Neatsakingas elgesys su gamta bumerangu grįžta mūsų sveikatai. 2004 metais Jungtinėje Karalystėje pirmą kartą nustatyti antidepresanto „Prozac“ pėdsakai geriamajame vandenyje. Tuomet atrodė, kad problema – toli nuo mūsų. Tačiau po dviejų dešimtmečių įvairių vaistų pėdsakų jau randame ir Lietuvos vandenyse. Mokslininkai, rūšiavimo specialistai ir farmacininkai skuba įspėti visuomenę – jei situacija nesikeis, pasekmės gali būti nenuspėjamos.
Vis dėlto gamtai ir žmogui keliamą pavojų galime sumažinti ne tik atsakingai rūšiuodami buitines atliekas, bet ir tinkamai utilizuodami vaistinius preparatus.
Džiugu, kad Telšių gyventojai tampa vis sąmoningesni – vis daugiau žmonių pasenusius ar nebereikalingus vaistus pristato į vaistines, kur jie sutvarkomi saugiai ir aplinkai nekenksmingai.
Diana PUZERĖ
Lašas po lašo
2024-aisiais pagal naująją Valstybinę aplinkos monitoringo programą pirmą kartą matuoti vaistinių medžiagų likučių pėdsakai požeminiame vandenyje. Keliose tyrimo vietose aptikta įvairių vaistų pėdsakų. Pavyzdžiui, ibuprofeno mikrodalelių, diklofenako.
Nepanaudoti ar pasenę vaistai dažnai keliauja tiesiai į buitinių šiukšlių konteinerį, su visomis pakuotėmis išmetami į pakuočių konteinerius ar net išpilami į kanalizaciją.
Gali pasirodyti, kas čia nutiks, jei išpilsime seną vaistą į kanalizaciją? Tačiau jei taip mąsto dauguma, įvairių cheminių medžiagų koncentracija mūsų aplinkoje kaupiasi. Mokslininkų teigimu, taip per laiką galime užteršti ir vandenį, kurį geriame, ir dirvą, kurioje auginame daržoves.
Vaistų mikrodalelės yra smulkios ir atsparios aplinkos poveikiui. Net valymo įrenginiai nepajėgia jų visiškai išfiltruoti. Blogiausia, kai žmonės išpila vaistus į kanalizaciją. Dalis vaisto pereina per valymo įrenginius ir veikliosios medžiagos pėdsakai patenka į natūralius telkinius – upes. Pakeliui ta veiklioji medžiaga gali pakenkti vandenyje esančiai florai ir faunai.
Pavojingiausios medžiagos – antibiotikai, toliau – raminamieji ir psichiką veikiantys vaistai. Tačiau rimtai žiūrėti reikėtų į visus cheminius preparatus. Toks tirpalas kaip akių lašai gali atrodyti visiškai nekaltas, bet į jį kartais dedama gyvsidabrio. Mums nuolat išpilant įvairius preparatus į aplinką – koncentracija kaupiasi. Lašas po lašo, ir galime padaryti akivaizdžią žalą.
Kita didelė problema yra plastikas, kurio dalis gamtą taip pat pasiekia su vaistų pakuotėmis. Laukiniams paukščiams jau nustatoma liga, vadinama plastikoze. Jie prisilesa mažų plastiko dalelių ir suserga. O štai mikroplastiko jau randame visur – net žmonių organizme.
Tinkamas rūšiavimas
Vis dėlto galime sumažinti gamtai ir sau keliamą pavojų tinkamai rūšiuodami ir utilizuodami vaistinius preparatus.
Visų pirma atskirkime vaistus nuo maisto papildų. Maisto papildai keliauja į buitinių šiukšlių konteinerį, o vaistai turėtų būti priduoti į vaistinę. Vaistininkai priima visus receptinius, nereceptinius ir net veterinarinius vaistus ir išsiunčia juos saugiai utilizuoti. O visos kitos atliekos rūšiuojamos įprastai – popierinės pakuotės keliauja į popieriaus konteinerį.
Plastikiniai buteliukų kamšteliai, patys buteliukai, plastikiniai tablečių lapeliai metami į plastiko konteinerį, stiklo buteliukai – į stiklo. Buteliukų plauti nereikia, tačiau jose neturi būti likusių skysčių.
Dažnai į vaistinę pristatomi nebaigti gerti antibiotikai. Vaistininkai įspėja, kad neatsakingas medikamentų vartojimas ne tik kenkia gamtai, bet ir gali lemti atsparumą ligoms.
