Praėjusį ketvirtadienį Tryškiuose vyko Telšių rajono savivaldybės tarybos posėdis. Dalyvavo 22 Tarybos nariai, priimta apie 40 rajonui aktualių sprendimų. Iš posėdžio darbotvarkės mūsų rajono išrinktieji išbraukė ilgai vilkinamus sprendimus dėl asmenų, kuriems nuosavybės teise priklausantys pastatai yra netinkami gyventi ar fiziškai sunaikinti, bei dėl asmenų, kurie yra mirę arba kuriems nuosavybės teise priklausančiuose namų valdose, butuose niekas negyvena, neįtraukimo į atliekų išvežimo maršrutą, t. y. išbraukimo iš 2008 ir 2009 metų komunalinių atliekų turėtojų ir vietinės rinkliavos mokesčio mokėtojų sąrašų. Šie sprendimai bus svarstomi po UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centro“ audito.
Tryškiečių problemas Taryba paskandino tuščioje rajono piniginėje
Praėjusį ketvirtadienį Telšių rajono savivaldybės tarybos posėdis vyko Tryškių seniūnijoje. Posėdžiaujantiems rajono politikams tryškiečiai vardijo daug problemų: neapšviestos gatvės, prasta Lazdynų Pelėdos gatvės remonto darbų kokybė ir t. t. Prie gyventojų prisijungė ir Tryškių seniūnas Jonas Buivydas, kuris pasidžiaugė seniūnaičių veikla, gerai dirbančiais socialiniais darbuotojais, tačiau J. Buivydas Tarybos narius ragino pagalvoti apie žemiškus dalykus – esą seniūnijai labai reikia lėšų smulkiems remontams, būtina sutvarkyti nuotekas, tryškiečiai svajoja turėti savo stadioną, sporto salę, o kai bus baigtas Tryškių kultūros centras – reikės didesnio darbuotojų etatų skaičiaus, Ubiškės mokyklai reikalingas mokyklinis autobusiukas ir t. t.
Nors seniūno ir gyventojų išsakytas problemas ir norus rajono politikai bei Savivaldybės administracijos darbuotojai sakė suprantą, bet, anot jų, reikalingų lėšų Savivaldybė šiandien visiškai neturi.
Mirusieji palauks audito išvadų
Nepavyko, o tiksliau – nelabai ir stengtasi per praėjusį Telšių rajono savivaldybės tarybos posėdį priimti sprendimus dėl asmenų, kuriems nuosavybės teise priklausantys pastatai yra netinkami gyventi ar fiziškai sunaikinti, ir dėl asmenų, kurie yra mirę arba kuriems nuosavybės teise priklausančiuose namų valdose, butuose niekas negyvena, neįtraukimo į atliekų išvežimo maršrutą, t. y. išbraukimą iš 2008 ir 2009 metų komunalinių atliekų turėtojų ir vietinės rinkliavos mokesčio mokėtojų sąrašų.
Tokį savo sprendimą politikai motyvavo, visų pirma, tuo, kad reikia sulaukti UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centro“ (TRATC) audito išvadų.
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai Taryba pavedė atlikti TRATC veiklos auditą ir nustatyti: Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžio pagrįstumą Telšių rajono gyventojams ir įmonėms; Nepavojingų atliekų deponavimo įkainio pagrįstumą Jėrubaičių sąvartyne fiziniams ir juridiniams asmenims, patiems pristatantiems atliekas į sąvartyną; Atliekų svėrimo sistemos patikimumą bei įdiegimo užbaigtumą, užtikrinant tinkamą atliekų kiekio, patenkančio į sąvartyną, kontrolę; Mokėjimo pranešimų administravimo, fizinių ir juridinių asmenų skolų ir jų išieškojimo efektyvumą.
Po truputį didėja valdininkų gretos
Telšių rajono savivaldybės taryba pritarė sprendimo projektui Telšių rajono savivaldybės administracijos Centralizuotame biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos skyriuje įsteigti dviejų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, pareigybes (tarnybinio atlyginimo koeficientai 13). Viena pareigybė steigiama nuo š. m. rugsėjo mėnesio, kita – nuo 2011 m. sausio 1 dienos.
