Re­dak­ci­jos skelb­to kon­kur­so pri­zai – kū­ri­nių apie Vy­dū­ną au­to­riams

Parašė:  2018-07-24

Dar ko­vo pra­džio­je bu­vo­me pa­skel­bę kū­ry­bos kon­kur­są „Vy­dū­no fi­lo­so­fi­ja: są­ži­nė, iš­min­tis, tei­sin­gu­mas, sa­vęs ži­no­ji­mas“. Kū­ri­nių lau­kė­me iki lie­pos 1 d. Įdo­miau­sius spaus­di­no­me „Tel­šių ŽI­NIO­SE“, o jų au­to­rius ža­dė­jo­me ap­do­va­no­ti. Pa­ža­dą te­si­me.
Vy­dū­nas – fi­lo­so­fas, di­dy­sis lie­tu­vių hu­ma­nis­tas, ra­šy­to­jas, žy­mus kul­tū­ros vei­kė­jas. Tik­ro­ji jo pa­var­dė – Vil­hel­mas Sto­ros­ta (gi­mė 1868 m. ko­vo 22 d. Ši­lu­tės r., mi­rė 1953 m. va­sa­rio 20 d.). Jis aukš­čiau­sia ver­ty­be lai­kė žmo­niš­ku­mą, sa­vo veik­la sie­kė ug­dy­ti są­mo­nin­gų ir lais­vų žmo­nių tau­tą. Šį tiks­lą pa­siek­ti, anot Vy­dū­no, ga­li­ma tik ug­dant tau­tos dva­si­nę kul­tū­rą – moks­lą, me­ną, do­ro­vę. Ma­ty­da­mas tau­tos iš­ny­ki­mo, nu­tau­tė­ji­mo grės­mę, Vy­dū­nas vi­są gy­ve­ni­mą pa­sky­rė lie­tu­vių tau­ti­nei sa­vi­mo­nei ža­din­ti ir ug­dy­ti.
2018-ie­ji pa­skelb­ti Vy­dū­no me­tais.
Vy­dū­nas bai­gė mo­ky­to­jų se­mi­na­ri­ją, Ber­ly­no uni­ver­si­te­tuo­se stu­di­ja­vo fi­lo­so­fi­jos, re­li­gi­jos, kul­tū­ros, me­no, li­te­ra­tū­ros is­to­ri­jos, so­cio­lo­gi­jos, gam­tos moks­lus, san­skri­to, ang­lų ir pran­cū­zų kal­bas.
Pa­ra­šė 12 fi­lo­so­fi­nių vei­ka­lų, per 30 fi­lo­so­fi­nio tu­ri­nio dra­mų, is­to­riog­ra­fi­nių dar­bų.
1940 m. bu­vo pri­sta­ty­tas No­be­lio pre­mi­jai, ta­čiau tarp­tau­ti­nė si­tua­ci­ja su­kliu­dė tap­ti jos lau­rea­tu.
Vy­dū­nas ža­di­no lie­tu­vių są­mo­nin­gu­mą, ug­dė kri­ti­nį mąs­ty­mą: dėl ko tau­tai rei­kia siek­ti lais­vės, ko­kia yra tau­tos lais­vės pra­smė, kaip tu­ri gy­ven­ti tau­tos žmo­nės, kad bū­tų ger­bia­mi ki­tų tau­tų ir gerb­tų sa­ve. „Svar­biau­sia ir es­min­giau­sia kiek­vie­nos tau­tos jė­ga yra jos sa­vi­gar­ba. Kur ji su­nai­ki­na­ma, ten tau­ta ne­su­lai­ko­mai žen­gia į pra­žū­tį“, – ra­šė Vy­dū­nas.
Vy­dū­nas ke­le­tą me­tų gye­no Tel­šiuo­se – 1920–1923 me­tais Tel­šių mo­ky­to­jų gim­na­zi­jo­je dės­tė li­te­ra­tū­rą. Prie Že­mai­tės dra­mos teat­ro vis dar ža­liuo­ja Vy­dū­no so­din­ti kaš­to­nai.
1920 m. Tel­šių „Sau­lės“ gim­na­zi­jos di­rek­to­rius kun. An­ta­nas Si­mai­tis (1887–1959) pa­kvie­tė Vy­dū­ną dirb­ti į sa­vo va­do­vau­ja­mą gim­na­zi­ją. Šį kvie­ti­mą jis su ma­lo­nu­mu priė­mė. Dirb­da­mas tarp že­mai­čių, Vy­dū­nas daug dė­me­sio sky­rė bend­ra­vi­mui su mo­ki­niais, va­do­va­vo gim­na­zi­jos cho­rui, o ir vie­na pir­mų­jų jo Tel­šiuo­se di­ri­guo­ja­mų dai­nų bu­vo „Sun­ku ak­me­nė­liu ant ke­lio gu­lė­ti“.
Nors Vy­dū­nas Tel­šiuo­se dir­bo tik epi­zo­diš­kai, bet tarp gim­na­zi­jos mo­ki­nių pa­li­ko di­džiu­lius pėd­sa­kus. Tai bu­vo lyg nau­jas at­gi­mi­mo lai­ko­tar­pis, už­val­dęs di­des­nę mo­ki­nių da­lį. Jis mo­ki­nių gy­ve­ni­mą pa­krei­pė į švie­ses­nes vė­žes, su­ža­di­no bū­ti do­ro­vin­gus, ne­rū­ky­ti, ne­ger­ti, siek­ti kū­no ir dva­sios svei­ka­tos. Sa­vo veik­la ir mo­ky­to­jo dar­bu su­ža­di­no tas švie­sias ga­lias, ku­rios gy­ve­na ir aukš­ti­na tau­tą.
