Praėjusiame Telšių rajono savivaldybės tarybos posėdyje politikai patvirtino UAB „Telšių šilumos tinklai“ nuosavybėje esančio turto nuomos šilumos ir karšto vandens gamybai ir tiekimui viešo konkurso sąlygas. Tačiau ne visi Tarybos nariai sutiko su teiktu sprendimo projektu. Tarp susilaikiusiųjų – Telšių rajono savivaldybės tarybos narys Almantas Lukavičius. Jo nuomone, naujo šilumos ūkio nuomos konkurso sąlygos yra išskirtinės UAB „Litesko“, o ir numatyta skola, kurią UAB „Telšių šilumos tinklai“, o kitaip Savivaldybė, įsipareigojo atiduoti UAB „Litesko“, yra beveik šešis kartus didesnė nei iš tikrųjų, nes apskaičiuota vadovaujantis tik dalimi nuomos sutartyje įrašytų punktų.
Antanas NEKRAŠIUS
A. Lukavičius: „Savivaldybės skola turėjo būti 6 kartus mažesnė“
Telšių rajono savivaldybės tarybos narys A. Lukavičius savo argumentus grindžia 2000 m. pasirašyta šilumos tinklų nuomos sutartimi tarp UAB „Telšių šilumos tinklai“ ir UAB „Litesko“ bei pernai (iškart po Savivaldos rinkimų) įvykusio posėdžio (dalyvavo abiejų įmonių ir Telšių rajono savivaldybės administracijos vadovai) protokolu, kuriame pripažinta 2,132 mln. Eur (nusiderėta iki 1,825 mln. Eur) UAB „Telšių šilumos tinklai“ skola UAB „Litesko“.
Pasak A. Lukavičiaus, konstatuojant skolą buvo remtasi šilumos tinklų nuomos sutarties 6.7 punktu. Tačiau jį perskaičius, pašnekovo teigimu, akivaizdžiai matyti, jog buvo remtasi tik puse jame išdėstytų sąlygų. 6.7 punkte kalbama, kad šalys sutaria „<…> Pasibaigus turto nuomos terminui, numatytam sutarties 9.3.1 punkte, susikaupęs Nuomininko (UAB „Litesko“, – red.) įsiskolinimas Nuomotojui (UAB „Telšių šilumos tinklai“, – red.) už Nuomos mokestį Nr. 4, kiek jis nebuvo padengtas aukščiau nustatyta tvarka, yra įskaitomas Nuomininkui parduodant Nuomotojui visus turto pakeitimus ir pagerinimus, kurie yra apskaityti Nuomininko balanse ir kurie nebuvo perduoti Nuomininko nuomos termino metu, pagal atskirą rašytinį susitarimą už kainą, lygią įsiskolinimo sumai.“
„Viskas. Jie čia deda tašką, – pažymi A. Lukavičius, – nors toliau tame pačiame punkte yra kitas sakinys: „Šalys susitaria ir supranta, kad ši nuostata dėl visų išnuomoto turto pakeitimų ir pagerinimų pardavimo Nuomotojui turto nuomos termino pabaigoje kainos bet kokiomis sąlygomis yra traktuojama, kaip tokios kainos dydžio laikymas tolygiam susikaupusio Nuomininko įsiskolinimo Nuomotojui už Nuomos mokestį Nr. 4 dydžiui.“ O tas Nuomos mokesčio Nr. 4 dydis posėdyje (kada buvo pripažinta 2,132 mln. Eur skola ir nusiderėta iki 1,825 mln. Eur UAB „Litesko“) įvardintas kaip 307 tūkst. Eur. Ką tai reiškia? Tai reiškia, jog pasibaigus šilumos ūkio nuomos sutarties terminui, UAB „Telšių šilumos tinklai“ skola UAB „Litesko“ siekia 307 tūkst. Eur, lygiai tiek, kiek UAB „Litesko“ skolinga UAB „Telšių šilumos tinklai“ už Nuomos mokestį Nr. 4, o ne 2,132 mln. Eur! Klausimas: kodėl Savivaldybė pripažino, jog yra skolinga daugiau kaip 2 mln. Eur? Susidaro įspūdis, kad UAB „Telšių šilumos tinklai“ direktorius Jurgis Staševičius arba nėra skaitęs tos nuomos sutarties, arba nenori skaityti to, kas joje parašyta.“
Kodėl Savivaldybė pripažino esanti skolinga UAB „Litesko“ daugiau nei 2 mln. Eur?
