Ruduo – tikras darbymetis miesto aplinkos tvarkytojams. Telšiuose šiuo laikotarpiu intensyviai grėbiami lapai, pilami į maišus ir išvežami iš miesto.
Telšiuose medžių apdaro valymu rūpinasi miesto seniūnija. Už lapų surinkimą ir jų išvežimą į sąvartyną atsakinga konkursą laimėjusi Savivaldybės įmonė Telšių butų ūkis. Masčio ežero pakrantės valymo darbais rūpinasi UAB „Raguvilė“.
Aurelija SERVIENĖ
Lapų grėbimo darbai
Telšių miesto seniūnas Česlovas Ubartas patvirtino, kad šiuo metu lapai grėbiami visame mieste. Ten, kur gali privažiuoti technika su manipuliatoriumi, lapai paliekami krūvose.
Kur privažiuoti sudėtinga – surenkami į maišus.
Seniūnas tikisi, kad jei orai leis ir neužšals, gal pavyks nuvalyti visas teritorijas. Medžiai savo rūbą nusivelka ne vienu metu, todėl tą pačią teritoriją tenka grėbti tris ar keturis kartus.
Atliekoms tvarkyti – šimtai tūkstančių eurų
Miesto atliekų tvarkymas seniūnijai atsieina nemažai lėšų, kasmet šiems darbams išleidžiami šimtai tūkstančių eurų. 2024 metais Telšių miesto seniūnija už atliekų tvarkymą iš viso sumokėjo 404 930,81 euro.
Telšių butų ūkis už atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugas praėjusiais metais seniūnijai pateikė tokias sąskaitas: komunalinės atliekos, 350,18 t – 40 253,20 Eur, sąšlavos, 538,98 t – 33 389,49 Eur, žalienos iš daugiabučių teritorijų, 1 214 t – 101 356,84 Eur, žalienos iš viešųjų erdvių ir kapinių, 341,8 t – 28 536,90 Eur.
Be to, seniūnija moka ir uždarajai akcinei bendrovei „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ už atvežtų atliekų sutvarkymą. 2024 metų duomenimis, mišrios atliekos (komunalinės) – 350,19 t – kainavo 46 608,88 Eur, biologiškai skaidžios (žalienos) – 1 525,20 t – 830 47,22 Eur, gatvių valymo atliekos (sąšlavos) – 538,98 t – 71 738,26 Eur.
„Telšių regiono atliekų tvarkymo centro“ direktoriaus Arvydo Dyburio teigimu, per šiuos metus į mechaninio-biologinio atliekų apdorojimo įrenginius Jėrubaičių sąvartyne atkeliavo 1 017 t žaliųjų atliekų iš Telšių rajono savivaldybės viešųjų erdvių.
„Žaliosios atliekos apdorojamos anaerobiniu būdu biotuneliuose – ten jos pūdomos, vėliau stabilizuota frakcija ištraukiama, sijojama, kol gaunamas kokybiškas kompostas“, – pasakojo A. Dyburys.
Direktorius teigė, jog komposto galima įsigyti viešojo aukciono būdu.

Prie Norfos kavinės Gedimino g. prie gatvės lapus būtų šaunu, kad kas nugrėbtų ir šiukšles surinktų…
A, ir dar, jau turbūt nuo vasaros vieną iš raudonų plytų pastato sieną (mažas namelis, prekiauja atrodo, apat.rūbais) ten puošia toks nemažas kažkieno išpaisytas „menas”, pasitinkantis einančius į Norfą – negi per tiek laiko nėra kam to sutvarkyti?