Telšiškiai prisideda prie rūšiavimo
„Eurovaistinės“ komunikacijos projektų vadovės Kamilės Šoblinskės teigimu, per praėjusius metus gyventojai į „Eurovaistines“ visoje Lietuvoje atnešė net 11,5 tonos vartoti netinkamų vaistų.
„Tai rodo, kad žmonės vis aktyviau domisi ne tik buitinių atliekų, bet ir vaistų rūšiavimu“, – džiaugėsi K. Šoblinskė.
Projektų vadovė sakė, jog Telšių gyventojai taip pat prisideda prie vaistų rūšiavimo – per 2024 metus jie į vaistines atnešė 61 kg nebereikalingų arba pasibaigusio galiojimo vaistų. O šiemet per pirmąjį pusmetį Telšių „Eurovaistinėse“ jau surinkta 36 kg tokių vaistų.
„Nebevartojamus ar pasibaigusio galiojimo vaistinius preparatus – tiek receptinius, tiek nereceptinius – gyventojai gali pristatyti į bet kurią vaistinę. Vitaminus, maisto papildus, kosmetikos priemones galima rūšiuoti savarankiškai – juos pakanka išmesti su buitinėmis atliekomis. Švirkštus ir gyvsidabrio termometrus, saugiai ir sandariai supakuotus, reikėtų pristatyti į gyvenamosios savivaldybės stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles“, – dalinosi K. Šoblinskė.
Vaistų utilizavimo dėžės
„Gintarinės vaistinės“ rinkodaros vadovė Irena Tėvelienė kalbėjo, jog per 2024-uosius metus jų vaistinių tinkle per visą šalį buvo surinkta daugiau nei 6 tonos vaistų utilizavimui, kiekvienais metais šis skaičius didėja, o tai rodo, kad visuomenė sąmoningėja ir daugiau dėmesio skiria vaistų rūšiavimui ir savo aplinkai bei saugumui.
„Mūsų tinkle jau yra daugiau nei šimtas vaistinių, kuriose vartotojams atsikratyti nereikalingais vaistais itin paprasta – užuot laukus bendroje eilėje, pakanka juos išmesti į specialias vaistams utilizuoti skirtas dėžes. Vaistų utilizavimo dėžė yra ir Telšių vaistinėje. Stengiamės, kad nebevartojamų vaistų išmetimas būtų kuo patogesnis“, – sakė I. Tėvelienė.
Rinkodaros vadovė patarė, jog namų vaistinėles peržiūrėti pravartu bent kas pusę metų, kadangi vienų vaistų galiojimo terminai būna ilgesni, kitų – trumpesni. Rūšiuojant derėtų atskirti receptinius ir nereceptinius vaistus nuo, pavyzdžiui, maisto papildų.
Vaistinėse įrengtos surinkimo ir utilizavimo dėžės skirtos būtent vaistiniams preparatams, kurių negalima nei mesti į šiukšlių konteinerius, nei nuleisti į unitazą, kad nebūtų pakenkta žmonių sveikatai ir aplinkai. Savo ruožtu maisto papildai ar vitaminai nėra vaistai, todėl, pasibaigus galiojimo terminui, juos galima išmesti su komunalinėmis atliekomis.
Kartu su bendru atliekų srautu turi būti rūšiuojami ir kosmetikos gaminiai, nevaistiniai pleistrai ar tvarsčiai. Tačiau jei tvarsčiai yra permirkę krauju, juos, kaip ir medicinines pirštines, reikėtų sudėti į atskirą plastikinį maišą ir tik po to jį mesti į bendrą atliekų maišą.
Adatas ar panaudotus švirkštus patartina kaupti talpyklose – metalinėse dėžutėse su dangčiais nuo kavos, užsukamuose baliklių ar ploviklių buteliuose. Prikauptas toks indas gali būti metamas į bendrų atliekų konteinerį, tačiau ant jo reikėtų užrašyti įspėjimą „Aštru“ ar panašų, kad rūšiavimo centrų darbuotojai iš karto atkreiptų dėmesį.
Švirkštai, adatos ar medicininiai termometrai taip pat priimami didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse. Elektroninius termometrus galima išmesti į smulkiai elektronikai skirtus konteinerius.
„Vaistinių tinklai yra svarbi farmacinių atliekų rūšiavimo sistemos dalis, tačiau toli gražu ne vienintelė. Ar jos bus tinkamai sutvarkytos, labiausiai priklauso ir nuo visuomenės sąmoningumo“, – svarstė I. Tėvelienė.
Loading ...
