Ketvirtadienį Telšių rajono savivaldybės tarybai bus teikiamas sprendimo projektas, kuriuo prašoma rajono politikų pavesti uždarajai akcinei bendrovei „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (TRATC) vykdyti rūšiuojamuoju atliekų surinkimo būdu iš gyventojų surenkamų maisto ir virtuvės atliekų apdorojimą.
Praėjusį antradienį Vietinio ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto posėdyje pasakodamas apie tai, jog komunalines atliekas vežantys automobiliai pritaikyti ir maisto atliekoms išvežti (mat yra puikiai hermetizuoti ir iš jų neišbėga atliekose susikaupę skysčiai), TRATC-o direktorius Vidimantas Domarkas prasitarė, jog lietingą dieną iš tokio automobilio, atvežusio atliekas į sąvartyną, išbėga apie 200–300 litrų vandens. Tokia informacija pribloškė Tarybos narius: už ką mokame – už atliekų išvežimą ar vandenį?!
Antanas NEKRAŠIUS
Bet pirmiausia pradėkime nuo projekto, kurį nori įgyvendinti TRATC-as – vykdyti rūšiuojamuoju atliekų surinkimo būdu iš gyventojų surenkamų maisto ir virtuvės atliekų apdorojimą. TRATC-as iš Aplinkos projektų valdymo agentūros sulaukė kvietimo teikti paraišką finansuoti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą „Rūšiuojamuoju būdu surinktų maisto ir virtuvės atliekų apdorojimo infrastruktūros sukūrimas Telšių regione“.
Teikdamas paraišką TRATC-as privalės pateikti ir visų Telšių regiono savivaldybių tarybų sutikimus.
Sprendimo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2018 m. gegužės 30 d. direktyvos 22 straipsnį valstybės narės iki 2023 m. gruodžio 31 d. turės užtikrinti, jog biologinės atliekos būtų arba atskiriamos ir perdirbamos jų susidarymo vietoje, arba surenkamos atskirai ir nemaišomos su kitų tipų atliekomis.
Projektu „Rūšiuojamuoju būdu surinktų maisto ir virtuvės atliekų apdorojimo infrastruktūros sukūrimas Telšių regione“ siekiama skatinti rūšiuojamąjį maisto (virtuvės) atliekų surinkimą ir tokiu būdu sumažinti Telšių regioniniame nepavojingų atliekų sąvartyne šalinamų komunalinių atliekų kiekį.
LR aplinkos ministerijos iškelta užduotis Telšių regionui – surinkti 2 330 t virtuvės atliekų per metus. Planuojama Europos Sąjungos lėšų suma projektui Telšių regione įgyvendinti – 617 999 Eur. LR aplinkos ministerijai priėmus sprendimą finansuoti projektą TRATC-as turės prisidėti 15 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų – 109 058 Eur. TRATC-as planuoja Jėrubaičių sąvartyne pasistatyti stoginę biologinėms atliekoms priimti, įsigyti lėtaeigį smulkintuvą ir frontalinį krautuvą.
Vietinio ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto posėdyje dalyvavęs TRATC-o direktorius V. Domarkas pabrėžė, jog projektas skirtas tik paruošti apdorojimui atskirai surinktas maisto atliekas. Pats tokių atliekų surinkimas, kaip projekto sudedamoji dalis, nėra numatytas. Šį darbą atliks atliekų vežėjai.
Esą kol kas nenuspręsta, kokiu būdu iš gyventojų bus surenkamos maisto atliekos. Šiandien apsistota ties variantu, jog individualių namų savininkai maisto atliekas mes į žalienoms skirtus konteinerius, o daugiabučių namų gyventojams bus atlaisvintas vienas „varpelis“. „Daugiabučių namų gyventojai šiandien popierių ir plastiką meta į atskirus konteinerius („varpelius“), – komiteto posėdžio metu dėstė V. Domarkas. – Vežėjai, surinkę tiek plastiką, tiek popierių, dar kartą juos perrūšiuoja. Mūsų nuomone, plastiką ir popierių būtų galima mesti į vieną bendrą „varpelį“, o kitą palikti naudoti maisto atliekoms. <…> Maisto atliekos būtų vežamos kartą per savaitę.“
Telšių rajono savivaldybės mero pavaduotojui, Vietinio ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto nariui Kaziui Lečkauskui pasidomėjus, kaip visos šios naujovės atsilieps rinkliavos kainai,
TRATC-o direktorius atsakė: „Jeigu atliekų išvežimo dažnis nesikeis – rinkliava nedidės.“ Tačiau kiek vėliau pridūrė, jog prie projekto įmonei teks prisidėti 100 tūkst. Eur. O šie pinigai – ne iš kieno nors, bet iš rinkliavą mokančių gyventojų kišenės.
