Šiltėjant pavasario orams šalyje pradėta deginti pernykštė žolė. Per šiuos metus Telšių rajone gaisrų metu išdegė beveik 19 ha sausos pernykštės žolės. Ugniagesiai gelbėtojai įspėja, kad už žolės deginimą gali grėsti baudos iki 289 eurų.
Nors kiekvienais metais yra skelbiama informacija apie draudimą deginti pernykštę žolę, nurodomi baudų dydžiai ir informuojama apie reidus padegėjams nustatyti bei jų rezultatus, tačiau vis atsiranda asmenų, ignoruojančių šį draudimą.
Pernai šalies ugniagesiai beveik 6 000 kartų vyko gesinti degančios žolės plotų, o gaisrų skaičius atvirose teritorijose sudarė per 44,5 proc. visų gaisrų. Telšių rajone 2014 m. gesinta 70 tokių gaisrų. Iki šių metų kovo 23-osios užregistruoti trylika iškvietimų – per gaisrus išdegė beveik 19 ha sausos pernykštės žolės. Už šių skaičių slypi milžiniški nuostoliai gamtai ir žmonių turtui: degančiose pievose sudega retų augalų sėklos, žūsta vabzdžiai, gyvūnai, čia perintys paukščiai. Be to, nuo liepsnojančios žolės ugnis dažnai persimeta į miškus, durpynus, gyventojų sodybas, ūkinius pastatus, degančiose pievose beveik kasmet žūsta ir žmonių. Degindamas žolę pernai žuvo vienas gyventojas, dar vienas – apdegė.
Ugniagesiai gelbėtojai pastebi, kad žolės gaisrus dažnai sukelia vaikai bei paaugliai, todėl tėvams ir pedagogams jie pataria priminti apie tokių gaisrų padaromą žalą. Kadangi žolės degintojams yra numatyta administracinė atsakomybė, už nepilnamečių paauglių nusikaltimus bus baudžiami jų tėvai.
Už sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, daržo atliekų deginimą, pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus, numatytos baudos siekia nuo 28 iki 231 euro. Kiek didesnės, nuo 57 iki 289 eurų, baudos gali būti skiriamos už ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų žolių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimą. Valstybės pareigūnams šios baudos dar didesnės.
Atsakomybė numatyta ir žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams, kurie, pastebėję savo žemėje žolės gaisrą, nesiima priemonių jam užgesinti. Jiems galima skirti baudą nuo 28 iki 173 eurų, taip pat sumažinti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, kuriuose vyko gaisras.
Siekdami užtikrinti efektyvią gaisrų atvirose teritorijose prevenciją, kaip ir kasmet, valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai gaisrams kilti palankiu metu planuoja reidus į rajono seniūnijų atviras teritorijas. Jų metu techninėmis priemonėmis bus fiksuojamos išdegintų plotų koordinatės ir kita informacija. Ji bus kaupiama ir saugoma, o sprendžiant paramos išmokos klausimus, esant būtinybei, pateikiama Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos.
Ugniagesiai gelbėtojai pataria:
* pastebėję degančią žolę, nepraeikite abejingai pro šalį, bet pasistenkite patys ją užgesinti, nelaukdami, kol liepsna išplis į didesnius plotus;
* liepsnojančią žolę nedideliame plote lengvai galima užgesinti patiems, užplakant liepsną medžių šakomis bei užtrypiant ją kojomis;
* tokius gaisrus taip pat galima gesinti vandeniu arba smėliu;
* ugnies apimtus plotus rekomenduojama apkasti grioveliais, kad liepsna neišplistų ir nepadarytų didesnių nuostolių;
* jeigu matote, kad su ugnimi nepavyks lengvai susidoroti, nedelsdami kvieskite ugniagesius gelbėtojus bendruoju pagalbos telefonu 112.
Parengta pagal Telšių aps. PGV inf.
Nesuprantu ir turbūt nesuprasiu kam žmonės deginą žolę, juk tokiu būdu tik pakenkia gamtai. Sunaikina žolėje esančią gyvūniją bei gali atsitikti taip kad sudeks ir jų pačių namai, kai žolė įsiliepsnos. Aš visada prižiūrių savo veją, labiausiai man padeda zoliapjove robotas, nes nereikia labai daug laiko skirti papildomai. Taip pat rudenį visada sugrėbiu nukritusius lapus, kad neliktų pavasariui. Taip prižiūrint savo veją nereikia jos net deginti. Manau degina tik tie kurie labai apleidžia žolę ir vėliau nebemato kitos išeities tik ją nudeginti nors tai yra nepataisoma žala gamtai.