Rajono politikų sprendimas: Telšių šilumos ūkis lieka UAB „Litesko“ rankose

Parašė:  2018-03-02

Penkiolika metų santuokoje ir dveji su puse – ties skyrybų riba. Tačiau meilė išliko stipri: balsų dauguma Telšių rajono savivaldybės taryba nusprendė pratęsti Telšių šilumos tinklų nuomos sutartį su UAB „Litesko“ iki 2025 m. birželio 1 d.
Antanas NEKRAŠIUS
Patinė situacija
Praėjusį ketvirtadienį vykusiame Telšių rajono savivaldybės tarybos posėdyje, pradėjus svarstyti sprendimo projektą, žodžio paprašė vienas iš darbo grupės, kuriai buvo pavesta įvertinti Telšių šilumos ūkio vystymo perspektyvas, narių Algirdas Bacevičius. Politikas tvirtino, kad beveik metus dirbusi darbo grupė taip ir liko neatsakiusi į daugybę klausimų. Esą ir užduotis – parengti tris Telšių šilumos ūkio vystymo perspektyvų koncepcijas (pratęsti nuomos sutartį su UAB „Litesko“, perimti pačiai Savivaldybei šilumos ūkį arba skelbti naują konkursą šilumos ūkiui perimti) – liko neįgyvendinta: „Perėmimo idėja buvo numesta į šoną, nes atsirado šimtas priežasčių, dėl ko Savivaldybė negali to padaryti. Kaip dabar balsuoti? Pratęsti sutartį – nepopuliaru, susigrąžinti į savo rankas – neturime galimybių: specialistų nėra, pinigų nėra, technikos nėra, o ir direktorius (UAB „Telšių šilumos tinklai“ direktorius Jurgis Staševičius, – red.) man kelia abejonių. Aš nepatikėčiau jam vadovauti net smulkesniems reikalams. Susidarė tokia patinė situacija. Bijau balsuoti už perėmimą, nes Savivaldybė nesugebės pati to ūkio tvarkyti, todėl lieka tik sutarties pratęsimas.“
A. Lukavičius: „Pratęstos sutarties mes nenutrauksime be rimtų finansinių nuostolių“
Kitas darbo grupės narys – Almantas Lukavičius – Telšių rajono savivaldybės tarybos posėdžio metu pabrėžė, jog buvo vienintelis, kuris darbo grupėje balsavo prieš sutarties su UAB „Litesko“ pratęsimą bei įvardijo kodėl. Pirmiausia, kaip sakė A. Lukavičius, jis balsavo prieš, nes darbo grupėje buvo suskaičiuota, kad pasibaigus pratęstai sutarčiai, 2025 m., Savivaldybė patirtų 1 mln. Eur nuostolių. O, politiko skaičiavimu, nuostoliai siektų kur kas daugiau – 2,9 mln. Eur.
Antrasis argumentas – tai investicijų kiekis ir pobūdis. Tarybos nario teigimu, pratęstoje sutartyje planuojamų investicijų kiekis ne tik trigubai mažesnis, nei jų buvo 2015 m. pasibaigusioje sutartyje, bet jos labiau skirtos techninei šilumos ūkio būklei palaikyti, o ne šilumos gamybos efektyvinimui didinti, šilumos kainai mažinti ir pan.
„Šilumos kaina Telšiuose – ketvirta pagal brangumą Lietuvoje, ir nemanau, kad ji atpigs pratęsus sutartį, – toliau A. Lukavičius vardijo argumentus, kodėl jis yra prieš sutarties pratęsimą. – Galiausiai pratęstos sutarties mes nenutrauksime be rimtų finansinių nuostolių.“ Politikas taip pat pabrėžė, kad daugelis šalies savivaldybių, kurios buvo išnuomojusios savo šilumos tinklus, šiandien juos atsiima.
K. Trečiokas: „Grįžome prie tos pačios suskilusios geldos“
„Po 17 metų esame lygiai tokioje pat situacijoje, kokioje buvome 2000 m. (kada buvo pasirašyta šilumos tinklų nuomos sutartis su UAB „Litesko“, – red.), – Tarybos posėdyje rėžė K. Trečiokas. – Per tą laiką mes nieko neišmokome, nieko nepasiruošėme. Mažiausiai, ką šiandien galime padaryti, – tai atidėti sprendimą ir paprašyti nepriklausomų ekspertų, kad šie įvertintų siūlomą pratęsti sutartį.“ Anot opozicinės frakcijos Telšių rajono savivaldybės taryboje lyderio, pats šilumos tinklų išnuomojimo faktas 2000 m. buvo neteisėtas, nes tai buvo padaryta ne konkurso būdu. O ir sutartis viduryje nuomos buvo pakeista. „Šita kompanija, švelniai tariant, yra nerespektabili, – kalbėjo K. Trečiokas. – Kodėl UAB „Litesko“, 2015 m. pasibaigus sutarčiai, nedalyvavo Telšių rajono savivaldybės skelbtame naujame nuomos konkurse? Tai galėtų reikšti, kad jie jau yra susitarę be konkurso pratęsti sutartį… Turintys nors šiek tiek nuovokos ir sąžinės neturėtumėte palaikyti šio sprendimo. Po 17 metų grįžome prie tos pačios suskilusios geldos. Ir labai gaila, kad vėl sukinėjamos rankos priimti tokį sprendimą…“
