Pliaupiantis lietus atvėrė prieš kelias dešimtis metų statytų namų opaliges. Stoties, Kauno ir kitų gatvių gyventojai su baime laukia lietaus – vanduo pro kiaurą stogą bėga į jų butus. Gyventojai tikina, kad prašo jų namus administruojančio SĮ Telšių butų ūkio, kad sutvarkytų stogus, tačiau pagalbos šauksmai esą lieka neišgirsti.
Kauno gatvėje, penkiaaukštyje gyvenantis vyriškis pasakoja, kad su skylėmis stogo dangoje kovojama jau daugelį metų. Ne per seniausiai gyventojai stogą buvo aplopę iš savo lėšų. Tai nepadėjo – vanduo vis vien sunkiasi pro lubas.
Žmonės teigia, kad apsilankė Telšių butų ūkyje – juk moka eksploatacijos mokestį, tad turi teisę pasidomėti, ar būtų sulopyta stogo danga. Nupasakoję bėdą, gyventojai sako išgirdę, kad reikia keisti visą stogo dangą, o apie lopymus pamiršti.
Kad dangą reikia keisti, gyventojai žino, tačiau ne visada tai, kas reikalinga, yra įmanoma – gyventojai teigia, kad kiekvienam butui tektų susimokėti maždaug po 800 Lt. Išgirdę tokią sumą, dauguma gyventojų papurtė galvas – iš kur gauti tiek pinigų, kai bado giltinė šiepia savo nasrus!
Taigi, padėtis lyg ir be išeities: didžioji dauguma gyventojų neturi stogui keisti reikiamos sumos, o namas nėra sukaupęs užtektinai lėšų.
Panaši situacija ir su Stoties g. esančiu daugiabučiu namu – vanduo pro kiaurą stogą bėga į gyventojų butus. Namo gyventojai ietis taip pat sviedžia į Telšių butų ūkį, kuris neva neatsižvelgia į jų bėdą.
Telšių butų ūkio direktorius Artūras Liauzginas teigia, kad kitos išeities nėra: jei namas neturi sukaupęs pakankamai lėšų, gyventojams už stogo keitimą tenka atseikėti iš savo piniginės.
„Kad nebūtų taip skaudu, leidžiu reikiamą sumą susimokėti dalimis per 4–5 mėnesius“, – pasakoja pašnekovas ir priduria, kad gyventojai tokiu pasiūlymu nelinkę pasinaudoti.
Jei pro skylėtą stogą besiveržiantis lietus liejasi jums pro lubas, nukulniavę į Telšių butų ūkį ir paprašę sutvarkyti porą skylių, išgirsite neigiamą atsakymą. „Viskas – stogų nebelopau“, – pabrėžė Telšių butų ūkio direktorius.
Jo teigimu, senų stogo dangų lopymas neduoda naudos, nes vanduo, užtaisius vieną skylę, randa kitą, pro kurią skverbiasi. Anot pašnekovo, tada žmonės pažeria kaltinimus, esą namo sukaupti pinigai nurašyti, tačiau bėda neišspręsta.
Anot Telšių butų ūkio direktoriaus, keičiant visą stogą, tai „grubiai“ kainuotų 30–35 Lt už kv. m.
Telšių butų ūkio direktoriaus teigimu, situacija gana kebli: norint keisti stogą, reikia daugiau kaip pusės namo gyventojų sutikimo. „Jei to nėra, mano rankos surištos“, – teigia A. Liauzginas.
Civilinio kodekso pataisose, kurioms pritarė Vyriausybė, numatyta, jog daugiabučių gyventojai turės kas mėnesį skirti tam tikrą dalį lėšų savo daugiabučiui atnaujinti.
Į Civilinį kodeksą taip pat siūloma įrašyti nuostatą, kad, nesusirinkus reikiamam kiekiui gyventojų, per pakartotinį susirinkimą sprendimui priimti pakaktų susirinkusių daugumos, kuri turėtų sudaryti ne mažiau nei ketvirtadalį visų namo gyventojų.
Premjeras Andrius Kubilius mano, kad tokios įmokos daugiabučių remontui yra reikalingos, nes gyventojams nereikėtų vienu metu sumokėti didelę sumą, tačiau Prezidentė Dalia Grybauskaitė žada nepasirašyti pataisų, numatančių prievartinį kaupimą daugiabučių remontui.
Šiandieną Civilinis kodeksas numato, kad bendrija gali pati nuspręsti – kaupti ar ne – 50 proc. plius vieno balso persvara.
Šiek tiek keista, kai gyvena ilgą laiką bute ir tikisi, jog už visus remonto darbus užmokės kažkas kitas, tik ne gyventojas. Juk nuosavus namus turintys irgi patys tvarkosi aplinką ir t.t., jiems irgi reikia daryti namo ir stogo renovacijas. Tas pats ir butuose, tik tiek, kad kaina už remontą gaunasi žymiai mažesnė, nei nuosavam name, nes suma dalinasi ant visų butų, o ne vienos šeimos. Plius kai toks dalykas stogas yra vienas iš svarbiausių dalykų name.
Mūsų visos problemos pasibaigė tik šį rudenį, kai atlikom stogo renovaciją. Padėjo profesionalai, visiems tikrai labai rekomenduoju stogulinija.lt