Nevienodos konkurencinės sąlygos Telšių šilumos ūkyje

Parašė:  2017-12-12

Telšių rajono politikai vis dar neturi atsakymo, ką daryti su Telšių šilumos tinklais: ar šilumos tiekimą perimti į Savivaldybės rankas, ar pratęsti sutartį su UAB „Litesko“. Šiuo klausimu daugiau nei pusmetį dirba Telšių rajono savivaldybės tarybos sudaryta darbo grupė, kuriai ne tik pavesta įvertinti šilumos ūkio perspektyvas, bet ir leista derėtis su UAB „Litesko“ dėl nuomos sutarties pratęsimo iki 2025 m.
Minėtos darbo grupės pirmininko, Telšių rajono savivaldybės mero pavaduotojo Kęstučio Gusarovo teigimu, derantis su dabartiniu šilumos tiekėju dėl sutarties pratęsimo, lygiagrečiai yra vertinamos ir Savivaldybės galimybės šilumos tiekimą perimti į savo rankas. Tačiau šiandien aišku viena: abiem atvejais iškyla tam tikra rizika.
Antanas NEKRAŠIUS
Užstrigo derybos su UAB „Litesko“
Savivaldybės mero pavaduotojas K. Gusarovas praėjusiame Telšių rajono savivaldybės tarybos posėdyje žadėjo, jog artimiausiu metu jo vadovaujama darbo grupė pateiks išvadas bei siūlymus dėl miesto šilumos tinklų perspektyvos. Tačiau vargu ar vicemeras šiemet spės įgyvendinti duotus pažadus. Mat derybos su UAB „Litesko“ užstrigo: šilumos tiekėjas darbo grupei atsiuntė sutarties projektą, kuriame nebuvo numatytos visos suderėtos sąlygos. Esą darbo grupė šį sutarties variantą atmetė kaip netinkantį bei įpareigojo Savivaldybės samdytą advokatą paruošti kitą sutarties projektą, kuriame atsispindėtų visos suderėtos sąlygos. Ir jeigu Savivaldybės parengta sutartis UAB „Litesko“ netiks – tada, anot K. Gusarovo, šilumos tinklų nuomos sutarties pratęsimo varianto darbo grupė daugiau nebesvarstys. Kokias sąlygas su UAB „Litesko“ darbo grupė suderėjo, vicemeras neatskleidė. Tačiau prasitarė, jog buvo kalbėta apie „mokestinius dalykus“.
Atkritus UAB „Litesko“, liktų vienintelis variantas – šilumos tiekimą Savivaldybei perimti į savo rankas. K. Gusarovas sakė, kad darbo grupė jau turi surinkusi pakankamai informacijos apie šią miesto šilumos ūkio vystymosi perspektyvą. Esą UAB „Telšių šilumos tinklai“ direktoriui Jurgiui Staševičiui duota paskutinė užduotis: išsiaiškinti, ar bankai suteiktų paskolą įmonės veiklai. Kiek lėšų pradžiai reikėtų Savivaldybės įmonei, pašnekovas taip pat neatskleidė. Esą šia informacija gali pasinaudoti UAB „Litesko“, jeigu derybos tęsis. Tačiau, pagal kitų, panašioje situacijoje atsidūrusių ir panašaus dydžio miestų pavyzdžius, šilumos ūkio perėmimas kainavo apie 1 mln. Eur. K. Gusarovas patikino, jog Telšiams prireiktų mažiau nei milijono.
Savivaldybės mero pavaduotojo teigimu, tiek šilumos perdavimas Savivaldybės įmonei, tiek sutarties pratęsimas su UAB „Litesko“ turi tam tikrą riziką. Pirmuoju atveju iškyla pavojus, jog Savivaldybė neras pinigų savo įmonės veiklai, antruoju – dėl investicijų, kurias ateityje atliks UAB „Litesko“, kiekio (mat jos iki 2025 m. Savivaldybę gali įklampinti į dar didesnes skolas nei dabar).
Anot K. Gusarovo, darbo grupė vienodai tebesvarsto abu variantus. Tiek suderėta sutartis su UAB „Litesko“, tiek skaičiavimai dėl šilumos tiekimo perėmimo į Savivaldybės rankas kartu su siūlymais bus pateikti Telšių rajono savivaldybės tarybos nariams. Esą sprendimas per daug svarbus telšiškiams, kad būtų priimtas skubos tvarka. Todėl visi variantai bus atidžiai nagrinėjami komitetuose, o vėliau – Taryboje.
Kuris variantas būtų geresnis pačiam šilumos vartotojui?
Atsakymas paprastas: tas, dėl kurio mažėtų šilumos kaina. Pratęsus šilumos tinklų nuomos sutartį su UAB „Litesko“, situacija greičiausiai liktų „status quo“, kitaip tariant, tokia, kokią ją matome nuo 2000 m. Šilumos kainos po UAB „Litesko“ sparneliu – ne pačios didžiausios Lietuvoje, tačiau ir ne pačios mažiausios (lapkričio mėn. siekė 7,61 ct už kWh). Be to, atkristų poreikis Savivaldybei ieškoti lėšų, kurios yra reikalingos perimant šilumos tiekimą į savo rankas.