A. Lukavičius „Telšių ŽINIOMS“ teigė žinantis hipotetinį atsakymą: „Užtenka pasižiūrėti į praėjusiame Telšių rajono savivaldybės tarybos posėdyje patvirtintas UAB „Telšių šilumos tinklai“ nuosavybėje esančio turto nuomos šilumos ir karšto vandens gamybai ir tiekimui viešo konkurso sąlygas, – kalbėjo Tarybos narys. – Jose įrašyta, kad nuomos sutartimi nuomininkas įsipareigos UAB „Telšių šilumos tinklai“ mokėti nuomos mokestį, kuri sudarys keturios dedamosios. Viena iš jų – 1,5 mln. Eur vienkartinė nuomos įmoka, kuri negali būti įtraukta į šilumos ir karšto vandens kainą šilumos vartotojams.“ Taigi, potencialus šilumos tiekėjas, dalyvaudamas naujame nuomos konkurse, turės suvokti, kad Savivaldybei reikės padovanoti tuos 1,5 mln. Eur, kurių jis neatsiims. „Dabar, tarkime, konkurse dalyvaus 10 šilumos tiekėjų, tarp jų – ir UAB „Litesko“. Kam konkurso sąlygos bus palankesnės: tiekėjui, kuriam reikės susiplanuoti pusantro milijono eurų „dovaną“ Savivaldybei ar tiekėjui, kuris į konkursą ateis žinodamas, jog tokią pat „dovaną“ jam yra skoloje Savivaldybė? – retoriškai klausė A. Lukavičius. – Laimės konkursą UAB „Litesko“ – sumokėtą įnašą 1,5 mln. Eur ji atgaus kaip skolą. Nelaimės – tuos pinigus vis tiek pasiims. Mano nuomone, akivaizdžiai sudaromos išskirtinės sąlygos naujame šilumos tinklų nuomos konkurse dalyvauti UAB „Litesko“, o jeigu dar įvertintume jai išpūstą Savivaldybės skolą… Kyla dar daugiau įdomių klausimų, ypač šių dienų Lietuvos politikos įvykių kontekste.“
Sutarties punktus kiekvienas galime perskaityti skirtingai
„Negalėčiau atsakyti, kodėl A. Lukavičius taip motyvuoja dėl UAB „Telšių šilumos tinklai“ skolos, ir su juo nesiginčysiu. Užbaigti šilumos ūkio nuomos sutarčiai samdėme teisininkus, kurie analizavo jos punktus, pateikė visą informaciją dėl padarytų investicijų ir ją teikė Telšių rajono savivaldybės tarybai, – „Telšių ŽINIOMS“ komentavo Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, UAB „Telšių šilumos tinklai“ valdybos pirmininkas Kęstutis Anglickas. – Kiekvienas galime sutarties punktus perskaityti skirtingai. Mes irgi skaitėme, galvojome vienaip ar kitaip juos traktuoti, bet galutinis teisininkų pateiktas rezultatas išėjo toks susitarimas, ir visi jam pritarė. Noriu pabrėžti, jog per 15 metų iš Savivaldybės biudžeto į Telšių šilumos ūkį nebuvo investuota nei vieno lito ar euro. Bet buvo atliktos investicijos, pagerinimai, kurie šiandien leidžia puikiai veikti šilumos ūkiui. Atsiradę išpirkimai pasibaigus sutarčiai – viso šito kaina.“
Kalbėdamas apie naujo konkurso sąlygose numatytą reikalavimą dėl 1,5 mln. Eur vienkartinio įnašo ir ar tai nesuteikia išskirtinumo būsimame konkurse dalyvauti UAB „Litesko“, kuriai Savivaldybė yra beveik tiek pat skolinga, K. Anglickas sakė: „Negalime teigti, kad sudaro, bet Savivaldybei reikia užbaigti teisinius, finansinius santykius su UAB „Litesko“, kad su nauju šilumos tiekėju būtų galima pasirašyti naują sutartį, kurioje nebūtų jokių turtinių įsipareigojimų.“ Anot UAB „Telšių šilumos tinklai“ valdybos pirmininko, neperėmus turto iš senojo šilumos tiekėjo, kiltų nesklandumų sudarius sutartį su nauju: esą kokiu būdu pastarasis galėtų naudotis vis dar UAB „Litesko“ priklausančiu turtu. „Aš visiškai sutikčiau su tokiu variantu, kad Savivaldybė atiduoda skolą UAB „Litesko“ ir užbaigia sutartį, – kalbėjo K. Anglickas. – Bet Savivaldybė šiandien neturi tokių resursų. Galima įvairiai spekuliuoti šia tema, tačiau kažkodėl jokio kito pasiūlymo niekas nepateikė. “
