Šiais metais Luokės folklorinis ansamblis „Šatrija“ skaičiuoja 45-uosius kūrybinės veiklos metus. Kolektyvo narius dainuoti bei muzikuoti buria vadovė Vilija Benešienė.
Tai – ne tik šiaip muzikuojantis kolektyvas, tai – atsidavę savo vietovės tradicijų puoselėtojai, žemaitiškomis dainomis gimtąjį kraštą garsinantys žmonės.
Aurelija SERVIENĖ
Istorija
1972 m. pirmą kartą viešai Luokėje pasirodė etnografinė grupė. Bėgant metams, liaudies muzikantų gretos vis augo, prasidėjo koncertinė veikla, o žiūrovai plūste plūdo jų klausytis.
1974 m. luokiškių etnografinį ansamblį sudarė 28 dalyviai. Jie įrašė pirmąją savo kolektyvo dainų plokštelę, pradėjo dalyvauti dainų šventėse, konkursuose. Ansamblis tapo vis labiau žinomas ir kviečiamas koncertuoti į sostinę.
1986 m. ansambliui buvo suteiktas liaudies kolektyvo vardas „Šatrija“. Tada kolektyvui vadovavo jo įkūrėja Joana Vaigauskaitė-Misiūnienė. Luokiškė sukūrė ansambliui himną „Mas iš Loukės, nu Telšiū“, kuris šiandien jau skamba kaip ir visos Luokės himnas.
„Šatrija“ koncertuoti važinėjo net į kitas šalis, o tuo metu išvykti į užsienį buvo didžiulė prabanga. 1992 m., minint kolektyvo 20-metį, jubiliejinė šventė buvo transliuojama per Lietuvos televiziją.
2000 m. kartu su J. Misiūniene ansamblio vadove pradeda dirbti jos dukterėčia Vilija Vaigauskaitė-Benešienė. Po metų ansamblio pradininkė dėl pensinio amžiaus buvo atleista iš pareigų.
Ansambliui 2002 m. minint 30-uosius gyvavimo metus, jam vadovavo V. Benešienė ir Diana Kairienė. 2009 m. vadovės pareigų ėmėsi tuometinė ansamblio dalyvė Sofija Čegienė. 2010 m., po trumpos pertraukos, prie „Šatrijos“ vairo vėl grįžta V. Benešienė. Ji sėkmingai ansambliui tebevairuoja iki šių dienų.
Kolektyvas – kaip kumštis
Šiandien ansamblio nariai vadovę V. Benešienę ypač vertina ir giria už begalinį pareigingumą, darbštumą, kiekvieno nario išklausymą ir didžiulę atsakomybę vystant ansamblio veiklą.
„Esu pasekėja. Atėjau vietoj savo tetos, tad kitaip elgtis ir negalėčiau“, – teigė vadovė. Moteris džiaugiasi, jog per daugelį metų kolektyvo gretose beveik nėra buvę jokių didesnių nesklandumų. „Visi esame kaip kumštis, šiandien išgyvename pačius gražiausius ir santarvės laikus. O mūsų stiprioji pusė – žemaitiškas dainavimas“, – tikino pašnekovė.
Luokėje tikriausiai nėra jokio kito kolektyvo, kuris taip nenuilstančiai ir stabiliai vystytų savo veiklą, lankytų repeticijas. „Tikrai nuoširdžiai dirbame, be jokių pertraukų. Aktyviai koncertuojame – turime nuo 10 iki 15 koncertų per metus. Tačiau kad ir kaip būtų skaudu, mus luokiškiai nelabai vertina. Bet visur kitur priima labai svetingai, maloniai, esame gerbiami. Smagu, kai koncertuose ar išvykose žmonės šypsosi, mums gausiai ploja“, – atvirai pasakojo vadovė.
Į kolektyvo sudėtį įeina ir nedidelė kapela. Nariai groja armonika, akordeonu, liaudišku būgnu, basetle. Anot ansamblio vadovės, ypač trūksta smuiko melodijų, tad neprošal būtų dar koks muzikantas smuikininkas.