Dar reikia neužmiršti ir investicijų į šilumos ūkį. Ne paslaptis, jog Luokės katilinės biokuro katilas gyvena paskutines dienas. Jo remontui arba naujam įsigyti reikės nemažų pinigų, kuriuos vienai pačiai Savivaldybei rasti būtų sunku. Viešojoje erdvėje netgi buvo pateikti skaičiavimai, neva naujas biokuro katilas kartu su ekonomaizeriu kainuotų apie 5 mln. Eur, nors, šilumos specialistų teigimu, toks pirkinys brangiausiai atsieitų 2,5 mln. Eur. Bet tai vis vien įspūdingi skaičiai.
Biokuro katilas Luokės katilinėje yra būtinas norint gaminti pigesnę šilumos energiją. Tačiau tai dar nereiškia, jog ji bus pigesnė, nei ją parduoda nepriklausomi šilumos gamintojai (NŠG). Šiandien bandoma manipuliuoti skaičiais, neva pačios UAB „Litesko“ filialas „Telšių šiluma“ gamina šilumą, kurios kaina lapkričio mėn. siekė 1,79 ct už kWh, o šalia esančios UAB „Žemaitijos energija“ – 2,59ct už kWh. Kadangi griūvančio Luokės katilinės katilo pajėgumai nėra dideli, didžiąją dalį šilumos energijos UAB „Litesko“ yra priversta pirkti brangiau iš UAB „Žemaitijos energija“. Bet ar taip yra iš tikro?
V. Kisielius: „Šilumos tiekėjai konkurencijoje turi privilegijų“
Lietuvos nepriklausomų šilumos gamintojų asociacijos prezidento Vytauto Kisieliaus teigimu, 2010 m. keitėsi Šilumos ūkio įstatymas, o rinkos reguliuotoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) nustatė šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarką. Pakeista įstatymų bazė ir nauja šilumos supirkimo tvarka atvėrė duris privataus kapitalo investicijoms į šilumos ūkį.
„Verslas ėmė inertiškai investuoti į naujai atsivėrusią sritį, – „Telšių ŽINIOMS“ kalbėjo V. Kisielius. – Pirmieji objektai, šilumos gamybos jėgainės, buvo pastatyti 2012–2013 metų laikotarpiu. Bėda ta, kad valstybė konkurencijos rezultatus tikėjosi išvysti iš karto, vos pradėjus veikti nepriklausomiems gamintojams. Tačiau rinka tuomet dar nebuvo susiformavusi. Vos tik konkurencija ėmė duoti rezultatų, VKEKK, kuri pati prisidėjo prie rinkos atvėrimo ir naujų dalyvių atėjimo į ją, pateikė šilumos supirkimo tvarkos išaiškinimą, todėl pasikeitė ir žaidimo sąlygos. Remiantis nauju išaiškinimu, senbuviams rinkos dalyviams – šilumos tiekėjams – buvo sudarytos geresnės sąlygos konkuruoti su nepriklausomais gamintojais. Šilumos tiekėjai konkurencinėje kovoje įgavo privilegijų.“ Anot Lietuvos nepriklausomų šilumos gamintojų asociacijos prezidento, šiuo metu šilumą gaminantys tiekėjai (Telšių atveju – UAB „Litesko“ filialas „Telšių šiluma“, – red.) kas mėnesį patys organizuoja jos supirkimo aukcionus, patys juose dalyvauja ir konkuruodami gali siūlyti ne visą, o tik dalį šilumos gamybos kainos.
Kitą kainos dalį, pasak V. Kisieliaus, į kurią įeina darbuotojų atlyginimai, remonto ar nusidėvėjimo sąnaudos, netgi pelnas, jiems automatiškai kompensuoja vartotojai. O nepriklausomiems šilumos gamintojams tokios kompensacijos netaikomos. Todėl tai esą sukuria absurdišką situaciją, kai norint laimėti aukcioną, šilumą reikia gaminti pigiau, nei kainuoja biokuro žaliava.
Panašiai apie gaminamos šilumos kainų skirtumą „Telšių ŽINIOMS“ aiškino ir UAB „Žemaitijos energija“ direktorius Vidas Kolesinskis. Anot jo, įmonė parduoda šilumą už kainą, į kurią įeina visos patiriamos šilumos gamybos sąnaudos (kintamosios ir pastoviosios), tokios kaip kuras, elektros energija, vanduo, darbo užmokestis, įrangos amortizacinės sąnaudos, remontas, administracinės sąnaudos ir t. t.
