Telšē, Lū­kė, Varnē, De­gātē, Ža­rie­nā, Voštakē… Vie­to­var­džių pa­va­di­ni­mai – že­mai­tiš­ku­mo šak­nys

Parašė:  2018-09-18

Da­bar jau ne tik Tel­šių, bet ir dau­ge­lio ap­lin­ki­nių ra­jo­no mies­te­lių įva­žia­vi­mus puo­šia že­mai­tiš­ki vie­to­var­džių pa­va­di­ni­mai. Tel­šių ra­jo­ne že­mai­tiš­ku­mas ypač puo­se­lė­ja­mas: mies­te gau­su skulp­tū­rų su že­mai­tiš­kais už­ra­šais, plaz­da že­mai­čių vė­lia­vos, skam­ba že­mai­tiš­ka šnek­ta.
Prie įva­žia­vi­mų į gy­ven­vie­tes mū­sų ra­jo­ne že­mai­tiš­kus pa­va­di­ni­mus jau tu­ri kone vi­si: Tel­šiai, Luo­kė, Tryš­kiai, Ža­rė­nai, De­gai­čiai, Ne­va­rė­nai, Var­niai, Ei­gir­džiai ir kt. Pri­si­jung­ti prie šios gra­žios ini­cia­ty­vos ruo­šia­si ir Ga­dū­na­vo se­niū­ni­ja. Ti­ki­ma­si, kad prie to­kio že­mai­tiš­ku­mo stip­ri­ni­mo pri­si­jungs ir Vieš­vė­nai.
Puo­se­lė­ti že­mai­tiš­ku­mą
Že­mai­tiš­kiems vie­to­var­džiams iš­sau­go­ti di­de­les pa­stan­gas de­da Že­mai­čių kul­tū­ros drau­gi­jos pir­mi­nin­kas Sta­sys Kas­pa­ra­vi­čius. Anot jo, iš­sau­go­ti že­mai­tiš­kų vie­to­vių pa­va­di­ni­mus ne­reiš­kia tik su­rink­ti me­džia­gą, su­ra­šy­ti ją ir pa­teik­ti ar­chy­vui. Tai kur kas dau­giau…
„Že­mai­tiš­kų vie­to­vių iš­sau­go­ji­mas – tai jų ženk­li­ni­mas. Bend­ras dar­bas, skai­ty­mas, jų ro­dy­mas – taip pat la­bai svar­būs rei­ka­lai. Vi­si ženk­lai ro­do, kad že­mai­tiš­ka sa­vi­mo­nė yra gy­va. Juk nie­kas žmo­nių ne­ver­čia dirb­ti, jie pa­tys do­mi­si ir ženk­li­na sa­vo gy­ven­vie­tes“, – sa­ko S. Kas­pa­ra­vi­čius. Džiu­gu, jog prie šios gra­žios že­mai­tiš­ku­mo puo­se­lė­ji­mo idė­jos jau jun­gia­si ir Ga­dū­na­vo se­niū­ni­ja. Gra­žiai pa­si­puo­šė Luo­kė – net dviem tar­miš­kais pa­va­di­ni­mais. Mat iš vie­nos pu­sės luo­kiš­kiai kal­ba vie­naip, o iš ki­tos – jau ta kal­bė­se­na šiek tiek ski­ria­si. To­dėl Luo­kės pra­džią vie­no­je pu­sė­je žy­mi „Lū­kė“, ki­to­je – „Lou­kė“. Kol kas prie šios idė­jos ne­pri­si­jun­gė tik Vieš­vė­nai, ku­rie, be­je, Že­mai­ti­jos is­to­ri­jo­je yra la­bai svar­būs.
„Tu­ri­me sa­vo kal­bi­nin­ką pro­f. Juo­zą Pab­rė­žą, ku­ris mums pa­de­da tei­sin­gai ir tai­syk­lin­gai už­ra­šy­ti vie­to­var­džius že­mai­tiš­kai“, – džiau­gia­si S. Kas­pa­ra­vi­čius. Jo tei­gi­mu, au­ten­tiš­ki mies­te­lių pa­va­di­ni­mai skam­ba daug gra­žiau: „Pak­lau­sy­ki­te: De­gai­čiai, Tel­šiai, Var­niai. Ar ne gra­žiau: De­gātē, Varnē, Telšē?“
Svar­biau­sia, pa­sak S. Kas­pa­ra­vi­čiaus, iš vi­so to ne­da­ry­ti jo­kios po­li­ti­kos, tai yra pa­vel­das. „Žmo­nės va­žiuo­ja pro ša­lį – pa­skai­to, su­si­mąs­to, pa­gal­vo­ja – va, koks tik­ra­sis pa­va­di­ni­mas! Pa­žiū­rė­ki­me ir su­si­mąs­ty­ki­me, link kur mes ei­na­me, jau net „Dai­nų dai­ne­lė­se“ vai­kai dai­nuo­ja ang­lų kal­ba… Li­ko dar tik mū­sų him­ną iš­vers­ti ang­liš­kai…“ – įžval­go­mis da­li­ja­si de­gai­tiš­kis.
Re­gio­no sa­vi­tu­mas
Že­mai­tiš­kų vie­to­var­džių iš­sau­go­ji­mas, jų už­ra­šy­mas vie­šai – la­bai svar­būs mo­men­tai mū­sų re­gio­no sa­vi­tu­mui sau­go­ti. Tuo nea­be­jo­ja Tel­šių kul­tū­ros cent­ro folk­lo­ris­tė, jau­ni­mo et­no klu­bo ,,Čiu­čiu­ruks“ va­do­vė Ri­ta Ma­ci­jaus­kie­nė. Jos tei­gi­mu, nuo so­viet­me­čio iki šių lai­kų iš var­to­se­nos jau yra iš­brauk­ta tūks­tan­čiai is­to­ri­nių vie­to­var­džių, ste­bi­ma to­les­nė jų ny­ki­mo ten­den­ci­ja. Se­nie­ji kai­mų ar vals­čių vie­to­var­džiai yra mū­sų kraš­to kul­tū­ros, is­to­ri­jos, kal­bos (tar­mės, po­tar­mių) ver­ty­bė, ku­rios iš­sau­go­ji­mu pri­va­lo rū­pin­tis ne tik šios sri­ties pro­fe­sio­na­lai, bet ir vals­ty­bė.