1,5 mln. Eur vienkartinis įnašas, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo teigimu, nėra blogas sprendimas. Vienas iš pliusų tai, kad būsimas šilumos tinklų nuomininkas, turėdamas tokią sumą, parodys, jog turi pakankamai finansinių pajėgumų vykdyti veiklai. „Įmonių, teikiančių šilumos energiją, Lietuvoje yra nemažai ir dalis jų gali būti finansiškai stipresnės už tą pačią UAB „Litesko“, – tvirtino K. Anglickas. – Gal į konkursą ateis vokiečių, gal prancūzų, gal skandinavų bendrovės. Pavyzdžiui, UAB „Fortum Klaipėda“ uostamiestyje pastatė katilinę už daugiau nei 100 mln. Eur. “
J. Staševičius: „Skola 307 tūkst. Eur – kur jūs tai matote parašyta? Aš nematau!“
„Derybinė grupė, kuri buvo sudaryta Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, baigiantis šilumos ūkio nuomos sutarties terminui, ilgai aiškinosi, derėjosi su UAB „Litesko“, – „Telšių ŽINIOMS“ apie suderėtą 1,825 mln. Eur įsiskolinimą kalbėjo UAB „Telšių šilumos tinklai“ direktorius Jurgis Staševičius. – Atramos tašku laikėme Telšių rajono savivaldybės tarybos patvirtintas UAB „Litesko“ padarytų investicijų ataskaitas. Pagal sutartį šilumos tiekėjas buvo įsipareigojęs jų atlikti už 20 mln. Lt. Mūsų skaičiavimu, jų buvo atlikta už 22 mln. Lt, UAB „Litesko“ teigimu, – 26 mln. Lt“ J. Staševičius sakė, kad atliktas investicijas daugiausia skaičiavęs jis ir UAB „Litesko“ atstovė Žydrūnė Juodkienė. Esą buvo dėliojama kiekviena pozicija, skaičiuojama kiekviena padaryta investicija. Galiausiai prieitas kompromisas, kad Savivaldybė, pasibaigus nuomos sutarčiai, įsipareigos nupirkti atliktų investicijų ir pagerinimų už 1,825 mln. Eur.
Detalė: UAB „Litesko“ atstovė Ž. Juodkienė – tai buvusi Darbo partijos deleguota energetikos viceministrė, UAB „Telšių šilumos tinklai“ direktorius J. Staševičius – darbietis, UAB „Telšių šilumos tinklai“ valdybos pirmininkas K. Anglickas – taip pat Darbo partijos narys.
„Visus šiuos klausimus – apie padarytas investicijas, investicijų planus, ataskaitas ir pan. – šiandien nagrinėja Valstybės kontrolė, – teigė UAB „Telšių šilumos tinklai“ direktorius, – kol kas mums jokių priekaištų pareikšta nebuvo, o tik kelios pastabos dėl to, kad nuo 2002 m. iki 2008 m. nebuvo tvirtinami investiciniai planai. Tačiau tuomet įstatymai tokių dalykų nereikalavo. Prieš tai dar buvo atliktas vidaus auditas, samdyti teisininkai, kurie patvirtino, kad privalome iš UAB „Litesko“ nupirkti tas investicijas.“
Paklaustas, ar Telšių rajono savivaldybės tarybos nario A. Lukavičiaus pastebėjimai dėl 6.7 punkto, kuriuo remiantis lyg ir atrodo, jog visa Savivaldybės skola UAB „Litesko“ turėtų sudaryti 307 tūkst. Eur, o ne 1,825 mln. Eur, J. Staševičius atsakė: „Kur jūs tai matote parašyta? Aš nematau! Pirmoje šio punkto dalyje aiškiai parašyta, kad „susikaupęs Nuomininko įsiskolinimas Nuomotojui už Nuomos mokestį Nr. 4, kiek jis nebuvo padengtas aukščiau nustatyta tvarka, yra įskaitomas Nuomininkui parduodant Nuomotojui visus turto pakeitimus ir pagerinimus, kurie yra apskaityti Nuomininko balanse ir kurie nebuvo perduoti Nuomininko nuomos termino metu, pagal atskirą rašytinį susitarimą už kainą, lygią įsiskolinimo sumai“! Nežinau: teisininkai žiūrėjo, Valstybės kontrolė žiūrėjo, buvo atliktas vidaus auditas – visi buvo vienos nuomonės dėl Savivaldybės skolos…“