Prie kolegos prisijungė ir Tarybos narė Jolanta Rupeikienė, kuri suabejojo, ar Savivaldybės taryba, priimdama tokį sprendimą, nepažeis konkurencijos sąlygų.
Tarybos narys Rimantas Adomaitis klausė, kodėl Telšiuose šilumos kaina šiandien yra viena aukščiausių Lietuvoje bei kodėl pratęsiamoje sutartyje labai mažai dėmesio skirta didesnei nuomininko kontrolei užtikrinti.
Konservatorius Juozas Butkevičius šovė tiesiai šviesiai: pasitikėjimas UAB „Litesko“ šlubuoja dėl nuolat didelės šilumos kainos. Ji esą diskriminuoja telšiškius tarp kitų Lietuvos žmonių.
UAB „Litesko“: šilumos kaina didelė, nes biokuras Telšiuose brangus
Tarybos posėdyje dalyvavęs UAB „Litesko“ komercijos direktorius Rimantas Germanas aiškino, jog visiems šilumos tiekėjams kainą nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK). Pati kaina, anot UAB „Litesko“ komercijos direktoriaus, susideda iš dviejų dalių – pastoviosios ir kintamosios. Telšiuose pastovioji šilumos kainos dalis (į kurią įeina šilumos tiekėjo sąnaudos) praktiškai niekuo nesiskiria nuo kitų Lietuvoje šilumą tiekiančių įmonių pastoviosios kainos vidurkio.
Visai kas kita dėl kintamosios kainos dalies. R. Germano teigimu, ji priklauso nuo kuro kainų, kurias formuoja Energijos išteklių birža „Baltpool“ ar kitos valstybinės įmonės. „O atsakyti už valstybinių institucijų kainodarą nei jūs, nei mes negalime, – politikams sakė šilumos tiekėjų atstovas. – Kažkodėl biržoje biokuras brangiausias yra Telšių ir Klaipėdos apskrityse. Todėl klausimas vienas: kas Telšiuose formuoja aukščiausią Lietuvoje biokuro kainą?“
Apie didesnę šilumos kainos kontrolę R. Germanas atsakė lakoniškai: esą visą UAB „Litesko“ sąnaudų kontrolę atlieka VKEKK. Be to, įmonė teikia ir ataskaitas, kurios yra viešos, ir kiekvienas gali jas pasiskaityti.
Už sutarties pratęsimą buvo 16 Tarybos narių
Tarybos narys A. Bacevičius, toliau svarstant klausimą, išreiškė nuogąstavimą, kad jeigu Savivaldybė perimtų šilumos tiekimą į savo rankas – iš Telšių galimai bus pašalintas vienas didžiausių Žemaitijos sostinės šilumos rinkos žaidėjų (UAB „Litesko“). Esą tai konkurencinės sąlygos būtų dar labiau iškreiptos.
Į šiuos politiko žodžius sureagavo K. Trečiokas: „Dėl rinkos dalyvių pašalinimo: juos galima pašalinti įvairiais būdais. Vienas – potencialus konkurentas – pašalinamas suteikiant jam geras sąlygas, t. y. leidžiant vienam šildyti visą Telšių mikrorajoną. Antras pašalinamas praktiškai suvarant jį į bankrotą. O dėl VKEKK nustatomos šilumos kainos – šilumos tiekėjai yra visiškai uzurpavę komisiją. Ji jiems, švelniai tariant, yra labai palanki…“
Galiausiai Telšių rajono savivaldybės meras Petras Kuizinas paskelbė balsavimą. 16 už, 6 prieš – Taryba nusprendė pratęsti sutartį su UAB „Litesko“ iki 2025 m. birželio 1 d.
Energetikos viceministras: „Didžiausią naudą gauna vartotojai ten, kur šilumą tiekia savivaldybės įmonės“
O kokia Vyriausybės pozicija dėl savivaldybių šilumos ūkio vystymo perspektyvų bei kokios tendencijos Lietuvos savivaldybėse šiandien stebimos? Kas labiau rekomenduotina – nuomoti šilumos ūkį ar pačioms savivaldybėms, jų įmonėms tiekti šilumos paslaugą?
„Šilumos vartotojui naudingiausias tas variantas, kuris garantuoja didžiausią naudą – mažiausią sąskaitą už šildymą, – „Telšių ŽINIOMS“ teigė energetikos viceministras Vidmantas Macevičius. – Sąskaitos dydis priklauso nuo šilumos kainos ir sunaudoto šilumos kiekio. Šiuo atveju, vertinant šilumos tiekimo įmonę, svarbiausias kriterijus, atspindintis jos veiklos efektyvumą ir rezultatus, yra taikoma šilumos kaina vartotojui. Šiandien pateikiami VKEKK ir LŠTA statistiniai duomenys rodo, kad didžiausią naudą gauna vartotojai ten, kur šilumą tiekia savivaldybės įmonės.“