„Dėl rinkoje esančio reglamentavimo mūsų parduodamos šilumos kaina turi būti mažesnė nei kiekvieną mėnesį šilumos tiekėjo skelbiamos palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos, į kurias įeina tik kintamieji šilumos gamybos kaštai, tokie kaip kuras, elektros energija ir vanduo, – teigė V. Kolesinskis. – Vadinasi, galutinė šilumos energijos gamybos kaina yra ženkliai didesnė, nes šilumos tiekėjui pastoviąsias sąnaudas (darbo užmokestį, įrangos amortizacines sąnaudas, remontą ir kt.) kompensuoja šilumos kainos tarifas vartotojams. Iš esmės dėl tokio nevienodo reglamentavimo UAB „Žemaitijos energija“ šilumą parduoda ženkliai pigiau, nei ją gali gaminti UAB „Litesko“ filialas „Telšių šiluma“.“
Kitaip tariant, kaip tvirtino UAB „Žemaitijos energija“ direktorius, į jo įmonės pagaminamos šilumos kaštus – 2,59 ct už kWh – įeina kuras, elektra, vanduo, darbo užmokestis, remontas, įrangos nusidėvėjimas, administracinės ir kt. sąnaudos. O į UAB „Litesko“ – 1,79 ct už kWh – tik kuras, elektra ir vanduo. Visas kitas išlaidas UAB „Litesko“ esą atsiima iš vartotojų, jiems kas mėnesį pateikdama sąskaitas už šildymą.
Norint konkuruoti, reikia bent vieno konkurento
Sveika konkurencija atveria galimybes mažinti parduodamos šilumos kainą. Bet ar ji įmanoma tarp NŠG ir šilumos tiekėjo? Anot Lietuvos nepriklausomų šilumos gamintojų asociacijos prezidento V. Kisieliaus, dėl anksčiau išvardintų argumentų šiuo metu konkurencijos tarp šilumos tiekėjų ir nepriklausomų gamintojų nėra. Ji de facto neegzistuoja. Konkurencija veikia ir yra aktyvi tik tarp pačių nepriklausomų gamintojų.
Be jau minėtos UAB „Žemaitijos energija“, Telšiuose yra dar vienas nepriklausomas šilumos gamintojas – UAB „BIO zona“. Atrodytų, štai konkurentas UAB „Žemaitijos energija“ – muškitės dėl mažesnės šilumos kainos telšiškiams. Deja.
UAB „BIO zona“ įsikūrusi Dariaus ir Girėno g. katilinės atskirame šilumos tinkle, kuris nėra sujungtas su kita miesto dalimi, kurioje veikia UAB „Žemaitijos energija“. Šilumos gamyboje įmonė konkuruoja tik su UAB „Litesko“ dujomis kūrenamu katilu. Todėl UAB „BIO zona“ parduodamos pagamintos šilumos kaina siekia neregėtas aukštumas – net 3,80 ct už kWh. Daug metų politikai kalba apie šilumos trasų sujungimą. Tačiau kasmet kažkodėl pritrūkstama politinės valios.
Apie tai prabilta ir šiemet. Jau minėta, kad K. Gusarovo vadovaujama darbo grupė nusprendė pavesti Savivaldybės šilumos specialistams apskaičiuoti, kokių investicijų reikia, jog Dariaus ir Girėno g. katilinės šilumos tinklas būtų prijungtas prie bendros viso miesto šildymo sistemos. Jei tai būtų per brangu, galbūt reikėtų pastatyti biokuro katilą Dariaus ir Girėno g. katilinėje. Visas šias investicijas bus įpareigotas atlikti būsimas miesto šilumos tinklų valdytojas – nepriklausomai, ar tai bus sutartį pratęsusi UAB „Litesko“, ar Savivaldybės įmonė.
Tokiu atveju Telšiuose atsirastų bent jau kažkokia konkurencija, kuri galbūt sumažintų šilumos kainą vartotojams. Tik vėlgi ar užteks tam ryžto?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


*

Už šmeižiančius, asmens garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Vartotojas sutinka, kad Svetainė neribotą laiką saugotų jo IP adresą ir pareikalavus atskleistų jį įgaliotoms institucijoms. Tzinios.lt pasilieka teisę šalinti skaitytojų komentarus, nesusijusius su straipsnio tema, įžeidžiančius bei šmeižiančius asmenis arba reklamuojančius komercines organizacijas.

Griežtai draudžiama tzinios.lt paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.
Taip pat skaitykite:
http://tzinios.lt/prenumerata/
- Peržiūrėti visą naujienų archyvą -

Apklausa

AR kaupiate pensiją privačiuose pensijų fonduose?

Loading ... Loading ...
Archyvas
Visos teisės saugomos © 2018 tzinios.lt