Pastaruoju metu netyla įvairios diskusijos apie hidroelektrinių daromą žalą gamtai. Esą dėl pastatytų užtvankų sutrinka upių hidrologinis režimas, daromas poveikis kraštovaizdžiui, trikdoma žuvų migracija, naikinami reti augalai ir kt.
Telšių rajono savivaldybės teritorijoje yra šešios mažosios hidroelektrinės. Penkios ant Virvyčios upės: Jucių, Biržuvėnų, Baltininkų, Sukončių, Tryškių, ir viena ant Pateklos upės – Ubiškės.
Aurelija SERVIENĖ
Žala gamtai
Aplinkos ministerijos Strateginės komunikacijos skyriaus vyr. specialistė Raimonda Karnackaitė pasidalijo informacija apie hidroelektrinių poveikį gamtai: „Dėl upių vientisumo sutrikdymo dirbtinėmis kliūtimis – užtvankomis – sutrinka upių hidrologinis režimas, smarkiai veikiami vandens organizmai, ekosistemos ir sedimentų judėjimas, todėl dažnu atveju užtvankos trukdo pasiekti gerą vandens telkinių būklę. Sutrikdžius žuvų migraciją, blogėja ne tik tos upės, kurioje ši migracija sutrikdyta, bet ir visų tos upės baseino aukščiau kliūties esančių upių ekologinė būklė, kadangi žuvys nebegali patekti į aukščiau kliūties esančią upės baseino dalį.“
Pagal 2014–2020 m. valstybinio monitoringo ir kitus poveikio vertinimo duomenis, 57 šalies hidroelektrinės priskiriamos prie darančiųjų reikšmingą neigiamą poveikį vandens telkinių ekologinei būklei. Iš jų 35-iose instaliuotos per galingos turbinos natūraliam upės nuotėkiui. Gamtos tyrimų centro tvirtinimu, mažose skirtingo tipo turbinose žūsta įvairių rūšių žuvys, migruojančios pro hidroelektrinę žemyn upe. Mokslininkai ištyrė, kad ungurių mirtingumas dėl hidroelektrinių gali svyruoti nuo 50 iki 100 proc.
Nustatyta pažeidimų
Aplinkos apsaugos departamento (AAD) duomenimis, 2018–2019 m. iš 43 atliktų patikrinimų 22 atvejais buvo nustatyta pažeidimų.
Telšių rajone 2018–2019 m. iš atliktų 5 patikrinimų 4 atvejais buvo fiksuoti įvairūs pažeidimai. AAD duomenimis, dažniausias pažeidimas – gamtosauginio debito nepraleidimas. „Minimalus vandens debitas reikalingas, kad būtų užtikrinamos minimalios ekosistemų gyvavimo sąlygos“, – paaiškino specialistai. Jų teigimu, hidroelektrinės, reguliuodamos praleidžiamo vandens kiekį, turi užtikrinti, kad būtų laikomasi Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių (jos tvirtinamos kiekvienam tvenkiniui, išskyrus šiose taisyklėse nustatytus atvejus) nustatytų aplinkosaugos reikalavimų. Itin svarbūs reikalavimai yra dėl gamtosauginio debito praleidimo ir kuo stabilesnio vandens lygio palaikymo upėje. Nesilaikant tvenkinio darbo režimo, dėl pagrindinių aplinkosaugos reikalavimų pažeidimų padaroma daugiausia žalos žuvų bendrijoms, upės hidromorfologijai ir bendrai jos ekosistemai.
Šių metų planai
Aplinkos ministerijos duomenimis, šiemet yra rengiamos Vandens įstatymo pataisos, siekiant įvesti leidimus ir mažųjų hidroelektrinių veiklai (šiuo metu leidimų reikia tik didžiosioms HE) bei nustatyti kitus aplinkosaugos reikalavimus.
Šiuo metu planuojama pirkti studijos, skirtos įvertinti šalies užtvankas ekologiniu ir socioekonominiu požiūriu, parengimo paslaugas. Šios studijos rezultatai bus naudojami sprendžiant dėl hidroelektrinių veiklos ir upių vientisumo atkūrimo.
Rajone – šešios hidroelektrinės
Telšių rajono savivaldybės teritorijoje yra šešios mažosios hidroelektrinės. Penkios ant Virvyčios upės: Jucių, Biržuvėnų, Baltininkų, Sukončių, Tryškių, ir viena ant Pateklos upės – Ubiškės. „Telšių ŽINIOS“ bandė pasidomėti, kokia jų būklė.