Savo ruožtu, pasak V. Macevičiaus, Energetikos ministerija rengia ir artimiausiu metu diskusijoms pateiks esminius planuojamus pokyčius, susijusius su šilumos ūkio sektoriumi, pradedant nuo šilumos tiekėjų ir baigiant šilumos gamintojais. „Bus koreguojama šiuo metu taikoma kainodaros schema, kurios tikslas – pereiti nuo šiuo metu galiojančio griežto reguliavimo prie skatinamojo reguliavimo, – kalbėjo viceministras. – Tokiu reguliavimu bus siekiama šiuo metu efektyviai veikiančias šilumos tiekimo įmones atleisti nuo reguliacinės naštos, numatant galimybę gauti papildomas skatinamąsias priemones už investicijas į kainos mažinimą, o toms įmonėms, kurių šilumos kaina didžiausia, taikyti griežtą reguliavimą. Kalbant apie šilumos gamybos rinką, numatyta, kad šiame sektoriuje yra reikalingas nuoseklus planavimas, grindžiamas tvaria konkurencija tarp investicijų.“
Keletas faktų ir skaičių
Kaip minėjo energetikos viceministras, pagal statistinius duomenis didžiausią naudą gauna vartotojai ten, kur šilumą tiekia savivaldybės įmonės. Tai suprato ir Alytaus miesto savivaldybė, iš UAB „Litesko“ atsiėmusi šilumos tinklus, tai suvokė ir Kazlų Rūdos savivaldybė, kuri po ilgų teisminių ginčų nuo šių metų gegužės 1 d. iš UAB „Litesko“ susigrąžins šilumos tinklus, apie tai šiandien ėmė kalbėti ir Marijampolė, įsiveržusi į didžiausių šilumos kainų dešimtuką. Tiesa, reikia paminėti, kad maža, vos 13 tūkst. gyventojų turinti Kazlų Rūdos savivaldybė netgi rado lėšų sumokėti UAB „Litesko“ 200 tūkst. Eur siekiančioms kompensacijoms!
Telšiuose situacija kitokia. Čia nėra svarbu, kas geriau vartotojui, čia svarbiau, kas lengviau valdininkui: juk neužsikrausi baigiantis kadencijai šitokiais papildomais rūpesčiais, kaip ieškojimu, kas palengvintų mokestinę naštą gyventojams, kaip rūpinimusi, kad Savivaldybės įmonėse būtų steigiamos naujos darbo vietos, kad įmonės dirbtų pelningai, ir pan. Juk daug paprasčiau socialiniame tinklalapyje iškėlus nykštį pasipuikuoti suremontuotu keliu – nors ne pats su kastuvu dirbai, juolab ne iš asmeninių lėšų jis tvarkytas. Juk daug lengviau savo jautrumą rinkėjui parodyti kartą per metus benamiams gyvūnams nuvežus maisto arba problemas spręsti be jokių pasiūlymų parašius į Savivaldybę dar vieną skundą.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija pateikė 2018 m. sausio mėnesio šilumos suvartojimo ir mokėjimų už šilumą analizę Lietuvos miestų daugiabučiuose. Apskaičiuota, kad vidutinis mokėjimas už šilumą 1 kv. m plotui šildyti Telšių mieste (su PVM) yra 1,34 Eur. Iš viso Telšiuose ir Rainiuose centralizuotai šildomas 444 707 kv. m plotas. Taigi, nesunku apskaičiuoti, kad vien per sausio mėnesį už šio ploto šildymą vartotojai šilumos tiekėjui sumokėjo 595 907 Eur. Per vieną mėnesį! Aišku, į šią sumą įeina viskas: ir kuro kaina, ir kuro gamyba, ir darbo užmokestis, ir investicijos, ir… pelnas. Todėl sunku suvokti valdžios baimes, kad tokią apyvartą per mėnesį galinti turėti Savivaldybės įmonė bankrutuotų. Aišku, liaudies išmintis byloja: „Koks Jurgis, tokia ir kepurė.“
Valdžios vyrai, argumentuodami, kodėl nebuvo bandoma ieškoti lėšų Savivaldybei perimti šilumos tiekimą į savo rankas, dažnai sakė, jog centralizuotai tiekiama šiluma naudojasi iki 30 proc. rajono gyventojų. Todėl kitų – 70 proc. – gyventojų atžvilgiu būtų nesąžininga paimti iš biudžeto milijoną ir jį panaudoti šilumos ūkyje. Tačiau politikai užmiršo mažytę detalę – juk tai ne jie iš savo kišenės sumoka už Savivaldybės administracijos pastato šildymą, ne mokyklų ar darželių direktoriai už šilumą ugdymo įstaigose, ne bibliotekų vadovai savo asmeninėmis lėšomis apmoka šilumos tiekėjo išrašytas sąskaitas ir pan. Tai daroma iš mokesčių mokėtojų pinigų. Todėl didelė šilumos kaina netiesiogiai paliečia visus rajono gyventojus. Ir jeigu iš minėtų 444 707 kv. m centralizuotai šildomo ploto Savivaldybės įstaigų plotas sudaro 38 150 kv. m (t. y. 8,58 proc.), tai vien už sausio mėnesio šildymą be išimties visi rajono gyventojai sumokės apie 51 tūkst. Eur!
Todėl nereikėtų stebėtis, kada rinkimų dieną šilumos kaina springstantys telšiškiai numėtys kepures nuo kai kurių jurgių galvų.

