
Senos statybos daugiabučiai šiandien vis dažniau susiduria su konstrukciniais ir inžineriniais defektais, kuriuos lemia ne tik laikas ar aplinkos poveikis, bet ir netinkami sprendimai, priimti eksploatacijos metu, problemų ignoravimas. Be reguliarios priežiūros net ir nedideli pažeidimai gali virsti sudėtingais, brangiai kainuojančiais iššūkiais, kuriems šalinti neišvengiamai prireikia kompleksinės renovacijos.
Senų daugiabučių defektai susiformuoja dėl daugybės tarpusavyje susijusių veiksnių, tačiau dažniausiai juos lemia pastato amžius, klimato sąlygos, konstrukciniai sprendiniai ir priežiūros kokybė.
Atsakomybė už priežiūrą tenka visiems gyventojams
Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Klimato neutralumo kompetencijų skyriaus ekspertas Rolandas Marcinkevičius pažymi, kad senos statybos daugiabučių pažeidimai klasifikuojami į dvi pagrindines kategorijas: konstrukcinius ir inžinerinius.
„Konstrukciniai pažeidimai apima tarpplokštinių sandūrų pažeidimus – plyšius, iškritusią mastiką, nesandarias siūles. Taip pat dažnai fiksuojami išorinių ir rūsio sienų, stogų pažeidimai. Taip pat pažeistos balkonų plokštės, o naujesniuose – lodžijų laikomosios konstrukcijos“, – dalinasi APVA Klimato neutralumo kompetencijų skyriaus ekspertas.
Inžinerinių sistemų būklė taip pat kelia susirūpinimą. Anot R. Marcinkevičiaus, dažnai nustatomas netolygus šilumos paskirstymas, neautomatizuoti ar pasenę šilumos punktai, nesureguliuoti arba susidėvėję radiatoriai bei neefektyvūs vamzdynai. Iššūkių kelia ir vandentiekio bei nuotekų sistemos, elektros instaliacijos bei vėdinimo sistemos.
Vilnius TECH Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros doc. dr. Arnoldas Šneideris akcentuoja ir gyventojų požiūrio svarbą. Jo teigimu, įsigydamas butą gyventojas tampa ir viso pastato bendraturčiu – nuo stogo iki pamatų. Vis dėlto atsakomybė už bendrąsias konstrukcijas dažnai ignoruojama, o tai trukdo priimti sprendimus, leidžia problemoms kauptis ir didina riziką, kad vietoj renovacijos ateityje reikės imtis rekonstrukcijos.
Kompleksinė renovacija – pats efektyviausias sprendimas
Ilgainiui besikaupiantys defektai efektyviausiai sprendžiami modernizuojant pastatą. Tinkamai suplanuota ir kokybiškai įgyvendinta renovacija leidžia ne tik pašalinti esamus pažeidimus, bet ir stiprinti daugiabučio namo atsparumą ateityje. Pasak R. Marcinkevičiaus, priklausomai nuo taikomų sprendinių ir darbų apimties, gyvenamojo pastato gyvavimo trukmė po renovacijos gali pailgėti 25–40 metų, kai kuriais atvejais – dar ilgiau.
Jeigu vis dar kyla klausimų ar abejonių, trūksta informacijos, išsamiai apie renovaciją galima pasiskaityti interaktyviame Renovacijos vadove būsto savininkams, paskelbtame modernizuok.apva.lt, arba pasikonsultuoti telefonu +370 614 99699.
Primename, kad šiuo metu galiojančiam daugiabučių renovacijos fiksuoto įkainio kvietimui paraiškas gyventojų atstovai gali teikti iki spalio 1 d. Jei prašymų suma viršys kvietimui skirtą biudžetą, likusios paraiškos bus įtrauktos į rezervinį sąrašą. Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
Ieva VIDŪNAITĖ