Praėjusį pirmadienį į spaudos konferenciją rajono žiniasklaidą pakvietė Seimo narys Valentinas Bukauskas. Jis pristatė Seimui numatomą teikti Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisą, kuri įteisintų tiesioginius mero rinkimus.
Seimas ieško būdų, kaip įteisinti tiesioginius mero rinkimus
Prieš kelias savaites iniciatyvinė Seimo narių grupė, tarp kurių ir Darbo partijos frakcijos Seime narys Valentinas Bukauskas, pateikė Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisas, kuriomis siūloma įteisinti tiesioginius mero rinkimus. Pasak V. Bukausko, šie siūlymai gimė atsižvelgus į visuomenės išreikštus pageidavimus merą rinkti tiesiogiai.
„Šiandien visuomenė nusivylusi praktiškai visomis valstybinėmis institucijomis, taip pat ir Savivalda, – per spaudos konferenciją kalbėjo Seimo narys. – Pasižiūrėjus į praėjusius 20 Lietuvos nepriklausomybės metų, matyti, kad nebuvo tinkamai atstovaujama žmogaus interesams. Dažnai matome, su kokiomis programomis, tikslais rinkimuose dalyvauja partijos, tačiau patekusios į valdžią – viską, kas buvo deklaruota prieš rinkimus, palieka antrame plane, o į pirmą iškelia tai, kas naudinga partijai, o ne žmogui.“ Ieškoti kelių, kaip valdžiai atgauti visuomenės pasitikėjimą, Seimą skatina ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vienas iš būdų – įteisinti tiesioginius mero rinkimus.
Prie minėtų iniciatyvinės Seimo narių grupės siūlymų įteisinti tiesioginius mero rinkimus, kuriems pritarė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, pateikti ir siūlymai dėl galimybių rinkimuose savo kandidatūras kelti visuomeniniams judėjimams ir pavieniams asmenis. Taip pat Seimui svarstyti pateiktas pasiūlymas, pagal kurį numatyta 60 savivaldybių tarybų rinkimų apygardų, dabar esančių, skaidyti į mažesnes, vadinamąsias vietos apygardas. Pagal jį, vienoje tokioje apygardoje būtų renkama nuo 2 iki 5 tarybos narių. „Pasiūlymų dėl Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo yra pateikta daug ir šiandien kalbėti, koks modelis bus pasirinktas, yra sunku, – per spaudos konferenciją teigė V. Bukauskas, – tačiau tiesioginius mero rinkimus įteisinti reikia. Apie tai yra kalbėjusios bemaž visos parlamentinės partijos, o kiek kalbos atitiks veiksmus, pamatysime per balsavimą.“
Pateikė pasiūlymus
Kadangi visai neseniai Seimui balsuojant antrą kartą nepavyko priimti Konstitucijos pataisų, įteisinančių tiesioginius merų rinkimus, pradėta ieškoti būdų, kaip tai padaryti per įstatymus. Iniciatyvinė Seimo narių grupė, kurią sudaro Erikas Tamašauskas, Vytautas Kurpuvesas, Valentinas Bukauskas ir Liudvikas Sabutis, pateikė Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisas, kuriose siūloma, kad rinkimuose į savivaldybių tarybas atėję balsuoti rinkėjai gautų du biuletenius: vieną balsuoti dėl Savivaldybės tarybos narių, kitą balsuoti dėl mero. Meru būtų išrinktas tas kandidatas, kuris surinktų daugiausiai balsų tarp kandidatų į merus. Jis būtų išrinktas ir į tarybą.
Kandidatus į Savivaldybės mero pareigas galėtų kelti tiek politinės partijos, tiek visuomeninės organizacijos iš kandidatų į Savivaldybės tarybos narius sąrašo, tiek savo kandidatūrą galėtų išsikelti asmuo, keliantis savo kandidatūrą į Savivaldybės tarybos narius.
Numatoma didinti tiesiogiai išrinkto mero galias
Pasak V. Bukausko, įteisinus tiesioginius mero rinkimus, savaime suprantama, reiktų peržiūrėti ir tiesiogiai išrinkto mero galias. Todėl šalia Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisų iniciatyvinė Seimo narių grupė pateikė ir Vietos savivaldos įstatymo pataisas, kai siūloma šiek tiek praplėsti mero įgaliojimus.