„Se­nuo­siuo­se kai­mų ir vien­kie­mių pa­va­di­ni­muo­se glū­di et­no­lo­gi­nė, is­to­ri­nė, kul­tū­ri­nė ir ki­ta svar­bi in­for­ma­ci­ja, sau­go­ti­na kaip mū­sų kul­tū­ros pa­li­ki­mo da­lis, to­dėl bū­ti­na apie juos kuo dau­giau kal­bė­ti, ra­šy­ti, dis­ku­tuo­ti, nes jau šian­die­ną la­bai daug ne­be­tu­ri­me uni­ka­lių, ypač la­bai se­nų vie­to­var­džių. Kar­tais pik­ta, kai gat­vėms pa­va­di­ni­mus duo­da­me ne­pa­si­do­mė­ję tos vie­to­vės vie­to­var­džių kil­me“, – pa­ste­bi R. Ma­ci­jaus­kie­nė.
Žai­di­mai rei­ka­lin­gi
Apie že­mai­tiš­kus vie­to­var­džius sa­vo min­ti­mis da­li­jo­si ir Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Tei­sės ir ad­mi­nist­ra­vi­mo sky­riaus kal­bos tvar­ky­to­ja Bi­ru­tė Žul­ku­tė: „Mū­sų vie­to­var­džiai – ne tik bal­tų kal­bų pa­li­ki­mas. Vi­sai kas ki­ta yra tų vie­to­var­džių gra­fi­nė iš­raiš­ka. Ga­li­ma su­si­gal­vo­ti pie­ši­nius, reiš­kian­čius žo­džius, ga­li­ma rai­džių raš­tą. Taip pra­si­de­da ar­ba gy­ve­ni­mą paį­vai­ri­nan­tis žai­di­mas, ar­ba nau­jos bend­ri­nės kal­bos kū­ri­mas. Žai­di­mai rei­ka­lin­gi. Įdo­miau pa­tiems, ga­li­ma ir tu­ris­tams pa­ro­dy­ti. Bet ku­rios bend­ri­nės kal­bos kū­ri­mas yra la­bai il­gas, su­dė­tin­gas, daug re­sur­sų rei­ka­lau­jan­tis pro­ce­sas. Kal­bos pri­tai­ky­mas var­to­ti ją bet ko­kio sti­liaus raš­tuo­se nė­ra toks pa­pras­tas. Ma­nau, kad net bend­ri­nė lie­tu­vių kal­ba vis dar te­bė­ra ne­su­si­for­ma­vu­si iki ga­lo.“
Išskirtinumas – savita žemaičių kalba
„Esu šven­tai įsi­ti­ki­nęs: ir pa­sau­liui, ir ap­lin­ki­niams, ir ar­ti­mie­siems ir pa­tys sau bū­si­me įdo­mes­ni, pras­min­ges­ni ir šil­tes­ni, bet ne stan­dar­ti­niu vie­no­du­mu, o kaip tik sa­vi­tu skir­tin­gu­mu. Mums, že­mai­čiams, vie­nas iš to­kių pa­ma­ti­nių to skir­tin­gu­mo ak­me­nų yra gy­va ir sa­vi­ta že­mai­čių kal­ba, jos nuo­sta­bio­sios tar­mės ir dau­gy­bė spal­vin­gų šne­kų šne­ke­lių“, – pažymėjo kal­bi­nin­kas do­cen­tas hu­ma­ni­ta­ri­nių moks­lų dak­ta­ras Juo­zas Pab­rė­ža.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


*

  1. Slot machine mechanics parašė:

    Thhis will give you with regard to you do something other than playing online casino.
    Believe it orr not, playing online slots iinvolves a
    lot more thought and careful research. Then end your current with online casino competitions. http://www.labcraft2.no/Bforum/profile.php?id=134146

Už šmeižiančius, asmens garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Vartotojas sutinka, kad Svetainė neribotą laiką saugotų jo IP adresą ir pareikalavus atskleistų jį įgaliotoms institucijoms. Tzinios.lt pasilieka teisę šalinti skaitytojų komentarus, nesusijusius su straipsnio tema, įžeidžiančius bei šmeižiančius asmenis arba reklamuojančius komercines organizacijas.

Griežtai draudžiama tzinios.lt paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.
Taip pat skaitykite:
http://tzinios.lt/prenumerata/
- Peržiūrėti visą naujienų archyvą -

Apklausa

AR kaupiate pensiją privačiuose pensijų fonduose?

Loading ... Loading ...
Archyvas
Visos teisės saugomos © 2018 tzinios.lt