Nors Didžiųjų žiemos švenčių staigmenos liko tik prisiminimuose, Kūrybos namuose Respublikos gatvėje, beveik priešais miesto laikrodį, stebuklai tebevyksta – ir baigtis jie nė nežada… Kai iš triukšmingos gatvės benzino tvaiko įžengi į lyg nežemišką jų erdvę, suplazda suplasnoja iš pilko kasdienybės narvo išnirusi laisvėjanti paukštė dvasia: lėlės, papuošalai, paveikslai, naujam gyvenimui atgimę baldai… Grožį ir gerumą spinduliuojančios tų namų „fėjos“ pasodina prie stalo, kur garuoja kava, arbata.
Esi mažas ar didelis, jaunyste sužydėjęs ar sulaukęs brandos, nesvarbu, ką ir kur dirbi ar mokaisi, čia Tu laukiamas, čia išklausoma Tavo svajonių, – kai Tau pataria, kantriai pamoko, savo rankom jas paverti Tu netrukus tikrove – pats gėriesi sukurtaisiais stebuklais ir kitiems dovanoji, tai stebiesi savim, tai savais dvasios turtais tiki.
Taigi Kūrybos namuose gali geriau pažinti save – atrasti savyje tokių slaptųjų klodų, kokių nė nežinojai turintis, gali išmokti sukurti tai, kas jau seniai formavosi Tavo minty, širdy. Tave kviečia įvairūs meninės raiškos mokymai bei seminarai. Galėsi išbandyti tradicines ir netradicines meno kūrimo technikas: pieši, tapysi ar dekoruosi, susipažinsi su puošybos būdais, išmoksi dekupažo meno, kursi papuošalus arba žaislus, sužinosi, kaip nepaklysti spalvinių tonų niuansų įvairovėje… Nori – susikurk šventinę dekoraciją savo namams, pagamink originalią dovaną artimam Tavo sielai žmogui – tegu bus net ir smulkmena, tačiau pripildyta Tavųjų rankų šilumos, Tavo vidaus pasaulio žavesio. Jei Tu pakviesi savo brangų žmogų ateiti kartu į Kūrybos namus, jis pamatys, kaip jam kuri, sakykim, Gimimo dienos proga nepaprastąją dovaną. Čia Jūs galėtumėt ir papuotauti – ką gi rastumei jaukiau už tą menų buveinę. Kažkam galėtumei padovanoti ne tiktai savo kūrinį, bet ir patį kūrimo džiaugsmą – įsigyk Kūrybos namuose dovanų kvietimų lankyti mokymus, seminarus, – te dvasinės vertybės praskaidrins žvarbia materija užgriozdintą aplink mus esančiųjų būtį.
Tarkim, vis laiko nerandi kūrybai, gal nesiryžti… Tad bent užsuk čionai, kad įsigytum nešabloniškų kūrinėlių, papuoštumei save, savąjį būstą, nustebintumei, pavyzdžiui, varduvininką, sukaktuvininką… Galbūt įsivaizduoji, kokio dirbinio norėtum sau ar kitam? Užsisakysi – padarys Tau ką nors tokį vienintelį… Nebūtina Tau sąvartynan mesti senų baldų, ypač šitų, kuriuose slypi kažkas ypatingo, – juk stebuklingos rankos juos gali taip išgražinti, kad net naujieji baldai prieš anuos nublanktų.
Ir vis dėlto bene išmintingiausia tuose stebuklų namuose pačiam pabūti ilgėliau. Dar nesubrendę asmenys lavins vaizduotę, kūrybiškumą, o nusiplūkę darbuose čia atsikvėps bendraudami su giminingomis sielomis, bent kuriam laikui stabtelės, nes už meniškai padabinto šių namų lango liks nuolatinis bėgsmas, užvaikantieji rūpesčiai… Kūrybos namų svetelius (gal tapsiančius namiškiais?) visad sutiks, globos stebuklus kuriančios „fėjos“ Daiva ir Eglė bei jų kviečiami meno žinovai profesionalai – dėstytojai, mokytojai, padėsiantys atskleisti daug daug kūrybos paslapčių…
Eglė TAUTVYLAITĖ