„Pagal Vietos savivaldos įstatymą valstybiniais hidrotechniniais statiniais rūpinasi savivaldybių administracijos, todėl apie jų būklę reikėtų teirautis Telšių rajono savivaldybės administracijos“, – informavo Aplinkos ministerijos atstovė.
Telšių rajono savivaldybės administracijos Statybos ir urbanistikos skyriaus Aplinkos ir civilinės saugos poskyrio vedėja Kristina Jankauskienė „Telšių ŽINIOMS“ teigė, jog hidrotechnikos statinių techninę būklę vertina tos srities specialistai (ekspertai), todėl įvardyti, kokia jų būklė, negali: „Šiuo metu jos visos yra veikiančios. Hidroelektrinių eksploatacijos kontrolę vykdo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos.“
K. Jankauskienės nuomone, hidroelektrinės daro neigiamą įtaką gamtai: „Jos mažina žuvų išteklius, užkerta kelią žuvų migracijai neršto metu, ne visos žuvų rūšys teigiamai reaguoja į joms sudaromas kliūtis, tai yra dirbtinės kliūtys ir kitiems vandens organizmams trukdo migruoti ir plisti. Taip pat poveikis daromas ir kitiems aplinkos elementams, kaip kraštovaizdžiui. Dėl hidroelektrinių dirbtinai sukeliamo vandens lygio pristabdoma upės tėkmė, tai keičia upės hidrologinį režimą.“
Nereikia griauti nusistovėjusios tvarkos
Varnių regioninio parko teritorijoje yra dvi hidroelektrinės: Baltininkuose ir Biržuvėnuose.
Varnių regioninio parko direktorė Irena Zimblienė įsitikinusi, jog jokių pokyčių nusistovėjusioje tvarkoje tikrai nereikia. Hidroelektrinių savininkai tvarkingai prižiūri savo turtą, tvarkingai veda veiklą, žvejai taip pat neįžvelgia jose nieko blogo.
„Nuomonių yra visokių ir daug, bet, ką aš šiandien matau vizualiai ir iš turizmo plėtros pusės, abu vandens telkiniai, kurie atsirado būtent dėl tų mažųjų hidroelektrinių, yra tiktai pliusas“, – sakė I. Zimblienė.
Baltininkuose veikia hidroelektrinė priklausanti UAB „Žemaitijos hidroenergija“. Bendrovės direktorė Giedrė Rasiukienė tvirtino, jog, išgriovus užtvankas, būtų padaryta penkis kartus didesnė gamta žalai, nei ji yra dabar.
„Prieš 20 metų atstačius čia buvusią apgriuvusią užtvanką, susiformavo tvenkinys ir rekreacinės zonos. Anksčiau, kol čia nebuvo nieko daryta, niekas negalėjo plaukti baidarėmis, o dabar visi šauniai pramogauja. Ir žvejų, ir žuvies pas mus pilna – tiek žiemą, tiek rudenį ar pavasarį. Aplinka yra graži: tvenkinys, galima ilsėtis, pramogauti, mes čia dar ir turizmo vietą esame įrengę, kur galima atvažiuoti. Viskas pas mus sutvarkyta, o ne apleista. Esame Varnių regioninio parko teritorijoje ir laikomės visų reikalavimų“, – tikino direktorė.
G. Rasiukienė visoje šioje situacijoje labiau įžvelgia kažkieno norą pasipelnyti, o ne siekį tausoti gamtą: „Nematau, kad čia galėtų būti siekiama gamtai kokios naudos – tik žalos. Įsivaizduokite, jei nugriaus užtvanką – vėl liks bala, čia bus ekologinė katastrofa.“
Baltininkų hidroelektrinė labiausiai gadina Virvytes upe
Nori sužinoti kada vandens bus upėje pažiūrėk į biržos kaina,
Baltininkų hidroelektrinė sugadina visa Virvytes upe, toliau Birzuvenai ,Juciai , už Tryškių išvis neeina suprasti į kurią pusę vanduo bėga, nesuprantu kaip valdžia leidžia taip iš dergti Virvytes upe.
Upė bet nesuprasi į kurią pusę vanduo bėga, užtvanka už už užtvankos kaip taip leidžiama sugadinti Virvytes upe