Į „Telšių ŽINIŲ“ redakciją kreipėsi viena Telšių miesto Kauno gatvės gyventoja. Moteris nebegalinti ramiai žiūrėti į žmonių abejingumą ir dar didesnį jų aplaidumą.
Daugelis šios gatvės daugiabučių gyventojų augina šunis. Jais vedini, eina pasivaikščioti link Masčio ežero. „Šaligatvis pagal „Vilties“ mokyklą nusėtas šunų paliktomis krūvelėmis. Nutirpus sniegui, viskas kaip ant delno, nėra kur kojos padėti. Šiame rajone gyvena daug šeimų, vaikai bėgioja po žolynus, natūralu, jie nori pažaisti. O kai grįžta namo – baisu žiūrėti: batai ir visi rūbai apkibę šunų išmatomis. Beje, šuniukus vedžioja gražūs, inteligentai, pasitempę žmonės, tačiau jiems nesvarbu, kur šuniukas pridarė, kiek krūvelių ten liko. O jau, gink Dieve, juos sudrausmintum – gali ir mušti gauti“, – piktinosi telšiškė.
Aurelija SERVIENĖ
Pažeidėjus nubausti sunku
Telšių rajono savivaldybės administracijos Statybos ir urbanistikos skyriaus Aplinkos ir civilinės saugos poskyrio vedėjas Raimondas Račkauskas tikino, jog dažnai sulaukia panašių paklausimų ir pastabų dėl tų pačių problemų: „Tačiau išspręsti greitai gyventojų mentaliteto problemų nėra taip paprasta, galbūt taupoma neperkant maišelių, o gal čia toks supratimas apie viešus dalykus, ir kokio miestiečio vaiko batukų švara išvis yra nesvarbus dalykas. Manau, kad tų problemų sprendimas pasidarytų efektyvesnis smarkiai padidinus Administracinių teisės pažeidimų kodekse (ATPK) numatytas nuobaudas.“
Gyvūnų savininkus drausminti už taisyklių nesilaikymą gali savivaldybės administracijos įgalioti asmenys (viešosios tvarkos specialistai) ir policijos komisariato pareigūnai, o kai yra priteršta ekskrementais ir jie netvarkomi – ir aplinkos apsaugos pareigūnai.
„Pradinės baudos, taikant susijusius ATPK straipsnius, yra labai menkos: įspėjimas (t. y. 2 Eur), na, jų nesumokėjus, galima sulaukti didesnės baudos (nuo 29 Eur). Aplinkos apsaugos pareigūnai gali taikyti padarytos aplinkai žalos atlyginimo būdą. Tada minimali suma už šunų ekskrementų nesutvarkymą sudarytų 145 eurus (!)“, – pasakojo R. Račkauskas.
Pasak pašnekovo, gyventojai, pamatę teršėjus nusižengimo vietoje, gali kreiptis į minėtas tarnybas, tik problema – labai sunku, praktiškai neįmanoma įrodyti teršimo fakto.
„2015 metais mūsų darbuotojai kartu su aplinkos apsaugos pareigūnais keletą kartų vykdė reidus. Jų metu dėl įvairių dalykų (maišelio ekskrementams neturėjimo, vedžiojimo be pavadėlio ir kt.) žodžiu buvo įspėta apie 15 žmonių. Teršimo fakto nustatyti nepavyko“, – kalbėjo Aplinkos ir civilinės saugos poskyrio vedėjas.
Žmonėms kyla klausimai, kodėl tokių krūvelių nematyti sutvarkytoje Masčio ežero pakrantėje, kodėl žmonės ten laikosi tvarkos, o jau kitoje Zakso kalno papėdėje taisyklių nebepaiso. „Žinoma, į šiuos klausimus geriausiai galėtų atsakyti patys „blogiukai“, gal jiems taip saugiau atrodo pasislėpus pakrūmėse. Tačiau turbūt pagrindinis dalykas dėl švaros yra tas, kad sutvarkytos ežero pakrantės yra nuolat tvarkomos ir prižiūrimos, jos yra atviros ir teršėjai yra labiau matomi. Ateityje, sutvarkius daugiau viešųjų erdvių, nepatogumų teršėjams daugės“, – tvirtino ekologas.
