Verslo bendradarbiavimas yra tiesiausias kelias į sėkmę.Yra tokių verslininkų, kuriems vis dar atrodo, kad jeigu klientui pasiūlysi prekę iš toliau – ji bus geresnė, kokybiškesnė, o tu pasirodysi sumanesnis.
Deja, ši patirtis turi ir neigiamą ypatybę – pasiūlęs ne itin gerai žinomo gamintojo produktą dažnai negali užtikrinti kokybės, o artimas ryšys su gamintoju leidžia tai garantuoti ir iš dalies nusimesti atsakomybės naštą, nes galima paprasčiausiai pasakyti, kad prekės kūrėjas gyvena tame pačiame rajone, o gal net yra tavo kaimynas ir galima su juo pasikalbėti „akis į akį“. Ir jis tai žinodamas nesistengs apgauti, bet, priešingai, nenorėdamas prarasti gero vardo, darys viską kokybiškai ir gerai.
Tačiau kodėl toks bendradarbiavimas taip lėtai skinasi kelią?
Verslininkai įvardija kelias priežastis. Su tolimesniu verslo partneriu galima „nuožmiau“ derėtis dėl kainos ir taip padidinti savo uždarbį. Bendravimas su vietiniu labiau įpareigoja laikytis etikos ir kitų kultūros normų.
Užsienio šalyse lyg ir savaime suprantama, kad visų pirma verslininkai palaiko ir bendrauja su tiekėjais, gyvenančiais „už kampo“ – perka ir parduoda vienas kito produktus ir tik paskui žvalgosi į tolimesnius tiekėjus.
Daug verslininkų ir mūsų rajone apie tai kalba ir ilgisi tokių kaimyniškų santykių. Tad laikas pradėti juos megzti, nes niekas kitas už mus to nepadarys. Juk palaikydami savus – išlošime ir gražią kaimynystę, ir užsitikrinsime sėkmės garantą, sustiprinsime bendruomenę, pagilinsime patriotizmo jausmą.
Gal reikėtų nerašyto, o gal ir užrašyto kaimyniško verslo kodekso? Ar kaip kitaip pavadinto dokumento? O gal užtektų žodinio susitarimo? Visais laikais bendravimas turėjo savo vertę: pokalbis dėl malonumo, dialogas darbo sumetimais ar siekiant bendros naudos.
Sėkminga bendrystė praplečia pažįstamų žmonių ratą, vadinasi, taip galima susipažinti su potencialiais verslo partneriais, klientais. Atsiveria naujos galimybės, skatinama kurti naujus projektus, tobulėti. Tačiau yra vienas BET: tai pasiekti gali tik žmogus, gebantis ir norintis bendrauti bei puoselėti ryšius, sąžiningai bendradarbiauti!
„Telšių ŽINIOS“ šį kartą diskusijai apie artimos kaimynystės verslo bendradarbiavimą kviečia Telšių rajono smulkiųjų verslininkų asociacijos narius, Telšių rajono savivaldybės merą Petrą Kuiziną ir Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorių Saulių Urboną.
Telšių rajono smulkiųjų verslininkų asociacija ragina vietos valdžią palaikyti glaudesnius santykius su verslininkais ir įvardyti aiškią Telšių rajono vystymosi kryptį.
– Prieš kiekvienus rinkimus girdėjome iš visų partijų, kad tolygi regioninė plėtra yra vienas iš prioritetinių regioninės politikos tikslų, kuris užtikrina efektyvią smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą visuose regionuose. Juolab, kad smulkaus ir vidutinio verslo galimybės Lietuvoje yra skirtingos.
2007 m. grupė iniciatyvių verslininkų, susijusių su smulkiuoju verslu bei mačiusių daug spręstinų problemų, Telšiuose inicijavo susirinkimą, kurio pagrindinė idėja – verslo sąlygų Lietuvoje gerinimas. Įvykus diskusijai ir įsitikinus, kad smulkaus verslo problemų iš tiesų esama daug, buvo nuspręsta steigti asociaciją ir kreiptis į valdžią.
