Vakar Telšių apskrities viršininko regalijas už užrakintų durų paliko Telšių apskrities viršininkas Vidimantas Domarkas. Nuo liepos 1 dienos visoje Lietuvoje, vykdant Apskričių reformą, panaikinamos apskričių viršininkų pareigybės ir apskričių viršininkų administracijos. Todėl dalis funkcijų bus perduotos ministerijoms, dalį perims savivaldybės.
Apskričių reformos tikslas – panaikinti tarpines ir besidubliuojančias funkcijas, sumažinti biurokratizmą ir kad paslaugos žmonėms būtų teikiamos patogiau. Iš 88 funkcijų, kurias vykdė apskričių viršininkai, 58 bus iš viso panaikintos, 10 atiduota savivaldybėms, o 20 – valstybės institucijoms.
Pasidomėjome, kaip šią reformą vertina ir kokius jos pliusus ar minusus įžvelgia mūsų rajono politikai.
Valentinas BUKAUSKAS, Darbo partijos Telšių filialo pirmininkas, Seimo narys:
– Bet kokia skubotai daroma reforma neatneš naudos nei Val-stybei, nei visuomenei. Šiandien dar visiškai neaišku, kaip gyvens savivaldybės ir tos pačios apskritys, panaikinus apskričių viršininkų administracijas – dalis funkcijų bei įstaigų perduodama savivaldybėms, dėl kitos dalies dar galutinai neapsispręsta – ar bus atiduotos Vyriausybei, ar kokiems nors departamentams. Ši reforma turėjo priartinti valdžią prie žmogaus, t. y. daugiau funkcijų reikėjo atiduoti savivaldybėms. Apskričių reforma – reikalinga, tačiau žengti per daug skuboti žingsniai.
Panašu, kad po šios reformos bus daug skaudžių pasekmių – visuomenė dar labiau pasipiktins valstybinėmis institucijomis, kils sumaištis, nes nebus aišku, kas ir už ką atsakingas.
Deklaruojami teiginiai, kad reforma padės sutaupyti Valstybės lėšų, lieka tik deklaraciniai. Kaip ir tai, kad Energetikos ministerijos steigimas valstybės biudžetui papildomų išlaidų nekainuos, tik vėliau paaiškėjo, kokių išlaidų šios institucijos atsiradimas pareikalavo. Taip ir su apskričių viršininkų administracijomis – pinigų pareikalaus ir išeitinių kompensacijų išmokėjimas, o ką bekalbėti apie naujų struktūrų kūrimą prie žinybinių institucijų, kur atsiras ne tik naujų etatų, bet reikės ir darbo vietą sukurti, prireiks ir transporto priemonių, interneto svetainių ir t. t. Realiai jokio lėšų taupymo, įgyvendinant šią reformą, aš nematau, kaip ir nematau šios reformos visumos – kaip ir iš kokių lėšų gyvens savivaldybės, perėmusios dalį funkcijų. Visos šios problemos, anot Vyriausybės, bus išspręstos. Jau paruošti net 7 projektai, deja, jų dar niekas nematė.
Vytautas KLEIVA, Lietuvos socialdemokratų partijos Telšių skyriaus pirmininkas:
– Iš šios Apskričių reformos tikėjausi, kad daugiau funkcijų bus atiduota savivaldybėms. Viltį turėjome, kad žemės valdymas bus perduotas į Savivaldos rankas, deja, ši funkcija palikta Žemės ūkio ministerijai. Labai skaudu, kad Savivaldybė, esanti arčiausiai žmogaus, negalės tvarkytis pati.
Apskričių reformos idėja yra gera, nes dirbdamas Telšių rajono savivaldybės mero pavaduotoju nejutau, kad ministerijos, apskričių viršininkų administracijų pastangomis, yra priartėjusios prie žmogaus – kaip ir prieš apskritims atsirandant, teko važiuoti į Vilnių derinti visus klausimus, taip ir joms atsiradus, nesijautė, kad tokių kelionių sumažėjo.
Vertinti gražias kalbas, kad ši reforma padės sutaupyti daug pinigų – dar anksti. Tačiau kai pasveriame, kad darbuotojams teks išmokėti išeitines kompensacijas, o dalį panaikintų etatų įsteigti kitur – kaži kiek bus sutaupyta…
Panaikinus Telšių apskrities viršininko administraciją, Savivaldybei atėjo laikas kautis dėl regionų. Pagrindinis tikslas šiandien – suformuoti gyventojų, valstybės vadovų, Vyriausybės, Seimo narių nuomonę apie juos. Tai mes darome pristatinėdami savo, kaip Telšių regiono, viziją.
