Teigiama, kad dėl tabako sukeltų padarinių kasmet pasaulyje miršta beveik 6 mln. žmonių. Rūkymo žala žmogaus organizmui visuotinai pripažinta ir niekam nekelia abejonių. Pripažinta ir pasyviojo rūkymo žala – neigiamą poveikį sveikatai patiria nerūkantysis, kuris būna rūkančių žmonių aplinkoje. Saugant tokių ne savo valia dūmais kvėpuojančių asmenų sveikatą, daugelyje šalių, tarp jų ir Lietuva, įvestas draudimas rūkyti tam tikrose viešose vietose. Sprendimą nerūkyti išskirtinėse teritorijose gali priimti ir savivaldybių Tarybos. Kokia situacija yra Telšiuose? Darome prielaidą, kad čia labiau palaikoma rūkančiųjų, t. y. savo sveikatos nesaugančiųjų ir kitus nuodijančiųjų, pusė.
Renginiai ar šiaip didesni žmonių susibūrimai Telšių rajone vyksta ne tik uždarose patalpose, kur, savaime suprantama, rūkyti draudžiama, bet ir mieste, miesteliuose ir seniūnijose po atviru dangumi – aikštėse, parkuose, paežerėse ir t. t. Nerūkantieji, o ypač mamos su mažais vaikais, piktinasi, kad tuomet dažnai tenka uostyti tabako dūmus. Manoma, kad rūkyti vietose, kur vyksta koks nors renginys, yra ne tik neetiška, bet ir turėtų būti griežtai draudžiama.
Skaitytojus domina, ar Telšių miesto ir rajono viešose vietose galima rūkyti? Ar galima rūkyti renginių, kurie vyksta atviroje vietoje, metu, pavyzdžiui, amfiteatre, per koncertą? Koks yra rajono politikų požiūris į tokius dalykus?
Telšių rajono savivaldybės administracijos Juridinio, personalo ir dokumentų valdymo skyriaus viešųjų ryšių vyriausioji specialistė Skaistė Sadonytė teigia, jog Telšių rajone rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama remiantis LR tabako kontrolės įstatymo nuostatomis: 1) visose švietimo, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose; 2) darbo vietose, esančiose uždarose patalpose. Įmonėse, įstaigose ir organizacijose gali būti įrengtos specialios patalpos (vietos), kuriose leidžiama rūkyti. Rūkymo patalpų (vietų) įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija; 3) bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru; 4) visų rūšių viešajame transporte, išskyrus tolimojo susisiekimo traukinius, kuriuose turi būti numatyti atskiri vagonai nerūkantiesiems ir rūkantiesiems, taip pat orlaivius, kuriuose numatytos atskiros vietos nerūkantiesiems ir rūkantiesiems; 5) restoranuose, kavinėse, baruose, kitose viešojo maitinimo įstaigose, klubuose, diskotekose, interneto kavinėse (interneto klubuose ir pan.), lošimo namuose (kazino), automatų ar bingo salonuose, kitose laisvalaikio praleidimo įstaigose, patalpose, kuriose vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai, ir kitose žmonėms aptarnauti skirtose patalpose, išskyrus specialiai įrengtus cigarų ir (ar) pypkių klubus. Cigarų ir (ar) pypkių klubų įrengimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Seimas šiemet įtvirtino draudimą asmenims iki 18 metų rūkyti (vartoti) tabako gaminius ar jų turėti.
Specialistė nurodo, kad, remiantis LR ATPK, rūkymas vietose, kuriose pagal įstatymus draudžiama tai daryti, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo penkių iki keturiolikos eurų.
Už rūkymą vietose, kuriose draudžiama tai daryti, gali nubausti Telšių rajono savivaldybės administracijos viešosios tvarkos specialistai (yra nubaudę keletą asmenų).
Savivaldybės administracijos atstovė sako, kad Telšių rajono savivaldybės taryba nėra uždraudusi rūkyti viešose vietose ir kitose jos valdymo kompetencijai priklausančiose vietose.
Tą patį patvirtino ir Telšių rajono savivaldybės mero patarėja Jurgita Armalienė. Paprašyta sukonkretinti, pavyzdžiui, ar galima renginio metu rūkyti Telšių amfiteatre, patarėja teigė, jog amfiteatro sąvoka nepatenka į Tabako kontrolės įstatymu numatytų draudžiamų rūkyti vietų sąrašą. Taigi, rūkaliai, pūskite dūmų kamuolius į sveikatą, o nenorintieji kvėpuoti tabako dūmais galite rinktis: pasitraukti į nuošalesnę vietą arba iš viso neiti į renginį.