Minėtos pareigybės, kaip teigiama Telšių rajono savivaldybės administracijos Centralizuoto biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjos Linos Buzelienės rašte Telšių rajono savivaldybės merui Valdemarui Ramšui, reikalingos dėl padidėjusio darbo krūvio. Mat, vykdant Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą, nuo šių metų birželio mėnesio Centralizuotame biudžetinių įstaigų skyriuje yra diegiama nauja buhalterinės apskaitos programa „Nevda“. Tad skyriaus darbuotojai veda dvigubą apskaitą, t. y buhalterinę apskaitą vykdo senuoju būdu ir tuo pačiu metu senos apskaitos likučius suveda ir perkelia į naujos programos „Nevda“ versiją.
Iš viso skyrius vykdo 54 rajono biudžetinių įstaigų apskaitą. Skyriaus vyr. specialistės vidutiniškai veda keturių–šešių įstaigų apskaitą. Darbo užmokestį skaičiuojančios darbuotojos darbo užmokestį skaičiuoja vidutiniškai 420 žmonių. Darbas esą yra milžiniškas, nes dėl minėtų priežasčių jis padvigubėja, darbuotojos nebespėja atlikti darbo laiku, tad jį yra priverstos atlikti po darbo valandų.
Vieno mėnesio dviejų naujų darbuotojų tarnybinis atlyginimas iš rajono biudžeto pareikalaus 3 172 Lt, per metus – 38 064 Lt.
Atleido 29 metus išdirbusią pedagogę
Praėjusį ketvirtadienį Telšių rajono savivaldybės taryba nuo rugpjūčio 31 dienos iš Telšių rajono Viekšnalių pagrindinės mokyklos direktorės pareigų atleido 29 metus mokytojos duoną krimtusią Adelę Stančienę. Šis sprendimas gimė pertvarkant rajono mokyklų tinklą – Telšių rajono Viekšnalių pagrindinė mokykla reorganizuojama prijungiant ją prie Telšių rajono Luokės vidurinės mokyklos. Todėl Telšių rajono Viekšnalių pagrindinės mokyklos direktoriaus pareigybė panaikinama.
Remiantis Darbo kodeksu, buvusiai direktorei turi būti išmokėta šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija (22 638,78 Lt, SODRAI 7 813,49 Lt) bei kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas – 113 kalendorinių dienų (14 097,99 Lt, SODRAI 4 367,56 Lt).
Pateikė prašymą dėl Telšių ješiboto restauravimo
Telšių rajono savivaldybės taryba pritarė prašymui finansuoti Telšių ješiboto (Iždinės g. 11, Telšiai) stogo ir fasadų restauravimo, žaibosaugos įrengimo darbus ir įsipareigojo iš Savivaldybės biudžeto lėšų skirti iki 10 proc. visos darbų vertės.
Sprendimo aiškinamajame rašte teigiama, kad kasmet valstybės biudžete numatomos lėšos kultūros paveldo objektams, Kultūros vertybių registre registruotoms kultūros vertybėms tvarkyti ir neatidėliotiniems saugojimo darbams. Vadovaudamasi Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus įsakymu patvirtintu prašymų teikimo aprašu, Telšių rajono savivaldybė, kaip kultūros paveldo objektų valdytoja, gali kreiptis į Kultūros paveldo departamentą dėl lėšų skyrimo. Kultūros paveldo departamentas 2009 m. patenkino Telšių rajono savivaldybės prašymą finansuoti Telšių ješiboto techninio projekto parengimą. Minėto pastato techninis restauravimo ir pritaikymo projektas parengtas. Šiemet teikiamas prašymas skirti finansavimą daliniam minėto projekto įgyvendinimui: restauruoti pastato stogą ir fasadą, įrengti žaibosaugą.