Gediminas VAGNORIUS, Krikščionių partijos pirmininkas:
– Telšiams kaip Žemaitijos sostinei atėjo laikas garsiai įvardyti savo ekonomines ir kultūrines galimybes, kad būtų pripažintas oficialus Žemaitijos regiono sostinės statusas. Manyčiau, kad dabar yra palankus metas Seimui teikti tokio įstatymo projektą. Kartu su Krikščionių partijos kolegomis esu pasiryžęs prie tokio įstatymo priėmimo ir įgyvendinimo prisidėti.
Apskričių reforma, mano nuomone, sumanyta populistiniais tikslais. Apskričių naikinimas atneš daugiau žalos negu naudos, ir jokio sutaupymo nebus – vietoje apskričių administracijų kiekviena ministerija rajonuose stengsis įkurti savo skyrius ar padalinius. Neįmanoma ministerijų reikalus tvarkyti iš Vilniaus – visi turės atstovus vietose. Būtų buvę naudingiau apskričių administracijoms perleisti daugiau funkcijų ir suteikti daugiau teisių. Tuomet iš tiesų valdžia būtų priartėjusi prie žmonių.
Valdemaras RAMŠAS, Telšių rajono savivaldybės meras, partijos Tvarka ir teisingumas narys:
– Prieš panaikinant Telšių apskrities viršininko administraciją, Telšiai buvo vienas iš dešimties administracinių vienetų. Dabar tampame vienu iš šešiasdešimties. Ar ši reforma yra gerai, ar blogai, manau, parodys laikas.
Telšių rajono savivaldybė jau perėmė dalį funkcijų bei įstaigų, anksčiau priklausiusių apskrities viršininko administracijai. Kol kas teigiama, kad kartu su jomis atkeliaus ir finansavimas. Gaila, kad ne visos funkcijos perduotos savivaldybėms. Pavyzdžiui, žemės valdymas perduodamas Žemės ūkio ministerijai. Mes rašėme raštus, prašėme per Lietuvos savivaldybių asociaciją, kad žemės valdymo funkcija būtų perduota savivaldybėms. Deja, Vyriausybė nusprendė šią funkciją palikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Atmestas netgi tarpinis pasiūlymas, kuriuo siūlyta, kad žemės valdymas miestuose būtų atiduotas savivaldybėms, o kaimiškose vietovėse – Nacionalinei žemės tarnybai.
Šiandien sunku įvardyti, kokie bus šios reformos padariniai ir kaip tai atsilieps paprastam gyventojui. Tačiau viena yra aišku – kiekviena reforma įneša tam tikros sumaišties. Per 15 metų nusistovėjus vienai tvarkai, kada paprastas žmogus jau pradėjo suprasti, kas ta apskritis, kokiais klausimais ir kur galima kreiptis, – viskas keičiama, ir iki šiol buvęs aiškumas dingsta.
Juozas BUTKEVIČIUS, Telšių rajono savivaldybės tarybos narys, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys:
– Lietuvoje veikė toks apskričių viršininkų administracijų modelis, kokio nerasi nei vienoje pasaulio šalyje. Kiek paprastas gyventojas išvardytų departamentų, veikusių apskrities viršininko administracijoje, – tris, geriausiu atveju penkis? Nors realiai, savo laiku, jų buvo net 17. Taip yra dėl to, kad daugelis apskrityje įsikūrusių departamentų neturėjo jokių kontaktų nei su Savivaldybe, nei su gyventojais.
Reikia duoti laisviau kvėpuoti pačiai Savivaldai – perdavusi funkcijas, ji pati galės tvarkytis taip, kaip jai patinka. Bus sutaupoma lėšų, nes savivaldybės atsikratys nereikalingų funkcijų, o kai jų nebeliks – nebeliks ir žmonių, jas atliekančių. Ar reikalinga, kada apskrityse sėdėdavo žmogus, kuris gaudavo užklausą iš Vilniaus surinkti informaciją iš savivaldybių. Savivaldybės susiųsdavo jas į apskritį, apskrityje darbuotojas informaciją suspausdavo į vieną dokumentą ir išsiųsdavo į Vilnių? Šiandien dar paliktos Regioninės plėtros tarybos, kurių pirmininkai buvę apskričių viršininkai. Manau, kad jos paliktos tik tam, kad sumažintų širdies skausmą pastariesiems. Tikiu, kad greitu laiku paaiškės, kad ir tos pačios Regioninės plėtros tarybos nereikalingos, nes jos, nebūdamos institucijomis, paprasčiausiai negalės vykdyti, administruoti projektų, t. y. teikti paraiškas, dokumentus Europos Sąjungos paramai ar lėšoms iš jau nykstančios Valstybės investicijų programos gauti.