Dažnas žmogus savo gyvenimą kam nors pašvenčia: vieni aukojasi dėl šeimos, kiti atsiduoda mokslui, dar kiti – darbui…
Viešvėnuose gyvenanti Danutė Višinskienė jau beveik du dešimtmečius savo dienas skiria darbui. Moteris 17 metų prižiūri Viešvėnų kapines. Ji tikina, kad niekada nesudvejojusi ir niekam nesiguodusi, jog per sunku – visada darbą stengėsi atlikti dorai ir nepriekaištingai.
Aurelija SERVIENĖ
D. Višinskienė Viešvėnų kapines tvarko jau beveik du dešimtmečius. Pamena pradėjusi ten dirbti dar tuomet, kai Viešvėnų seniūnijos seniūnas buvo Antanas Lukošius. Jis ir pasiūlęs darbščiai moteriškei šias pareigas, matyt, įžvelgęs, jog Danutė puikiai tiks šiam darbui.
Viešvėniškės darbo vieta – trejos miestelio kapinės: senosios ir dvejos naujosios.
Per gyvenimą Danutei teko daug ir sunkiai dirbti, tačiau kad ir ką ji bedarytų, visada atlieka dorai ir nepriekaištingai. „Aš labai stengiuosi. Žmonės mato mano darbą ir jį vertina. O dar smagiau, kad ir kokį gerą žodį pasako. Noriu, kad mūsų kapeliai būtų gražūs ir kad tą pastebėtų kapus lankantys žmonės“, – kalbėjo pašnekovė.
Kapinių prižiūrėtoja dirba puse etato – per dieną po 4 valandas. Nors atlyginimas ir nedidelis, tačiau moteris sako labai saugojanti savo darbą ir darbuodamasi į laikrodį niekada nežvilgčioja, o į namus pareina tik tada, kai viską baigia – tuomet ir miegas ramesnis.
Danutė prižiūri ir keletą kapų, bet ir šiaip, niekieno neprašoma, jei tik spėja, niekada pro apleistą kapą ramiai nepražingsniuoja: stabtelėja išrauti žolės ar pašluoti.
D. Višinskienė apie save kalbėjo labai kukliai, tačiau čia pat sutikta vietinė miestelio gyventoja moterį nuoširdžiai gyrė: „Tai – ypatingas žmogus, daug dirbantis ir nedejuojantis, neskaičiuojantis savo darbo valandų. Ji visada stengiasi dirbti dėl žmonių.“