Birželio 16 d. Seimas po svarstymo pritarė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto patobulintam Vietos savivaldos įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui. Šis projektas iki svarstymo buvo išsamiai aptartas komiteto organizuotuose klausymuose, dalyvaujant Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos seniūnų asociacijos ir bendruomeninių organizacijų sąjungų vadovams, kitiems suinteresuotiems asmenims. Kalbėjomės su Seimo nariu, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininku Valentinu Bukausku.
Seniūnijoms galimas finansinis savarankiškumas
Pasak Seimo nario V. Bukausko, Vietos savivaldos įstatymo pakeitimuose pagrindinis dėmesys skiriamas seniūnijų bei seniūnaitijų organizavimo ir veiklos reglamentavimo tobulinimui. Numatoma, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. savivaldybės tarybos turės teisę seniūnijoms, atitinkančioms įstatyme nustatytus kriterijus, suteikti ir biudžetinės įstaigos statusą. Seniūnijos, kuriose dirbs ne mažiau kaip 10 darbuotojų, galės teikti viešąsias paslaugas. Tokių seniūnijų veiklos ir finansinis savarankiškumas bus didesnis, palyginti su seniūnijomis, kurios išliks kaip savivaldybių administracijų filialai.
Seniūnaičiai privalės atsiskaityti
Taip pat siūloma nuo 2019 m. (kartu su naujos savivaldybių tarybų kadencijos pradžia) įvesti tam tikrų naujovių, susijusių su seniūnaičių veikla. Visų pirma planuojama keisti seniūnaičių rinkimų tvarką: nuo 2019 m. seniūnaičius siūloma rinkti susirinkimuose, balsuojant raštu ar elektroniniu būdu. Seniūnaičiai būtų renkami 4 metų kadencijai ir kiekvienais metais privalėtų atsiskaityti juos išrinkusiems vietos gyventojams.
Įstatymo pataisomis siekiama patikslinti seniūnaitijų sudarymo tvarką, nustatant, kad jų teritorijos turi būti kompaktiškos tiek kaimuose, tiek ir miestuose.
Rajono politikams – visuomeniniai konsultantai, padėjėjai
Praėjusią savaitę Seimas patvirtino Vietos savivaldos įstatymo pakeitimą, kuriuo nustatoma teisė merui turėti visuomeninius konsultantus, o tarybos nariams – visuomeninius padėjėjus.
„Iki šiol tiek tarybos nariai, tiek merai kai kuriose šalies savivaldybėse jau turi visuomeninius padėjėjus, patarėjus, tačiau įstatymais jie nebuvo įteisinti, – „Telšių ŽINIOMS“ komentavo Seimo narys V. Bukauskas. – Tai buvo toks labiau neoficialus dalykas. Praėjusią savaitę Seimo patvirtinta įstatymo pataisa apibrėžė visuomeninio konsultanto, padėjėjo statusą. Pagal ją, visuomeniniai konsultantai ir padėjėjai galės teikti merui ir tarybos nariams konsultacijas, pasiūlymus, išvadas bei kitą informaciją.“
V. Bukauskas teigė, kad iš pradžių norėta tarybos nariams leisti turėti tik po 3 visuomeninius padėjėjus, tačiau vėliau jis pasiūlęs padėjėjų skaičių tarybos nariams nustatyti pagal savivaldybės teritorijoje esančių seniūnijų skaičių. Taigi, Telšių rajono savivaldybės tarybos narys nuo šiol oficialiai galės turėti iki 11 be atlygio dirbančių visuomeninių padėjėjų.
„Telšių ŽINIŲ“ inf.