„Tiesiogiai visuomenės išrinktas meras, savaime aišku, privalėtų turėti tam tikrų svertų, kad jokia politinės partijos frakcija ar kelių partijų frakcijų grupė Taryboje negalėtų jo atstatydinti, – per spaudos konferenciją kalbėjo V. Bukauskas, – visų pirma, siūloma, kad tiesiogiai išrinktas meras turėtų kažką panašaus į veto teisę: galėtų sustabdyti balsavimą dėl Savivaldybės tarybos sprendimo priėmimo ir siūlyti tarybai persvarstyti klausimą per kitą posėdį (pvz., kilus abejonių dėl projekto parengimo skaidrumo, viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo ir kitais įstatymu nustatytais atvejais); antra, mero atšaukimo iš pareigų teisę, t. y. atstatydinimą, nepasibaigus jo kadencijos laikui, siūloma suteikti ne tik Tarybos nariams, bet ir patiems savivaldybės gyventojams.“
Seimo nario teigimu, tokią atšaukimo procedūrą galėtų inicijuoti ne mažesnė kaip 1/5 visų toje Savivaldybėje gyvenančių rinkėjų ar ne mažiau kaip 3/4 visų Savivaldybės tarybos narių.
Taip pat Vietos savivaldos įstatymo pataisose siūloma įteisinti mero galias prižiūrėti savivaldybės biudžeto vykdymą, kontroliuoti savivaldybės ūkinę ir finansinę veiklą; per savivaldybės vykdomąją instituciją koordinuoti ir kontroliuoti viešąsias paslaugas teikiančių įstaigų ir įmonių darbą; tik savivaldybės meras galėtų teikti tarybai tvirtinti Savivaldybės vykdomosios (administracijos) institucijos struktūrą, kandidatą į vykdomosios institucijos pareigas ir siūlyti atleisti iš jų; sudaryti Savivaldybės tarybos darbotvarkes, teikti Savivaldybės tarybai tvirtinti komitetų ir komisijų vadovų kandidatūras ir t. t.
Atsisakyti mandato nebegalės
Spaudos konferencijoje V. Bukauskas garsiai svarstė, kad Seime priimti siūlomas įstatymų pataisas gali būti sunku: „Visų pirma, tiesiogiai rinkti merą gali būti neparanku kai kurioms politinėms partijoms. Pavyzdžiui, Telšių rajone praktiškai nėra stiprių politinių partijų lyderių, todėl savaime aišku, kad gali kilti pasipriešinimas. Antra, kai kurių partijų rinkimų į Savivaldybių tarybas kandidatų sąrašuose į pirmąsias vietas iškeliami asmenys, kurie, sėkmės atveju patekę į Tarybą dėl užimamų pareigų nesuderinamumo su Tarybos nario mandatu negalėtų eiti Tarybos nario pareigų. Tai akivaizdus visuomenės apgaudinėjimas, nes laimėjus Tarybos nario mandatą, jo atsisakoma ir pasiliekama ankstesnėse pareigose, o Tarybos mandatas atiduodamas kitam, partijos sąraše esančiam asmeniui, kurio visuomenė gal net nepažįsta ar nenori, kad jis atstovautų jų interesams.“
Anot V. Bukausko, 2007 metais įvykusiuose rinkimuose į savivaldybių tarybas, tokių atvejų, kada atsisakyta Tarybos nario mandato dėl užimamų pareigų buvo 434 (iš 1500).
Užkirsti kelią tokiam, galima sakyti, visuomenės apgaudinėjimui, buvo parengta Vietos savivaldos įstatymo pataisa, kuria numatoma, kad kandidatas, laimėjęs Tarybos nario mandatą, tačiau užimantis nesuderinamas pareigas, nebegalėtų atsisakyti Tarybos nario mandato, bet privalėtų atsisakyti užimamų pareigų. „Puikiai atsimename, kiek mandatų buvo atsisakyta po praėjusių rinkimų į Savivaldą. Nuoskaudą, kad žmonės atidavė balsus už vieną asmenį, tačiau šiam atsisakius mandato jo vietą užėmė visai kitas, dažnai išgirstu per susitikimus su gyventojais“, – kalbėjo V. Bukauskas.
Perduota redakcinei komisijai
Seimui minėtos įstatymų pataisos svarstyti buvo pateiktos jau praėjusį ketvirtadienį. Tačiau nė nepradėjus svarstyti siūlymų, nuspręsta sudaryti komisiją pateiktam projektui redaguoti. Seimas 35 balsais už, 28 prieš ir 25 susilaikius nepritarė komiteto parengtam variantui.