Apie ilgamečius narius
Džiugu, jog minint 45-uosius jubiliejinius kolektyvo metus, tarp ansambliečių yra daug ištikimų, ilgamečių „Šatrijos“ kolektyvo narių. Kone nuo pirmųjų dienų kolektyve dainuoja Danutė (Urnikytė) Baguškienė, prisijungusi dar būdama moksleivė. Anuomet, kaip ji tvirtino, buvęs garbės reikalas, jei vadovė pakviesdavo į kolektyvą.
Ilgus metus ansamblio veikloje dalyvauja Irena Vaišvilaitė ir Adelė Šimkienė. Pastaroji – aktyvi pasakotoja, daugelio dainų pateikėja.
Gražu, kai į kolektyvą ateina pamaina. Sulaukusi garbingo amžiaus, iš ansamblio narių gretų pasitraukė Vanda Ukaitienė, tačiau į jos vietą stojo dukra Rasa (Ukaitytė) Limantienė. Nors jos mama arti devyniasdešimties metų, ji visa širdimi su „Šatrija“, nuolat atsimena džiugius laikus, kai buvo kolektyvo narė. Vadovė antrino, kokios anuomet laimingos buvusios vyresniosios ansamblio moterys, kai su „Šatrija“ turėjo galimybę pamatyti Lietuvą, vykti net į užsienio šalis. Nesitikėjusios, jog į gyvenimo pabaigą teks tokia laimė.
Negalima nepasidžiaugti aktyviomis ansamblietėmis: Irena Basiene, Adelija Juciene, Danute Šimkiene, puikiai dainuojančia ir muzikuojančia Aldona Vilkiene, kelis dešimtmečius dainuojančia buvusia Luokės seniūnijos seniūne Genovaite Linkuvienė, Jadvyga Šykštiene, gražaus ir stipraus balso savininke Jadvyga Paulauskiene. O ką jau bekalbėti apie Zoselę Stasiulienę, kuri pagal senąjį receptą kepa išskirtinio skonio ruginę duoną. Be jos duonelės nė vienas „Šatrijos“ koncertas neįvyksta: kur tik važiuoja, visur lauktuvių duonelės veža. Koncertines akimirkas visada įamžina ansamblio narė Marytė Beleckienė.
Pagyrimo žodžių taip pat verti puikiai dainuojantys ir grojantys ansamblio vyrai Vaclovas Bražas, Drąsutis Balčiūnas, dainuojantys ir šokantys Justinas Kasparavičius, Stasys Linkus, Albinas Paulauskas, Gražvydas Benešas.
Šiandien kolektyvo gretose – apie 20 narių. Amžiumi jauniausia kolektyvo narė yra Vilma Matulevičienė, vyriausia – Adelė Šimkienė.
Ansamblio nariai tikino, jog jiems svarbūs ne tiek visi koncertai ar kelionės, kiek jų susibūrimas į repeticijas, susitikimas vienas su kitu. Per tiek kartu praleistų metų visi tapo kaip viena graži šeima, kur drauge švenčiami jubiliejai ar metų šventės.
Pasak vadovės, šiais jubiliejiniais metais kolektyvas aktyviai koncertavo, ypač vasarą. Pamečiui luokiškiai visada dalyvauja folkloro festivalyje Plungėje bei konkurse-festivalyje Šiauliuose, kur yra pelnę garbingą I vietą. Prieš keletą metų „Šatrija“ užmezgė gražią draugystę su Klaipėdos „Bočių“ kolektyvu, tad jo kvietimu nuvyksta pakoncertuoti į uostamiestyje rengiamas šventes. Ansamblio nariai džiaugiasi, kad yra laukiami įvairiuose renginiuose.
Leidosi į kelionę
„Šatrijos“ kolektyvas, minėdamas 45-uosius kūrybinės veiklos metus, nerengė oficialių renginių, o išvyko į kruizinę kelionę – į Stokholmą, aplankė kaimyninės Latvijos lankytinas vietas.
Už paramą kelionei luokiškiai yra dėkingi Telšių rajono savivaldybės administracijai, jos vadovui gerb. Sauliui Urbonui ir Luokės seniūnui gerb. Česlovui Ubartui.