Dirbdami pamatėme, jog pusė smulkiųjų verslininkų problemų kyla dėl valdžios netoliaregiškos politikos ir spaudimo verslui. Dėl šios priežasties Telšių rajono smulkiųjų verslininkų asociacija delegavo savo atstovus į įvairius Telšių rajono savivaldybės komitetus. Nuolat teikia pasiūlymus verslo aplinkai gerinti. Atstovauja ne tik pačią asociaciją, bet ir atskirus narius valstybinėse institucijose, aktyviai dalyvauja įvairiuose mokymuose, taip pat patys su kviestiniais lektoriais organizuoja mokymus.
Telšių rajono smulkiųjų verslininkų asociacija, vadovaujama prezidento Manto Vaškio, norėtų regėti valdžioje politikus, kurie mato realius žingsnius, turi aiškią viziją, kokiomis priemonėmis bus skatinamas smulkusis verslas ir koks numatomas galutinis rezultatas bent trejus metus į priekį. Atsižvelgiant į tai, orientuoti ne tik vietos vadžios veiklą, bet rasti bendrą dialogą su smulkiuoju verslu, su miesto ir kaimo vietos veiklos grupėmis, kad Telšiuose būtų kuriami verslai bei darbo vietos, kurios aiškiai koreliuotų su miesto vystymosi kryptimi. Pagaliau realiai būtų įgyvendinti pažadai, kuriuos gavome, kai kreipėmės į Telšių rajono savivaldybę aiškiai įvardindami ne tik smulkųjį verslą slegiančias problemas, bet ir jų sprendimo būdus. Kas bus daroma, kad Telšių regionas sumažintų emigracijos mastą, kaip bus pritraukiamos užsienio investicijos?
Rajono valdžia turi aiškiai įvardyti, kokia kryptimi vystysis Telšių regionas. Tai reikalinga, kad smulkusis verslas spėtų susiorientuoti besikeičiančioje aplinkoje ir spėtų prisitaikyti prie pokyčių. Reikalingas atviras, aiškus dialogas tarp valdžios ir smulkiojo verslo. Tik kartu dirbdami galime pasiekti, kad mūsų kraštas klestėtų.
Ne mažiau yra svarbus dialogas, o gal tiksliau, bendradarbiavimas tarp vietos verslininkų, kad visi uždirbami pinigai liktų Telšių rajone. Kaip pavyzdį norėtume pateikti Telšių rajono smulkiųjų verslininkų asociaciją, kurios nariai pirkdami prekes ar paslaugas prioritetą teikia asociacijos nariams.
Kuo būsime vieningesni ir mūsų bus daugiau, palaikysime vietinį Telšių verslą, tuo daugiau darbo vietų sukursime, tuo mažiau jaunų žmonių emigruos.
Telšių rajono savivaldybės meras P. Kuizinas diskusiją pradeda nuo klausimo: ką Telšių rajono meras gali pasiūlyti pradedančiajam verslininkui?
– Telšių rajono savivaldybė, siekdama skatinti verslumą rajone, yra parengusi Smulkiojo ir vidutinio verslo bei kaimo plėtros programą, kuriai įgyvendinti 2016 m. buvo skirta 80 tūkst. Eur. Finansavimas įmonėms gali būti skiriamas palūkanoms už paskolas, parodų, renginių, konferencijų ir seminarų organizavimo ir juose dalyvavimo, leidinių leidimo, internetinės svetainės sukūrimo, įmonės įregistravimo, detaliųjų planų rengimo išlaidoms kompensuoti.
Raginu pradedančius verslininkus pasinaudoti Savivaldybės teikiamomis galimybėmis ir lengvatomis. Planuojama, kad šių metų biudžete minėtai programai finansuoti pagal pateiktus verslo subjektų prašymus taip pat bus skirta 80 tūkst. Eur. Be to, 2017 m. parama bus teikiama ir smulkiojo bei vidutinio verslo subjektams, dalyvaujantiems pagal Vietinio užimtumo iniciatyvų (VUI) programas.
Šiuo metu pagal galiojančius Smulkiojo ir vidutinio verslo bei kaimo plėtros programos nuostatus vienam fiziniam ar juridiniam asmeniui palūkanos per vienerius metus gali būti kompensuojamos iki 100 proc. (bet ne daugiau kaip iki 1 450 Eur). Šia paslauga verslas gali pasinaudoti dvejus metus. Inicijavau programos pakeitimus, pagal kuriuos būtų numatyta ne dvejų, o trejų metų galimybė kompensuoti palūkanas verslui. Taigi, šioje srityje siekiama kuo palankesnių sąlygų pradedančiam verslui.
