyti pasitelkia efektyviau veikiantį privatų sektorių; mažina administracinę ir biurokratinę naštą.
„Telšių ŽINIŲ“ inf.

Komentuoti: Telšiškė Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


*

  1. Telšiškė parašė:

    Kokie Telšių savivaldybės valdininkų atlyginimai, o dar priedai priedeliai – prilygsta Prezidento algai. Va kur reikia taupyti. Ponai, ar gražu tokias algas imti ir nelebai ką nuveikti?

Už šmeižiančius, asmens garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Vartotojas sutinka, kad Svetainė neribotą laiką saugotų jo IP adresą ir pareikalavus atskleistų jį įgaliotoms institucijoms. Tzinios.lt pasilieka teisę šalinti skaitytojų komentarus, nesusijusius su straipsnio tema, įžeidžiančius bei šmeižiančius asmenis arba reklamuojančius komercines organizacijas.

Griežtai draudžiama tzinios.lt paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.
Taip pat skaitykite:
http://tzinios.lt/prenumerata/
Telšių „Telšiai“ naują NKL sezoną pradėjo pergalėmis (0)

Krepšinio klubas „Telšiai“ naują Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) sezoną pradėjo skindamas pergales. Namuose spalio 3 d. […]

2019-08-27
SUPER FIESTA (0)
- Peržiūrėti visą naujienų archyvą -

Apklausa

Ar reikėtų išsaugoti ir prasmingai panaudoti Respublikos g. išardyto buvusio grindinio akmenis?

Loading ... Loading ...
Archyvas
Visos teisės saugomos © 2019 tzinios.lt