Mūsų žiniomis, R. Račkauskas taip pat turi šunį. Į klausimą, ar jis renka savo augintinio paliktus ekskrementus, ekologas atsakė klausimu: „O kaip jums atrodo, ar aš renku tuos ekskrementus?“. Kiek vėliau specialistas informaciją patikslino, kad jis kitaip ir negalėtų daryti: „Renku ir neįsivaizduoju, kaip galėčiau nerinkti.“
Grėsmė sveikatai
Telšių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorius Aurelijus Laurinavičius teigia, jog žmonės, išvesdami savo augintinius į lauką ir nerenkantys jų ekskrementų, elgiasi labai neatsakingai.
Pasak specialisto, visų pirma – teršiama aplinka. Antra – su augintinių ekskrementais yra platinami ligų sukėlėjai. Užsikrėtusio gyvūno išmatose tūnantys parazitai, patekę į dirvožemį, net ir po žiemos kelia rimtą grėsmę sveikatai. Kaspinuočių apvalios formos lerva aplinkos veiksniams būna atspari iki dvejų metų. Kitos pavojingos kirmėlės – askaridės. Dažniausiai jomis užsikrečia vaikai, kurie kontaktuoja su užkrėstais šunimis, lankosi užterštuose parkuose, žaidžia vejose, valgo neplautus vaisius, kiša į burną kiaušinėliais nusėtus žaislus. Taip pat yra toksoplazmozė – žmogaus ir gyvūnų parazitinė liga. Šios ligos simptomai panašūs į gripo, ją sukelia pirmuonys, kurie iš sergančių gyvūnų pasišalina su išmatomis. Žmogus gali užsikrėsti atsitiktinai į burną patekus toksoplazmozės sukėlėjams, jam tvarkant katės smėlio dėžę, liečiant aplinkos daiktus, kurie buvo užkrėsti katės išmatomis, dirbant sode. Infekcijos šaltinis yra katės, kurios platina ligą. Nuo jų išmatomis užterštos aplinkos jau gali užsikrėsti visi – ir žmonės, ir gyvūnai.
Dar vienas niuansas, anot pašnekovo, kai žmonės vedžioja augintinius po teritoriją, kur yra vaikų žaidimo aikštelės, smėlio dėžės. Ten palikdami savo keturkojų ekskrementus, gyventojai ypač sukelia riziką užsikrėsti parazitinėmis ligomis mūsų jaunajai kartai, kuri dar neturi pakankamai higienos įgūdžių.
„Tad, mielieji, elkimės atsakingai, rūpinkimės ne vien savimi, bet ir aplinkiniais“, – ragina A. Laurinavičius.
Londone 1000 svarų už prišikimą. Pas mus nėra nei kam nei už ką drausminti, todėl ir braidome po šudus…
Traidina tuos savo ziurksyrus tustutes, o sikalu susirinkt nepasilenkia, nes o jei nukris pasilenkus priklijuotos blakstienos (blakstutes, kaip kad jos sako) ? Arba piktos klimaksines bobutes irgi piktybiskai nerenka, o tu netycia numesk nuo savo palto plauka ant zemes 😀
Mano manymu, straipsnis į vienus vartus. Leiskite paklausti, kiek atsakingų tarnybų vykdo šviečiamąją veiklą, ugdo kultūrą… išskyrus tai, kad spaudoje perspėja apie taisyklių pakeitimus ir kad didins baudas ir pan. Gal vietoje tokių straipsnių parašytų informacinį-kodėl reikia susirinkti? kiek kartų reikia šuneliui kartų suduoti vaistukų nuo kirminų, skiepyti ir pan. Kelkit tas baudas iki begalybės, jums pavyks padidinti beglobių arba nužudytų gyvūnėlių skaičių
tegu didina baudas, gales etata isteikti ,,sikudlom” prigaudineti. Mes taigi neinam ir nesikam kur papuola