Komentuoti: Jonas Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


*

  1. Telšietis parašė:

    Parašykit kas balsavo ūž.

  2. Jonas parašė:

    Na, taip, geriau sėdėti šikną padėjus ir nieko neveikti, kas jiems, juk žmonės sumokės!!

  3. Jurgis parašė:

    jei biokuras brangus kurenkite „pigiomis“ Inpindieco dujomis

  4. Taip parašė:

    Rinksim tokius, kurie sugebėtų nutraukti šitą sutartį.

  5. Kito varianto nebuvo parašė:

    Žmonės pamąstykit truputi, jei neįmanoma persiimti, jei savivaldybė neįgali to padaryti, tai kaip tai padaryti???

  6. bukimevieningi.lt parašė:

    bukimevieningi.lt rašo apie tai ką nutyli kita žiniasklaida

  7. Telšietis parašė:

    Ponas Trečioke ar užmiršai, kad kurį laika po sutarties sudarimo darbvais Litesko šilumos tinklų drekotriaus pavaduotojų.Ka tai reiškia?

Už šmeižiančius, asmens garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Vartotojas sutinka, kad Svetainė neribotą laiką saugotų jo IP adresą ir pareikalavus atskleistų jį įgaliotoms institucijoms. Tzinios.lt pasilieka teisę šalinti skaitytojų komentarus, nesusijusius su straipsnio tema, įžeidžiančius bei šmeižiančius asmenis arba reklamuojančius komercines organizacijas.

Griežtai draudžiama tzinios.lt paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.
Taip pat skaitykite:
http://tzinios.lt/prenumerata/
- Peržiūrėti visą naujienų archyvą -

Apklausa

Kur pietaujate?

Loading ... Loading ...
Archyvas
Visos teisės saugomos © 2018 tzinios.lt