Telšių rajono savivaldybės meras P. Kuizinas teigia, jog jam labai svarbu tiesiogiai išgirsti, kuo gyvena verslininkai, kokios problemos juos kamuoja ir ką būtų galima padaryti vietos savivaldos lygmeniu, kad jos būtų išspręstos.
– Reguliariai susitinku su verslininkais tam, kad aptarčiau esančią situaciją. Mano nuomone, verslas yra Valstybės ir Savivaldybės darnaus funkcionavimo pagrindas, todėl būtina jį skatinti. Verslo kūrimas turi tiesioginės įtakos rajono plėtrai ir visai bendruomenei: pradedant žmonių įdarbinimu, į biudžetą surenkamais mokesčiais, darbo rinkos, konkurencijos išplėtimu, baigiant atvykstančiais turistais, grįžtančiomis gyventi jaunomis šeimomis ir pan.
Rajono vadovas pastebi, kad verslas Telšiuose, ypač aptarnavimo srityje, dažnai yra sustabarėjęs, neprisitaikantis prie besikeičiančios aplinkos ir klientų poreikių.
– Parduotuvės, lankomi objektai, kavinukės užsidaro labai anksti, atvykusiems turistams tenka prisitaikyti prie Telšių miesto ir rajono aplinkos, nors siekiantys dirbti pelningai verslo subjektai turėtų elgtis atvirkščiai. Be abejo, šį faktorių lemia ir mūsų bendruomenės požiūris į vietos verslą. Ne paslaptis, kad dauguma važiuoja apsipirkti ar pramogauti į artimiausius didmiesčius ir ten palieka savo pinigus. Tokiu būdu didėja atskirtis tarp regioninių miestelių ir visa perkamoji galia susikoncentruoja didmiesčiuose. Taigi, mes patys tiesiogiai lemiame mūsų regiono ekonomikos augimo mažėjimą, kartu prisidedame prie procesų, lemiančių provincialumo didėjimą mūsų rajone.
Nepaisant visko, visada siekiu palaikyti vietos verslą ir turėdamas galimybę visada perku prekes ar paslaugas iš telšiškių. Jeigu visi rajono gyventojai palaikytų šią iniciatyvą, vietos verslas įgautų didesnį pagreitį, atsirastų motyvacija gerinti teikiamų paslaugų kokybę, o klientams gerėtų pasirinkimo galimybės.
Telšių rajono savivaldybės meras P. Kuizinas į kaimyniško verslo kodeksą žiūri labai pozityviai.
– Visos priemonės, skatinančios vietos verslininkų, savivaldos institucijų ir gyventojų bendradarbiavimą, yra sveikintinos ir jas būtina palaikyti. Tai lemia mūsų viso rajono klestėjimą. Be abejo, labai sunku ką nors priversti laikytis nustatytų reikalavimų, tačiau moralinis asmeninio įsipareigojimo aspektas – neabejotinai stipri motyvacija palaikyti vieniems kitus.
Ne kartą pastebėjau, kad didžiausią įtaką siekiant rezultatų padaro tiesioginis kontaktas, geranoriškas įsitraukimas į veiklas ir, be abejonės, – tarpusavio bendradarbiavimas.
Ne visada konkurencija lemia sėkmę. Ypač, kada skiriasi veiklos sritys. Dažniau sėkmė aplanko tuos, kurie geba bendradarbiauti. Tada paprasčiau valdyti informaciją, ieškoti visoms pusėms naudingų sprendimų ir pakreipti veiklas taip, kad jos neštų pelną.
Telšių rajono savivaldybės meras P. Kuizinas neabejoja, kad verslininkams būtina padėkoti už rajono augimą, už paramą kultūros ir sporto iniciatyvoms, socialiniams, saugios aplinkos užtikrinimo ir kitokiems projektams.