Vy­dū­no įta­ka Tel­šių gim­na­zi­jo­je įsteig­ti net du bū­re­liai: ve­ge­ta­rų ir sie­los kul­tū­rai kel­ti.
Ir pa­čiam Vy­dū­nui Tel­šiai pa­li­ko ge­rą įspū­dį, to­dėl Že­mai­čių sos­ti­nės nie­ka­da ne­pa­mir­šo. Džiau­gė­si jis, kad su pa­so­din­ta kaš­to­nų alė­ja at­gy­ja ir Lie­tu­va, kad „aug­da­mi spręs­tu­me“ gy­ve­ni­mo už­da­vi­nį – sa­vo gy­ve­ni­mo ir vi­sos tau­tos.
Tel­šiai – ma­ža Vy­dū­no ak­ty­vios veik­los kruo­pe­ly­tė. Fi­lo­so­fui rū­pė­jo vi­sa tau­ta.
Kū­rė­jas sa­vo fi­lo­so­fi­niuo­se trak­ta­tuo­se, straips­niuo­se, per pa­skai­tas skel­bė, jog są­ži­nė, iš­min­tis, tei­sin­gu­mas, sa­vęs ži­no­ji­mas – vi­si šie žmo­gaus reiš­ki­niai yra aukš­čiau už vi­sus ki­tus. Kiek­vie­nas tu­ri su­pras­ti, jog ja­me yra tik­ra­sis, di­dy­sis, žmo­gus. Ki­tas dva­si­nio au­gi­mo lyg­muo yra tau­tiš­ku­mas. Žmo­gus pri­va­lo jaus­ti ry­šį su jį su­pan­čia ap­lin­ka, kal­ba, is­to­ri­ja, pa­pro­čiais.
Šį pa­va­sa­rį mi­nė­da­mi Vy­dū­no 150-ąsias gi­mi­mo ir 65-ąsias mir­ties me­ti­nes, ra­gi­no­me „Tel­šių ŽI­NIŲ“ skai­ty­to­jus ati­džiau pa­žvelg­ti į jo gy­ve­ni­mą ir min­tis. Skel­bė­me ra­ši­nių, ei­lė­raš­čių ir pie­ši­nių kon­kur­są. Kū­ri­nių lau­kė­me iki lie­pos 1 d. Įdo­miau­sius kū­ri­nius pub­li­ka­vo­me, o jų au­to­rius ža­dė­jo­me ap­do­va­no­ti. Pa­ža­dą te­si­me.
Į re­dak­ci­ją (ad­re­su: Res­pub­li­kos g. 1, Tel­šiai) at­siim­ti do­va­nė­lių kvie­čia­me: Tel­šių Že­mai­tės gim­na­zi­jos III kla­sės mo­ki­nę Ag­nę RA­DŽIŪ­TĘ – už teks­tą „Kaš­to­nai Vy­dū­nui, ar­ba min­tys per­skai­čius P. An­tal­kio kny­gą „Ne­pa­žįs­ta­ma­sis Vy­dū­nas“, Tel­šių Že­mai­tės gim­na­zi­jos I kla­sės mo­ki­nę Mar­ty­ną ŠIUR­KU­TĘ – už teks­tą „Žmo­gus – lyg mik­ro­kos­mo­sas“ ir Zo­sę GU­MU­LIAUS­KIE­NĘ – už ei­lė­raš­tį „Žmo­niš­ku­mas – gy­ve­ni­mo tu­ri­nys, jo pra­smė (skir­ta Vy­dū­nui)“.
„Telšių ŽINIŲ“ inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


*

Už šmeižiančius, asmens garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Vartotojas sutinka, kad Svetainė neribotą laiką saugotų jo IP adresą ir pareikalavus atskleistų jį įgaliotoms institucijoms. Tzinios.lt pasilieka teisę šalinti skaitytojų komentarus, nesusijusius su straipsnio tema, įžeidžiančius bei šmeižiančius asmenis arba reklamuojančius komercines organizacijas.

Griežtai draudžiama tzinios.lt paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.
Taip pat skaitykite:
http://tzinios.lt/prenumerata/
- Peržiūrėti visą naujienų archyvą -

Apklausa

AR kaupiate pensiją privačiuose pensijų fonduose?

Loading ... Loading ...
Archyvas
Visos teisės saugomos © 2018 tzinios.lt