Pirmadienį Telšių rajono savivaldybės tarybos Kolegijos nariai vėl susėdo svarstyti Telšių šilumos ūkio tolimesnio vystymo perspektyvos. Nepavykus rasti naujo šilumos ūkio nuomininko (skelbtas šilumos ūkio nuomos konkursas neįvyko, nes neatsirado norinčiųjų jame dalyvauti), politikams pateiktos dvi likusios alternatyvos: susigrąžinti šilumos ūkį į Savivaldybės rankas arba pratęsti sutartį su UAB „Litesko“.
Kolegijos posėdyje taip pat dalyvavo UAB „Litesko“ Komercijos direktorius Rimantas Germanas, samdytas advokatas Linas Songaila, ekspertas šilumos klausimais Martynas Nagevičius, UAB „Telšių šilumos tinklai“ direktorius Jurgis Staševičius, Savivaldybės administracijos vadovai ir kt.
Antanas NEKRAŠIUS
Šilumos ūkio susigrąžinimas
Advokatas L. Songaila Kolegijos narius trumpai supažindino, kokioje situacijoje šiandien yra atsidūrusi Telšių rajono savivaldybė, spręsdama tolimesnio Telšių šilumos tinklų vystymo perspektyvos klausimą. Esą po neįvykusio šilumos ūkio nuomos konkurso (bei ir dėl to, jog Valstybės kontrolei ir Energetikos ministerijai kilo klausimų dėl sprendimo skelbti naują nuomos konkursą teisėtumo) liko dvi anksčiau svarstytos alternatyvos. Viena iš jų – šilumos ūkio susigrąžinimas į Savivaldybės kontroliuojamą UAB „Telšių šilumos tinklai“.
Pasak L. Songailos, šilumos ūkio susigrąžinimo procesas gali užtrukti iki vienerių metų. Esą apytiksliai tiek Savivaldybei reikėtų laiko tam pasiruošti: pasirengti šilumos ūkio perėmimo ir priemonių planams, tinkamai perimti vartotojų skoloms buvusiam nuomininkui, atlikti patikrai, ar šilumos ūkis yra techniškai tvarkingas, prisiimti kvalifikuotiems darbuotojams, kad perėmus šilumos ūkį į savo rankas, Savivaldybė galėtų užtikrinti tinkamą karšto vandens ir šilumos tiekimą ir t. t.
Kolegijos posėdyje dalyvavęs ekspertas šilumos klausimais M. Nagevičius neslėpė, jog šilumos ūkio perėmimas Savivaldybei kainuos nemažai. „Tikslių skaičių nepasakysime, tik tuos, kurie šiandien yra žinomi, – kalbėjo ekspertas. – UAB „Telšių šilumos tinklai“ duomenimis, šių metų birželio mėnesį už atliktus pagerinimus Savivaldybė UAB „Litesko“ bus likusi skolinga 226 tūkst. Eur. Ši pinigų suma dėl turto nusidėvėjimo laikui bėgant mažėja. Pavyzdžiui, šių metų gruodžio pabaigoje jos beliks 49 tūkst. Eur.“ Taip pat, anot M. Nagevičiaus, reikia neužmiršti ir 58 tūkst. Eur UAB „Litesko“ garantijos, kurią įmonė turėjo įnešti pagal 2000 m. pasirašytą sutartį. Taigi, jeigu šilumos tinklus Savivaldybė perimtų 2017 m. birželio mėnesį – sulig diena UAB „Litesko“ turėtų sumokėti 284 tūkst. Eur.
O kur dar vartotojų skolos, kurias Savivaldybė turėtų perimti iš UAB „Litesko“. 2017 m. kovo 1 d. duomenimis, jos siekė 1,052 mln. Eur. Tačiau tai nėra tikroji suma, kurią Savivaldybė būtų įpareigota pakloti buvusiam nuomininkui. Minėti duomenys pateikti kovo 1 d., kada gyventojai dar net nebuvo pradėję mokėti už vasario mėnesio šildymą. Esą nusistovėjusi gyventojų skola siekia apie 280 tūkst. Eur. Be to, pagal nuomos sutartį, senesnių nei 12 mėnesių skolų Savivaldybei perimti nereikės.