Inicijavau susitikimą su Telšių apskrities verslo inkubatoriaus direktore Jolanta Norvaišiene, kad aptartume vietos verslo subjektų pagerbimo renginio organizavimo klausimus. Planuojame sudaryti kompetentingą atrankos komisiją iš skirtingų, tiesiogiai su verslu susijusių, institucijų atstovų. Taip pat bus nustatyti aiškūs geriausiųjų verslininkų atrankos kriterijai, pradedant greičiausiu įmonės augimu, baigiant socialiai atsakingu elgesiu. Petras Kuizinas įsitikinęs, kad Savivaldybė per metus nors kartą turi pareigą tinkamai atsidėkoti vietos verslininkams ir padovanoti jiems įspūdingą renginį.
Tikiuosi, kad tai padaryti pavyks šių metų lapkričio mėnesį, minint profesinę verslo atstovų šventę – Verslo dieną.
Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius S. Urbonas tarp rajono valdžios ir verslo vykstantį dialogą vadina abipusiais mainais.
– Mes, savivalda, ne tik duodame verslui, bet ir iš jo gauname. Ir nesuklysiu pasakęs, kad gauname daugiau. Kodėl taip teigiu? Mums, Savivaldybei, ypač aktualus nedarbo lygio mažinimas.
Savivalda gali sukurti darbo vietų tik savivaldybėje ir jai pavaldžiose įstaigose, tačiau čia dirba tik maža dalis rajono gyventojų – didžioji įdarbinta privačiame sektoriuje.
Mums svarbus tiek nedarbo lygio mažėjimas, tiek orų gyvenimą rajono žmonėms garantuojantis atlyginimas. Todėl pagal galimybes stengiamės finansiškai padėti vietos verslininkams.
Trumpai pristatau galimybes, kuriomis skatiname pasinaudoti Telšių rajono verslininkus.
Smulkiojo ir vidutinio verslo bei kaimo plėtros programa.
Telšių rajono savivaldybė, siekdama sudaryti palankias verslo ir kaimo plėtros, naujų darbo vietų kūrimo ir spartesnio rajono ekonomikos augimo sąlygas, Telšių rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtino Telšių rajono savivaldybės smulkiojo ir vidutinio verslo bei kaimo plėtros programos nuostatus.
Ši programa skirta finansiškai remti smulkiojo ir vidutinio verslo subjektus, ūkininkus, nustatyta tvarka įregistravusius ūkininko ūkį, žemės ūkio įmones ir kooperatyvus bei verslo ir žemės ūkio asociacijas, įregistruotas ir vykdančias veiklą Telšių rajono savivaldybės teritorijoje.
Telšių rajono savivaldybė skiria lėšų verslo bei ūkio subjektų palūkanoms už paskolas kompensuoti, parodoms, renginiams, konferencijoms ir seminarams organizuoti ir juose dalyvauti, leidiniams leisti, internetinėms svetainėms kurti, detaliųjų planų rengimo bei įmonių, paminėtų aukščiau, įregistravimo išlaidoms kompensuoti.
2012–2015 metais pagal Smulkiojo ir vidutinio verslo bei kaimo plėtros programą patenkintos 255 Telšių rajono smulkiųjų verslininkų ir ūkininkų paraiškos ir prašymai, skyrėme daugiau kaip 306 tūkst. Eur.
2016 metais panaudota 62 495,26 Eur, iš kurių už 36 723,77 Eur kompensavome palūkanas už paskolas smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams, 22 768,90 Eur – palūkanas už paskolas ūkininkams, 1 800 Eur skirta parodų, renginių, internetinių svetainių sukūrimo išlaidoms kompensuoti, 1 202,59 Eur – įmonės įregistravimo išlaidoms.
2017 metais minėtai programai numatyta 80 000 Eur.
Būdamas Telšių rajono savivaldybės smulkiojo ir vidutinio verslo bei kaimo plėtros programos lėšų valdytoju, raginu gyventojus pasinaudoti šiomis galimybėmis ir kreiptis į Telšių rajono savivaldybės administraciją (Žemaitės g. 14, Telšiai, prašymą užpildyti pas „vieno langelio“ principu gyventojus aptarnaujančias specialistes).
Ruošiamės tobulinti Telšių rajono savivaldybės smulkiojo ir vidutinio verslo bei kaimo plėtros programos nuostatus, tad kreipiuosi į verslo ir kitus subjektus, prašydamas bendradarbiauti: pateikti savo pasiūlymų.