Mintis: VšĮ Žemaitijos turizmo informacijos centrą plėsti iki regioninio lygio
Ko ne daugiausiai diskusijų Tarybos posėdyje susilaukė sprendimo projektas dėl Žemaitijos turizmo informacijos centro pavadinimo keitimo. Vos prieš kelis mėnesius Tarybos nariai pervadino Telšių apskrities turizmo informacijos centrą į Žemaitijos turizmo informacijos centrą. Jie vėl buvo priversti grįžti prie krikštatėvių pareigų. Pasirodo, kad tuometinį savo sprendimą palydėję plojimais Tarybos nariai uždėjo netikslų ir klaidinantį pavadinimą, nes Žemaitijos turizmo informacinis centras renka, kaupia, sistemina ir pateikia informaciją lankytojui tik apie Telšių rajono turizmo paslaugas ir išteklius. Rengiami ir leidžiami informaciniai bei kartografiniai leidiniai pristatantys tik Telšių rajoną. Nacionalinėje turizmo informacinėje sistemoje bei kituose informaciniuose portaluose teikiami ir nuolat tikslinami duomenys tik apie Telšių rajono turizmo išteklius.
Aiškinamajame sprendimo projekto rašte teigiama, kad šiais metais panaikinus keletą turizmo informacinių centrų Žemaitijoje, tikėtina, kad informacijos apie lankytinus objektus, maitinimo, apgyvendinimo paslaugas, kaimo turizmą, maršrutus ir pan. turistai ieškos Žemaitijos turizmo informacijos centre. Tikėtina, kad atvykę turistai norės gauti bendrą informaciją ne tik apie visos Žemaitijos turistinius išteklius, bet ir apie atskirus rajonus, deja, iš kitų Žemaitijoje esančių turizmo centrų leidinių gaunama vis mažiau arba iš vis neturima, o poreikis yra didelis, nes Telšių apskrities turizmo informacijos centrą vien 2009 m. duomenimis aplankė 6 027 lankytojai. Manoma, kad gali kilti nesusipratimų tarp centro darbuotojų ir turistų dėl leidinių trūkumo ir dėl išsamios informacijos apie kitų rajonų turistinius išteklius neturėjimo. Todėl kyla klausimas, ar tikslinga, jeigu finansuoja tik Telšių rajono savivaldybė, rinkti informaciją, leisti informacinius ir kartografinius leidinius apie visą Žemaitiją, atstovauti tarptautinėse parodose, rengti projektus?
Be to, juk pats įstaigos pavadinimas privalo atitikti teikiamą informaciją ir vykdomą veiklą. Kitų Žemaitijoje esančių informacinių centrų vadovai esą informavo, kad nebeduos informacinių leidinių Telšiams, o reikalaus jų iš Žemaitijos turizmo informacijos centro, kuris turės ne tik juos išleisti, bet ir užtikrinti jų gausą.
Dėl šių priežasčių Telšių rajono savivaldybės tarybos nariams pasiūlytos net kelios išeitys – palikti įstaigos pavadinimą tokį, koks jis dabar yra, t. y. VšĮ Žemaitijos turizmo informacijos centras, pervadinti jį į Telšių turizmo informacijos centrą arba į Telšių turizmo informacijos centrą „Žemaitija“. Tačiau Tarybos nariai neskubėjo vėl keisti pavadinimo, bet iškėlė mintį, kad Telšiuose įsikūrusį turizmo centrą galima būtų išplėsti iki regioninio lygio. „Pritariu idėjai pakeisti įstaigos įstatus, o ne pavadinimą – kad ji taptų regioninės reikšmės, – kalbėjo Telšių rajono savivaldybės mero pavaduotojas visuomeniniais pagrindais Donatas Kaubrys, – pridėsime įstaigai dar 0,5 ar visą etatą, jei trūksta darbuotojų, tačiau už savo kraštą reikia kovoti.“
Koks likimas laukia VšĮ Žemaitijos turizmo informacijos centro, kol kas dar neaišku. Tarybos nariai nusprendė sprendimą atidėti iki kol bus pasvertos visos galimybės ir įvertinta, ar Telšių rajono savivaldybė turės išteklių po savo sparnu išlaikyti regioninio lygio turizmo informacijos centrą.