Telšių miesto pramoninis rajonas gyvena laukimu – baigiamos statybos, ir artimiausiu metu turėtų pradėti veikti moderni vaistų gamykla.
Ukrainos investuotojai ir jų partneriai Europoje yra pasirengę perkelti moderniausias technologijas ir įrengti inovatyviausią įrangą, leisiančią gaminti veiksmingus naujosios kartos antibiotikus, širdies ir kraujagyslių bei skrandžio ir žarnyno ligų vaistus, medžiagų apytakos sutrikimų gydymo preparatus ir kitus medikamentus, kurie šiandien į Lietuvą yra eksportuojami iš kitų šalių.
Šalia gamyklos – laboratorija
Siekdami neatsilikti nuo moderniausių inovacijų tendencijų ir medicinos mokslo prioritetų, Ukrainos finansininkai ir farmacininkai planuoja pritraukti papildomų investicijų ir Vakarų Europos bei Amerikos patirtį, šalia gamyklos atidaryti modernią laboratoriją, kurioje bus kuriami vaistai, patvirtinama jų kokybė ir biologinis ekvivalentiškumas.
Statomoje UAB „Escolit“ laboratorijoje yra suprojektuoti padaliniai, kuriuose bus kuriamos šiuolaikinės aktualių ligų, pavyzdžiui, Alzheimerio ligos, diagnostikos ir gydymo technologijos.
Mančesterio universiteto profesorius – mokslinis vadovas
Keli pirmaujantys ir pasaulyje pripažinti mokslininkai priėmė Ukrainos investuotojų bendradarbiavimo pasiūlymą ir sutiko dirbti laboratorijoje, kuri yra statoma Lietuvoje. Pavyzdžiui, Mančesterio universiteto profesorius Aleksej Verchratskij, kuris taip pat yra Europos mokslų akademijos viceprezidentas ir kurio darbai yra puikiai žinomi Vilniaus ir Kauno universitetuose, po 2017 m. kovo mėn. Kauno sveikatos mokslų universitete įvykusios mokslo konferencijos „Šiuolaikiniai neurodegeneracinių ligų ir Alzheimerio ligos aspektai“ jau sutiko tapti projekto, susijusio su Alzheimerio ligos diagnostikos ir gydymo individualaus profiliavimo platformos sukūrimu bendrovės „Escolit“ laboratorijoje, moksliniu vadovu.
Bendradarbiavimas su Lietuvos ir Vakarų Europos universitetais
Tokie sudėtingi tyrimai, dalyvaujant pasauliniams mokslo lyderiams, numato daugiacentrę kooperaciją su pirmaujančiais Lietuvos ir Vakarų Europos universitetais ir laboratorijomis. Svarbi tyrimų dalis, siekiant patvirtinti metodiką ir sertifikuoti technologijas, bus atliekama Anglijoje, Škotijoje, Italijoje, kol baigsis personalo mokymai ir bus sertifikuota bendrovės „Escolit“ laboratorija Telšiuose.
UAB „Escolit“ direktorė Virginija Jasevičienė teigia, kad artimiausiu metu Lietuvos universitetų medicinos, biologijos ir farmacijos fakultetų studentams ir absolventams bus garbinga ir naudinga įsidarbinti mokslininkais ir technologais naujoje Telšių laboratorijoje ir įgyvendinti įvairius projektus.
Verslo planai
Be abejo, tokių stambių projektų realizavimas reikalauja didžiulių materialinių ir finansinių sąnaudų ir negali būti įvykdytas pasitelkiant tik vieną ar kelis investuotojus.
Bendrovė „Escolit“ 2017 metais parengė verslo planą ir paraišką paramai gauti pagal programą „Region-invest“. Šita paraiška surinko daugiausiai taškų konkurse, aplenkė visus kitus projektus Lietuvoje. Bendrovės „Escolit“ bei Lietuvos ūkio ministerijos ir LVPA agentūros sutartis dėl 1,5 mln. eurų paramos jau yra sudaryta ir vykdoma.
Bendrovė „Escolit“ taip pat planuoja dalyvauti konkurse dėl paramos pagal programą „Intelekt“ 2017 metais ir kartu su profesoriumi A. Verchratskiu ir jo komanda parengė visus reikiamus dokumentus, kurie bus laiku pateikti LVPA agentūrai.
Sėkmės kriterijai ir veiksniai
Griežta atitiktis medicinos ir farmacijos mokslo raidos prioritetams, kompleksiškai išspręsti verslo uždaviniai per tęstinius mokslinių tyrimų etapus, kuriant ir tiriant konkrečias technologijas, organizuota produkcijos gamyba, kooperacija su pirmaujančiais pasaulio mokslininkais ir specialistais, glaudūs ryšiai su Lietuvos universitetais, bendradarbiavimas su patikimomis ir efektyviomis finansų bendrovėmis bei investuotojais ir galiausiai Telšių ir Žemaitijos gyventojų bei administracijos palaikymas – štai pagrindiniai bendrovės „Escolit“ sėkmės kriterijai ir veiksniai.
„Telšių ŽINIŲ“ inf.
Čia ta pati, kur norėjo pirkti „jaunimo mokyklą”? Bet pagal kainas nutarė, kad jiems apsimoka statyti nuo nulio ir kaimynai nervu negadina.
o tai kiek telšiškių dirbs?
Dirbs tik Telsiske direktore o kiti is kaholijos, buvo jau zydeliai-savininkai atleke ir ieskojo namu nuomai 100 zmoniu. Taigi, eilini karta musu valdzia ir gyventojai yra isdurti.
Valdžia 100 proc. žinojo, kad nebus darbo vietų mums telšiškiams. Atkatus Kuizinas su Urbonu pasidalino ir tiek…
Beveik dvigubai brango gamyklos statyba nes juk po ATA globėjo jos jau buvęs pastatytas karkasas buvo išardytas,teritorija palikta lyg nieko nebuvę.Matyt iš depresijos kai atkatai nuplaukia amžiams.Nauja šluota ėmėsi iniciatyvos.Tikriausia dideli pelnai čia bujos,kad dukart negaila „vaišinti” globėjus.
Aleksej Verchratskij- asmuo kurio neina nei google, nei tame pačiame Mančesterio universitete rasti. Labai ko tai neaktyvus profesorius sakyčiau.
Tikslesnis šio žmogaus vardas yra Alexej Verkhratsky
Svarbu kad darbuotoja is Telsiu todel ilgai tie hoholai su darbo vizom cia nebus. Ilys ir telsiskiai i darbus, neoerfyvenkit.
Norėčiau dirbti jūsų gamykloje, esu maisto pramonės technologė, pradirbau „Žemaitijos piene” laborantu chemiku 27 m. turiu diplomų kaip degustatorius pieno produktų. Gal jumis sudominsiu, lauksiu pasiūlimų.