Telšių rajono savivaldybė, norėdama suaktyvinti naujų darbo vietų kūrimą, skatinti savivaldybės verslo plėtrą ir investicijų pritraukimą į Telšių rajoną, Tarybos sprendimu taiko valstybinės žemės nuomos, žemės ir nekilnojamojo turto mokesčių lengvatas (lengvatų suma negali būti didesnė nei investicijų dydžio suma).
– Pastebiu, jog gana nedaug asmenų kreipiasi dėl šios lengvatos, o ir dalis tų, kurie kreipiasi, nepateikia reikalaujamų dokumentų (Registrų centro pažymą apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemę ar kt.). Tad skaitytojams trumpai pristatysiu sąlygas, o plačiau apie jas galite pasiskaityti Valstybinės žemės nuomos, žemės ir nekilnojamojo turto mokesčių lengvatų teikimo verslo subjektams tvarkoje, kuri patvirtinta Telšių rajono savivaldybės tarybos 2009 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. T1-176.
Darbo rinkoje remiamų bedarbių, bedarbių, baigusių profesinį mokymą, ir jaunesnių kaip 25 metų bedarbių įsteigtiems verslo subjektams (įmonėms, apibrėžtoms Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo įstatyme), pirmaisiais veiklos metais minėti mokesčiai gali būti sumažinami 100 proc., antraisiais – 75 proc., trečiaisiais – 50 proc.
Per pusę mokesčiai gali būti sumažinami įmonėms, apibrėžtoms LR smulkiojo ir vidutinio verslo įstatyme, einamaisiais metais įsteigusioms naujų darbo vietų darbo rinkoje papildomai remiamiems asmenims (jeigu su samdomais darbuotojais sudarytos darbo sutartys visai darbo dienai (minėtoje tvarkoje nurodomas privalomas darbuotojų skaičius, metinių pajamų dydis ar įmonės turto balansinė vertė).
Teisę į lengvatą taip pat turi einamaisiais metais naujai įsteigtos įmonės (jeigu su samdomais darbuotojais sudarytos neterminuotos darbo sutartys visai darbo dienai): kaimiškose vietovėse pirmaisiais metais nuo minėtų mokesčių atleidžiami 100 proc., antraisiais metais – 50 proc.; miesto teritorijoje – 50 proc.
Taip pat lengvata gali būti skiriama verslo subjektams, einamaisiais metais investavusiems į savivaldybės teritorijos tvarkymą arba infrastruktūrą, kai sutvarkyta teritorija arba sukurta (atnaujinta) infrastruktūra yra visuomeninės paskirties naudojimo teritorija ir neįeina į įmonės ar privačių asmenų naudojamą žemės valdą (pagal susitarimus su Savivaldybės administracija), priklausomai nuo investicijos dydžio.
Telšių rajono gyventojų verslumui skatinti Telšių rajono savivaldybė kiekvienais metais tvirtina fiksuotus pajamų mokesčio ir lengvatų dydžius veiklai, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimus. 2016 metų spalio 27 d. Telšių rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinti dydžiai taikomi nuo šių metų sausio 1 d.
– Telšių rajono savivaldybė, lyginant su kaimyninių Mažeikių ir Plungės rajonais, yra nustačiusi mažiausius įkainius už verslo liudijimą (yra tik vos kelios išimtys kelių eurų skirtumu).
Pavyzdžiui, teikiantiems apgyvendinimo paslaugas Telšių rajone už verslo liudijimą nustatėme mokėti 96 Eur, kai Mažeikių rajonas – 252 Eur; už prekybą tik ne maisto produktais nustatėme 96 Eur mokestį, kai Mažeikių rajonas – 168 Eur, Plungės – 150 Eur; avalynės taisymu Telšių rajone besiverčiantiems gyventojams už verslo liudijimą reikia mokėti 38 Eur, Mažeikių – 120 Eur, Plungės – 97 Eur ir t.t.
Esame numatę ir įvairias lengvatas įsigyjantiems verslo liudijimą. Tarkime, neįgaliems asmenims, kurie yra nedarbingi ar iš dalies darbingi, kuriems nustatytas vidutinis, sunkus ar lengvas neįgalumo lygis, nedidelių, vidutinių ar didelių specialiųjų poreikių dydis, taikoma 100 proc. lengvata; mokiniams ar studentams – 50 proc., tėvams (įtėviams), auginantiems tris ar daugiau vaikų iki 18 metų ar vyresnius, kurie mokosi ar studijuoja – 50 proc. ir t. t.