Kodėl Telšių rajono savivaldybės politikai nesiremia kitų rajonų politikų gražiais pavyzdžiais? Pavyzdžiui, Kaune draudžiama rūkyti miesto reprezentacinėse vietose: Vytauto Didžiojo karo muziejuje, Prezidentūros sodeliuose, prie Kauno muzikinio teatro, prie Savivaldybės pastato iš Laisvės alėjos pusės ir kt. Šiauliuose negalima rūkyti autobusų ir taksi stotelėse, pėsčiųjų bulvare, masinių renginių metu, parkuose ir kt. vietose. Klaipėdoje Tarybos nariai uždraudė rūkyti autobusų stotelėse, Skulptūrų parke, Smiltynės miške ir t. t.
Savivaldybių tarybos turi teisę uždrausti rūkyti atitinkamose savos savivaldybės teritorijos vietose, tačiau kodėl tokio žingsnio nežengia Telšių rajono politikai?
Telšių rajono savivaldybės tarybos narių nurodytais jų elektroninio pašto adresais išsiuntėme klausimus, ar jie rūko ir ką mano apie sprendimą formuoti nerūkymo zonas kai kuriose Telšių miesto ir rajono vietose. Iš 27 Tarybos narių sulaukėme 9 atsakymų. (Stulbinantis rezultatas! Iš jo taip pat galima padaryti atitinkamas išvadas, bet čia jau, kaip sakoma, kita tema.) Visi mums atsakiusieji prisipažįsta nerūkantys ir tai laiko blogu įpročiu, kenkiančiu savo ir aplinkinių sveikatai bei piniginei. Dauguma Tarybos narių pritartų kai kuriose vietose steigti nerūkymo zonas. „Tik nereikia perlenkti lazdos“, – pažymi Vytautas Rakickas, o Algirdas Tarvainis mano, jog tuomet reikėtų pasirūpinti vietomis, kur rūkoriai galėtų pešti dūmą. Tolerantiškumą rūkančiųjų atžvilgiu demonstravo ir Valdemaras Ramšas: „Norintiems rūkyti žmonėms negalime nurodinėti, kas jiems geriau, o tuo labiau ką nors drausti, tuo draudimu sureikšmindami save“, tačiau klausimą dėl nerūkymo zonų Telšiuose yra pasirengęs svarstyti. Vilija Bačionienė sako pritarianti visoms priemonėms, kurios mažintų rūkančiųjų skaičių. Stefa Naujokienė taip pat pasisako prieš rūkymą ir netgi yra pasiruošusi paskaityti paskaitą apie tai, kaip šis įprotis žaloja sveikatą, ir parodyti vaizdinę medžiagą, kaip rūkymas žaloja žmogaus išorę ir vidaus organus. Algirdas Bacevičius padarė įžvalgą, kad iš rūkymo pelnosi ne tik cigarečių gamintojai – lobsta ir farmacininkai, gydytojai ir netgi laidojimo paslaugų teikėjai, nes rūkymas trumpina gyvenimo trukmę, didina mirtingumą. Tarybos narys nerūko dėl to, kad neapsimoka, yra žalinga. Kad rūkymas kenkia ne tik sveikatai, bet ir piniginei, sutinka ir Almantas Lukavičius, ir Adomas Domarkas.
Dauguma į laišką atsakiusių politikų tvirtina, kad niekada nėra rūkę, tik A. Tarvainis rašo: „Jau neberūkau, bet kartais norisi…“
Iš „Telšių žinių” žurnalistų atliktos Telšių politikų apklausos rezultatų galima susidaryti dvejopą nuomonę. V. Ramšas suskubo ginti žmogaus teisę rūkyti, nes nedraudžiama įstatymais. Rūkorius, nesuvokdamas didžiulės žalos savo sveikatai arba neturėdamas valios nugalėti dažniausiai jaunystėje įgytą priklausomybę nuo tabako, ieško įvairiausių „nekaltų” pasiteisinimų. Kalba eina ne apie piliečio pasirinkimą rūkyti ar ne rūkyti, o apie rūkymą viešosiose erdvėse, kai nuodijančiais cigarečių dūmais priversti kvėpuoti niekuo dėti šalia esantys. Manau, ne į temą atsakė politikai rūkimo žalą organizmui, bandydami susieti su lobstančiais farmacininkais net gydytojais. Taip galima nusišnekėti iki išviepiamų dūmų įtakos pasaulinio klimato kaitai. Tiek tabako, tiek alkoholio gamintojai lobs kol jų prekės turės paklausą, tačiau čia kita tema. Manau, jeigu nėra realios galimybės uždrausti rūkyti visame amfiteatre, tai rūkoriams priskirti vieną labiau izoliuotą sekciją vakarinėje pusėje. Taryba turėtų pamąstyti ir apie kitas „nerūkymo zonas”, pritariant p. V. Rakickui – „neperlenkti lazdos”.
Telšių r. visuose masiniuose renginiuose rūkoma, nepaisant mažų vaikų sveikatos, nerūkančiųjų prievartinio pasyvaus rūkymo- kodėl esame abejingi ne savo ir kitų žmonių sveikatai? Pritariu, kad turi atsirasti daugiau nerūkymo zonų – gerbkime ne tik rūkančiųjų teises