Kolegą papildė advokatas L. Songaila. Jo teigimu, esminis momentas, prieš perimant šilumos ūkį Savivaldybei, – jau turėti įdarbintus kvalifikuotus specialistus. Tai reiškia, kad įmonė, dar negaudama pajamų, pradės generuoti išlaidas. Be to, reikia nusimatyti lėšų būtiniausioms investicijoms atlikti ir pan. „Detalių skaičių negalime pasakyti, nes tam reikia padaryti kruopščią studiją, – kalbėjo L. Songaila. – Tačiau Palangos savivaldybei iš UAB „Litesko“ perimant šilumos ūkį į savo rankas, reikėjo apie 800 tūkst. Eur.“
Sutarties su UAB „Litesko“ pratęsimas
Kita likusi alternatyva – 10-čiai metų pratęsti šilumos ūkio nuomos sutartį su UAB „Litesko“. Kolegijos nariams prieš pateikdamas svarstyti šią alternatyvą, Telšių rajono savivaldybės meras Petras Kuizinas klausė posėdyje dalyvavusio įmonės Komercijos direktoriaus R. Germano, ar UAB „Litesko“ tebedomina Telšiai, mat skelbtame šilumos ūkio nuomos konkurse ši nepanoro dalyvauti.
„Kada mes susipažinome su skelbto konkurso sąlygomis – įmonės akcininkų sprendimas buvo toks, kad mums sąlygos netinka, todėl konkurso metu pasiūlymo nepateikėme, – kalbėjo UAB „Litesko“ Komercijos direktorius R. Germanas. – Dėl sutarties pratęsimo: jeigu taksisto paklaustumėte, ar jis Jus pavėžės. Na, taip – jis pavėžės, nes jo darbas toks. Taip ir mūsų įmonė. Mes visada esame už diskusiją, už galimybių paiešką. Šiandien UAB „Litesko“ tiek ekonomiškai, tiek techniškai yra pajėgi ir toliau užtikrinti nepertraukiamą šilumos ir karšto vandens tiekimą.“
Į mero P. Kuizino klausimą, jeigu politinis sprendimas linktų link sutarties pratęsimo – ar sutartis būtų pasirašoma senosios pagrindu, bet su tam tikrų sąlygų pagerinimu gyventojams, R. Germanas atsakė: „Mums būtų labai sudėtinga, o gal net neįmanoma pasirašyti sutarties senosios sutarties pagrindu. 2003 m. atsirado Šilumos įstatymas, po to – keli šimtai poįstatyminių teisės aktų, reglamentuojančių šilumos ūkio valdymą. Taigi, šiandien situacija yra tokia, kad daugmaž visi pagrindiniai aspektai yra sustatyti įstatymų bazėje, todėl nėra jokio skirtumo, ar šilumos ūkį valdys privatus operatorius, ar Savivaldybės valdoma įmonė. Aišku, yra palikta vietos deryboms: kokią mes norime matyti įmonę, kokias investicijas norime daryti, koks turės būti pasiektas galutinis rezultatas ir pan.“
Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Anglickas klausė, kokias pagrindines investicijas, R. Germano manymu, UAB „Litesko“ turėtų padaryti, jei sutartis su įmone būtų pratęsta 10-čiai metų. Komercijos direktorius sakė, kad jeigu kalbėtume apie techninę dalį – tai dviejų ekonomaizerių, vieno naujo katilo pastatymas ir sprendimas dėl dujų pakeitimo: ar keisti į suskystintas naftos dujas, ar į suskystintas natūralias dujas, ar iš viso pereiti prie dyzelino, kaip rezervinio kuro. Esą Telšių šilumos ūkio trasų keitimas nėra prioritetinis, tačiau svarstytinas klausimas dėl šilumos tinklų sujungimo – padaryti jį žiedinį ir pan.
Kolegijos nariai nutarė, jog reikalingas Telšių rajono savivaldybės tarybos sprendimas, kuriuo būtų sudaryta darbo grupė, svarstysianti, kokia alternatyva Telšių šilumos ūkio tolimesnio vystymosi perspektyvoje būtų pati geriausia. Be jau minėtų dviejų alternatyvų, darbo grupei pavesta apsvarstyti ir galimybę skelbti naują konkursą Telšių šilumos ūkio operatoriui parinkti.
Nesuvokiu, kodėl katilinių kūrenimui nepasirenkamas, plačiai išreklamuotas bio kuras? Specialistų ( be kabučių) buvo įvardinamas perspektyviausiu ir ženkliai pigesniu, leidžiantis sumažinti tiekiamos gyventojams šilumos energijos kainą. Dabar perspektyvoje kalbama apie suskystintas dujas ir net dyzeliną. Kame reikalas?
Reikia siklumos uki susigrazinti savivaldybei,o direktoriumi paskirti A. Baceviciu.Pamatysim kiek tada atpigs siluma.