Ketvirtadienį tarnybos metu nuo neblaivaus sulaikytojo nukentėjo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) pareigūnas – sulaikytasis pasipriešino Operatyvaus valdymo skyriaus specialistui ir sulaužė jam stipinkaulį.
Neblaivus pilietis A. M. (gim. 1971 m.) į Telšių apskrities VPK buvo pristatytas iš Viešvėnų seniūnijos Survilų kaimo. Čia minėtas asmuo triukšmavo, konfliktavo su kitais gyventojais.
Raminti siautėjančio vyriškio pareigūnai į Survilų kaimą vyko net du kartus: pirmą kartą tarp piliečio A. M. ir kitų asmenų kilęs konfliktas buvo išspręstas vietoje, gavę pakartotinį pranešimą, kad vyras nenurimo, pareigūnai jį atvežė į policijos komisariatą.
Čia vyriškiui buvo nustatytas 2,02 prom. girtumas, jis uždarytas į laikino sulaikymo kamerą.
Apie 18.30 val. neblaivus vyras pasiprašė į tualetą. Išvedus sulaikytąjį iš kameros, jis nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, o, vedant į kamerą, priešinosi.
Tramdant sulaikytąjį ir bandant uždėti jam antrankius, agresyvus vyras pasipriešindamas sužalojo Operatyvaus valdymo skyriaus specialistą Egidijų Milių.
Telšių apskrities ligoninės medikai pareigūnui nustatė, kad lūžo stipinkaulio kaulas.
Nukentėjęs policininkas turi nedarbingumo pažymą, gydosi namuose.
Vidaus tarnybos statute numatyta, kad „pareigūnui, kuris buvo sužalotas arba susirgo sunkia liga eidamas tarnybines pareigas arba dėl tarnybos, išmokama nuo vienų iki penkerių metų (nuo 12 iki 60 mėnesių) jo darbo užmokesčių dydžio kompensacija. Nustatomos šios kompensacijos: I grupės invalidams dėl sužalojimo – 60 mėnesių darbo užmokesčių dydžio; II grupės invalidams dėl sužalojimo – 48 mėnesių darbo užmokesčių dydžio; III grupės invalidams dėl sužalojimo – 36 mėnesių darbo užmokesčių dydžio; sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju – 24 mėnesių darbo užmokesčių dydžio; apysunkio sveikatos sutrikdymo atveju – 18 mėnesių darbo užmokesčių dydžio; lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – 12 mėnesių darbo užmokesčių dydžio.“
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, savo nutartyje yra išaiškinęs minėtą nuostatą: „kompensacijos mokėjimas yra sąlygojamas dviejų alternatyviai nurodytų (savarankiškų) atvejų: kai sužalojimas patirtas pareigūnui einant savo tarnybines pareigas, t. y. jam vykdant atitinkamas jo pareigybės aprašyme ar kitokiu būdu nustatytas pareigines funkcijas; ir kai sužalojimas patirtas dėl tarnybos. Pastarosios nuostatos (sužalojimo dėl tarnybos) sąvoka Statute nėra pateikta, tačiau pagal jos prasmę laikytina, kad tarp patirto sužalojimo ir tarnybos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tai reiškia, kad aplinkybės, kurioms esant sužalojimas buvo patirtas, atsirado ne dėl pareigūno laisvo apsisprendimo elgtis tam tikru būdu, o dėl to, kad jis turėjo taip elgtis vykdydamas atitinkamus institucijos (kurioje jis tarnauja) vadovybės nurodymus arba patvarkymus.“