50 tūkst. Eur atriš rankas UAB „Telšių šilumos tinklai“ direktoriui
Antra įdomi konkurso sąlygose įrašyto nuomos mokesčio dedamoji dalis – tai 50 tūkst. Eur per metus būsimam nuomininkui. Ši dedamoji skirta padengti UAB „Telšių šilumos tinklai“ administracijos atlyginimams ir kitoms su administracijos veikla susijusioms sąnaudoms. Kitaip nei ankstesnė dedamoji – vienkartinis 1,5 mln. Eur įnašas – ją bus galima įskaičiuoti į šilumos kainą ir kiekvienais metais indeksuoti atsižvelgiant į vidutinį mėnesinio darbo užmokesčio Lietuvoje pokytį. „Senojoje šilumos tinklų nuomos sutartyje ši dedamoji siekė 60 tūkst. Lt, – kalbėjo A. Lukavičius. – Aišku, nuo 2000 m. daug kas keitėsi, tačiau numatyti 50 tūkst. Eur per metus įmonei, kurioje dirba vos du darbuotojai, – ar ne per daug? Darbų apimtis jiems nepakito: vieną kartą per mėnesį išrašyti sąskaitą už šilumos tinklų nuomą ir suderinti nuomos mokestį.“
„Gal ir daug 50 tūkst. Eur per metus, bet šiandien matome, kad įmonei reikalingos teisinės paslaugos, kurios yra nepigios, – komentavo Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas K. Anglickas. – Iš Savivaldybės biudžeto UAB „Telšių šilumos tinklai“ nedotuojame – ji pati turi užsidirbti. Siekiama, kad įmonės vadovas galėtų priimti sprendimus, o nebūtų surištomis rankomis dėl pinigų stygiaus.“ K. Anglickas svarstė, kad ir 2000 m. pasirašant sutartį daugeliui 60 tūkst. Lt atrodė didelė suma: „Bet juk tada ir minimalus darbo užmokestis buvo 400 Lt.“
UAB „Litesko“ komentaras
Tie 1,5 mln. Eur – tai viršplaninės investicijos, kurias atliko UAB „Litesko“ Savivaldybės prašymu, – „Telšių ŽINIOMS“ teigė UAB „Litesko“ atstovas spaudai Nerijus Mikalajūnas, – kitaip tariant, buvo atlikta daugiau investicijų, nei suplanuota pagal sutartį. Šis reikalavimas – 1,5 mln. Eur vienkartinis įnašas – galioja visiems konkurso dalyviams, tarp jų – ir UAB „Litesko“, jei konkursą laimėtų.“ Paklaustas, ar įmonė ketina dalyvauti paskelbtame Telšių šilumos ūkio nuomos konkurse, N. Mikalajūnas atsakė, jog šiuo klausimu tariamasi, ir toli gražu ne faktas, jog bus priimtas teigiamas sprendimas. „Mūsų nuomone, konkurso sąlygos per daug griežtos ir nepalankios nei vienam verslininkui“, – tvirtino UAB „Litesko“ atstovas spaudai.
„Noriu pabrėžti, jog per 15 metų iš Savivaldybės biudžeto į Telšių šilumos ūkį nebuvo investuota nei vieno lito ar euro” taip sako Anglickas. Tai faktas, kad mokėjo ir savivaldybė ir gyventojai, juk tai įskaičiuota į tarifą. Ir iš to dar uždirbo UAB „Litesko” nes savivaldybė pati to nesugeba. Kas čia gali būt neaiškaus? Juk „Litesko” pasamdė tuos pačius darbuotojus iš „Telšių šilumos”, nes jie protingesni ir sugeba uždirbti. O savivaldybėje nėra tokio lygio kompetencijų.
O Palanga džiaugiasi, kad baigėsi nuomos sutartis, nes supranta, kad patys gali susitvarkyti ne ką blogiau, bet garantuotai pigiau. Kada nors gal ir Telšiai išsilaisvins iš nomenklatūros ir į įmonių vadovus ateis gabūs kompetetingi žmonės laimėję konkursą, o ne niekam tikę partijos žmogeliai. Vilnius, Kaunas pradėjo taip elgtis , manau Telšiai neišvengiamai irgi taip turės būti.
politįikai vel durnina gyventojus dziaukites kad baigesi sutartis vykit lauk ta litesko silumos uki tuki valdyti savivaldybe tada kaina bus 40proc pigesne palyginkite plungeje kaina apie 6,cento uz kilovatvalande o telsiuse apie 8centai tai kur teisybe