Telšių rajono savivaldybės administracijos Statybos ir urbanistikos skyriaus Aplinkos ir civilinės saugos poskyrio vedėja Kristina Jankauskienė pasidomėjo, ar vežėjų atliekų surinkimo automobiliai yra pritaikyti maisto atliekoms transportuoti.
„Lietingą dieną atvežus į sąvartyną atliekas iš atliekų surinkimo automobilio išbėga apie 200 litrų vandens. Atliekas transportuojant niekas nebėga, nelaša. Vadinasi, automobiliai sandarūs“, – aiškino V. Domarkas.
Šie direktoriaus žodžiai užkliuvo komiteto nariui Algirdui Bacevičiui: „200 litrų vandens iš vienos šiukšliavežės?! Taigi mes už atliekų svorį mokame, o ne už vandenį! Kiek tokių automobilių per metus susidaro? Tai didžiuliai pinigai!“
„Ar didžiuliai tie pinigai – nežinau, – atsakė TRATC-o direktorius. – Bet techniškai taip išeina: lietaus vanduo į automobilį patenka per iškratymo mechanizmą, kuris nėra uždengtas. Ir iš kuo toliau vežama, tuo labiau šlapesnės atliekos atvažiuoja. <…> Pavyzdžiui, lietingą dieną į sąvartyną atveža 10 tonų atliekų, iš jų 200–300 kg vandens. Manau, kad daugiau lietaus į atliekas patenka, kai gyventojai savo kiemuose palieka neuždarytus konteinerius.“
Vietinio ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto pirmininkas Algirdas Tarvainis ir komiteto narė Vilma Rumšienė pareiškė, jog susilaiko balsuojant už sprendimo projektą. Už buvo K. Lečkauskas ir A. Bacevičius. Pastarasis pasiteiravo kolegų, kodėl šie susilaikė nuo balsavimo: esą juk svarstomas ne vandens susikaupimas šiukšliavežiuose, bet pavedimas teikti paraišką
TRATC-ui, kuris įgyvendinęs projektą pradės vykdyti rūšiuojamuoju atliekų surinkimo būdu iš gyventojų surenkamų maisto ir virtuvės atliekų apdorojimą?
Į šį klausimą A. Tarvainis atsakė, jog kaime dėl maisto atliekų problemų nėra, problema yra mieste. Čia pat V. Rumšienė pirmininką nutraukė: „O miesčionys tegul maisto perka tiek, kiek suvalgo, ir maisto atliekų nereikės išmesti. Kiek pasaulyje vaikų, žmonių, gyvenančių nepritekliuje, mes galėtume išmaitinti… Bet prisiperkame „kelbasų“, kefyrų ir pan. – nesuvalgome, sugenda, išmetame į šiukšlinę. Kaimiečiai sušeria (maisto atliekas, – red.) kiaulėms, šuniukams, o miesčionys dešras meta į šiukšlinę!..“
Nu tie kaimiečiai ir yra kaimiečiai… kur tas miesto žmogus turi lupenas padėti, kiaulių tai neturim… bet tas kaimo žmogelis aplamai nedupranta paprasčiausių dalhkų. Gerai, kad dar nesako, kad nafik jums tuoletai namuose, susikalkite būdas lauke, taip kaip mes darome
Jo, geriau jau ta rumšienė savo srėbtuvės neatidarytų, o tai kai tik išsižioja vien tik nesąmonės ir lekia į aplinką
Tikrai taip visu 100% pritariu :-))))
pagal ponia rumsiene man ir bananus, apelsinus, ananasus su zieve valgyt? matyt is kaimo bobele ten…
Gerai Rumšienė ir sako perka žmonės visko perdaug. Pilnos šiukšlinės dešrų, bulkų, fuonos. Dabar išvis nesuprantama su tom šiukšlėm. Sakė kad reik popierių, plastiką dėt atskirai, o dabar jau galės į vieną, tik maistą atskirai.
Plauna pinigus
Teisingai, maistą reik tausot, o ne į šiukšlinę mest. Yr juk mišrios atliekos, tsi ir meskit tuos bananus, kam tas atskirs maistui. Vėl nesamonių prigslvoja, vėl reiks mokėt, kap kitaip.
http://tzinios.lt/tikroji-situacija-telsiu-regiono-atlieku-tvarkymo-sistemoje/ Prieštaraujantys vienas kitam straipsniai ir labiau norisi tikėti ne ponu Domarku.Šiukšlynas pastatytas PER didelis!!!Darbu aprūpinamas TIK 40 procentų galimo pajėgumo,kas yra labai neracionalu ir dabar naujai siūlomi”paturbinimai” nė prie ko.Pinigų plovimas eilinį kartą,atnešiantis kainų pakėlimą.