– Taip pat noriu priminti, kad pagal Telšių rajono savivaldybės tarybos patvirtintą tvarką reklamos davėjai, vykdantys veiklą pirmuosius metus, nuo įmonės įregistravimo juridinių asmenų registre atleidžiami nuo vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą išdavimą. Manome, kad toks atleidimas nuo mokesčio pradedančiam verslininkui taip pat yra šioks toks finansinis palengvinimas.
Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius S. Urbonas įsitikinęs, jog vietos savivalda turi glaudžiai bendradarbiauti su privačiu sektoriumi, nes iš to naudos yra visam rajonui.
– Galime teigti, jog naujų galimybių vietos verslininkams suteikia ir sutvarkytos viešosios erdvės. Pažvelkime į Masčio ežero pakrantę – čia po rekonstrukcijos įkurti įvairūs nuomos punktai, kavinė; o rajono kvartalus, kuriuose naujai asfaltuotos gatvės, sutvarkyta kita infrastruktūra, verslininkai taip pat mieliau renkasi savo veiklai. Privalome tęsti savo darbus, nes tik taip pasieksime visas interesų grupes tenkinančių rezultatų.
Drąsiai teigiu, jog vietos savivalda turi glaudžiai bendradarbiauti su privačiu sektoriumi, nes iš to naudos yra visam rajonui. Puikus pavyzdys: daugelį metų nebuvo rastas kompromisas su bendrove, įsigijusia buvusio konservų fabriko teritoriją. Teritorija stovėjo apleista, o ją įsigijusiam asmeniui netgi buvo skiriamos nuobaudos už pastatų nepriežiūrą. Kam iš to buvo naudos? Manau, kad niekam.
Pradėję geranoriškai bendradarbiauti su pastatų savininku, gera padarėme ne tik jam, bet ir visam rajonui: buvusio konservų fabriko teritorija tapo reprezentatyvi, o svarbiausia, kad čia jau netrukus pradės dirbti daugybė rajono žmonių.
Vis dar išgirstu iš gyventojų savotiškų priekaištų, jog Telšiuose verslui sunku išsilaikyti, jog neturime net kino teatro ir pan. O kiek kiekvienas iš mūsų padedame tam vietos verslininkui? Prekių ir paslaugų skubame į kitus rajonus, o ir to paties filmo, kai „atsibostų“ sava salė, pažiūrėti vyktume į Šiaulius, Klaipėdą ar dar kitur. Žmogiška kalba tariant, išlaikome kitų rajonų verslininkus. Tad baigdamas noriu priminti rajono žmonėms, jog mes esame tarsi viena didelė šeima, kuri turėtume palaikyti vienas kitą ne tik džiaugsme, bet ir sunkesniais momentais.
Neseniai Vilniuje gyventojai paskelbė akciją finansiškai nebeišsilaikančiai kavinei – ragino pietauti būtent joje. Minios žmonių taip ir padarė: padėjo verslui išsilaikyti.
Tad bendraukime ir bendradarbiaukime vieni su kitais!
Mieli skaitytojai, kviečiame išsakyti savo mintis visais Jums aktualiais klausimais. Siūlykite diskusijai temas, o mes pasistengsime surasti pašnekovų. Kartais trūksta labai nedaug – garsiai pasakyti gerą idėją ar mintį, kurią galima išvystyti iki realių, mums visiems naudingų darbų.
Rašykite adresu: vilimam@tzinios.lt
gaila,kad šis laikraštis atstovauja ne gyventojų interesą, o tapo valdančiųjų panegirikos ruporu.
Nesąmones rašot. Pažiūrėkit miesto internetiniame puslapyje verslo skiltyje paskutinis įrašas yra 2015 metų. Daugiau nėra apie ką pasigirti?
Ką čia sapalioja,kuo girtis gal kaip sau kišenes prisivarė tik tuo,o daugiau nėra apie ką?Nebent dar kaip visa šogerija savivaldybėj atsirado.
KAIP PIRŠTU Į AKĮ.
Reikalingi tarpusavio mainai… Ar manoma apie tokius mainus, kai verslininkai valdžiai moka atkatą, o valdžia verslininkams palankų sprendimą?