Rugpjūčio 12 dieną Luokės seniūnijos Jucių kaime rastas ten gyvenusio šešiasdešimt penkerių metų Petro Kadžio lavonas. Mirusysis rastas keletas metrų nuo savo namų, netoli kryžiaus. Taurelės nevengęs vyras buvo visiškai nuogas.
Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas mirusiojo artimuosius ir kaimynus informavo, kad P. Kadys tikriausiai mirė sava mirtimi, nes ant kūno nepastebėta jokių išorinių smurto žymių. Tačiau mirusiojo sesuo, sūnus bei kaimynai, matę lavoną ir susipažinę su pirmine teismo medicinos ekspertize, tai griežtai neigia – jie tikina, kad P. Kadys buvo nužudytas ir netgi įvardija įtariamuosius.
P. Kadys Jucių kaime esančiame namelyje gyveno vienas. Vyras nevengdavo tauriųjų gėrimų, tačiau savo reikmėms užsidirbdavo pats: talkindavo ūkininkams, be to, gaudavo pensiją.
Vyriškį, gulintį negyvą netoli savo namų, aptiko vandens iš šulinio pasisemti atėjęs vyras. Mirusysis nevilkėjo jokių rūbų.
P. Kadžio kūnas buvo išvežtas teismo medicinos ekspertizei į Klaipėdą. Medicininiame mirties liudijime nurodoma pagrindinė vyriškio mirties priežastis – galvos smegenų edema ir suspaudimas. Pagrindinė mirusiojo liga (trauma), anot teismo medicinos eksperto, – daugybiniai galvos sužalojimai.
Dėl šios ir kitų detalių mirusiojo kaimynai ir artimieji įtaria, kad vyriškis buvo nužudytas.
Rūbų nenusivilkdavo
Mirusiojo sūnus Romas gyvena Vilniuje, sesuo Ona – Telšiuose. Laidojant mirusįjį ir tvarkant kitus reikalus, daug pagelbėjo sodybą Jucių kaime turintys Zita ir Petras Grušai.
Šie ir kiti, prisistatyti neišdrįsę asmenys, pasakoja, kad netiki pareigūnais, kurie teigia, kad vyriškis mirė sava mirtimi. Abejoti verčia daugelis dalykų, pirmasis – prie įėjimo į P. Kadžio namą ir jo viduje rasta kraujo.
Antra – dvejones kelia tai, kad mirusysis rastas visiškai nuogas. P. Kadį pažinoję žmonės pasakoja, kad jis rūbų nenusivilkdavo net eidamas miegoti.
Pasak artimųjų, nei toje vietoje, kur rastas, nei namuose rūbų, kuriais P. Kadys vilkėjo mirties išvakarėse, nerasta. Pašnekovai mano, kad drabužiai nuo mirusiojo galėjo būti nuvilkti ir sunaikinti kaip įrodymai.
Tiesa, P. Kadžio sesuo prisimena, kad, apžiūrėdama vietą, kur rastas jos brolio kūnas, aptiko kažkokį skudurą, kurį paėmė ir nusviedė tolyn.
Mirusiojo artimieji ir kaimynai pasakoja, kad pareigūnai kaip galimą įvykio versiją, kodėl kūnas rastas lauke, nurodė, kad P. Kadžiui galėjo sutrikti sveikata, todėl jis išbėgo iš namų ir mirė.
Tuo netiki Grušų šeima, turinti sodybą greta P. Kadžio. Zita pasakoja, kad jei kaimynui būtų pasidarę bloga, šis, išbėgdamas į lauką, nebūtų susirūpinęs, kad reikia uždaryti namo duris. Per daugelį kaimynystės metų moteris įsiminė, ką reiškia šie simboliai: jei P. Kadys yra namuose, namelio durys uždarytos, jei jis lauke – durys atvertos, jei išvykęs – į duris įkištas strypas.
Mirusiojo kūnas buvo aptiktas apie 9.40 val. Kai apie 8.30 val. Grušai susiruošė vykti į Telšius, A. Kadžio namelio durys buvo uždarytos.
Buvo skriaudžiamas
Kaip pagrindinį dalyką, verčiantį galvoti, kad P. Kadys buvo nužudytas, artimieji ir kaimynai įvardija tai, kad mirusysis jau seniai buvo skriaudžiamas kaime gyvenančių vyrų – trijų brolių (radakcija, nenorėdama pažeisti nekaltumo prezumpcijos, pavardžių nenurodo). Jų, P. Kadžio sesers Onos teigimu, vyras be galo bijojęs.
Pašnekovai pasakoja, kad broliai P. Kadžio namuose jausdavosi it šeimininkai: į vidų patekdavo pro langus, imdavo, ką panorėdavo – maistą, daiktus, o pinigus ištraukdavo tiesiog iš piniginės. Vienišas 65 m. senolis taikstydavosi su tokiu elgesiu, nes broliai neva jį mušdavę.
Velionis kaimynams prasitardavęs, kad kai šie trys broliai kraustydavo jo kišenes, jis tiesiog stovėdavo sustingęs it pagalys. Mirusiojo sesuo pasakoja, kad brolis bijojęs, jog skriaudėjai jo neužmuštų.
P. Kadys esą labai bijodavęs chuliganų ir kitų piktos valios žmonių – net atsisakė kraustytis pas savo seserį į Telšius, Baltijos gatvę, nes moteris prisiėmė gyventi nekokius nuomininkus.
Mirusiojo artimieji ir kaimynai teigia, kad P. Kadžio nužudymu labiausiai įtaria vieną iš brolių (vardas ir pavardė redakcijai žinomi). Jis esą tą rytą, kai buvo rastas lavonas, apie 8.40 val., vienam iš kaimo gyventojų pasakęs, kad P. Kadžio kieme guli žmogus. Grušų šeima ir mirusiojo sesuo mano, kad tai pasakydamas vyras išsidavė, nes matyti sodyboje gulintį žmogų nei einant keliu, nei važiuojant mašina nebuvo įmanoma. Grušai tą rytą, kai buvo rastas mirusysis, važiavo keliu – jie matė tik greta mirusiojo radimo vietos pririštą arklį.
Dar vienas faktas, keliantis abejonių dėl P. Kadžio mirties – mirties išvakarėse P. Kadys turėjo nuvažiuoti pasiimti pensijos. Tačiau nenuvažiavo. Mirusiojo artimųjų teigimu, galimi žudikai, manydami, kad vyriškis gavo pensiją, galėjo prievarta reikalauti pinigų.
Mirties išvakarėse P. Kadys buvo užsukęs pas Grušus – pasakė, kad nepasiėmė pensijos, ir paprašė paskolinti pinigų: 7 Lt buteliui ir 6 Lt cigaretėms. Grušų teigimu, P. Kadys galėjo būti kiek išgėręs, tačiau elgėsi, kaip įprastai – jokių sąmonės aptemimų ar sveikatos sutrikimų neturėjo. Todėl pašnekovai atmeta pareigūnų jiems nurodytą versiją, kad P. Kadžio smegenys nuo sužalojimų buvo ištinusios galbūt jau seniau.
Aptiko kraujo pėdsakų
Tą dieną, kai buvo rastas P. Kadžio kūnas, jo kaimynė Zita G. apžiūrėjo mirusiojo namus. Kambaryje, ant grindų, matėsi kraujo lašai, kraujo buvo ir prie įėjimo į namą.
Mirusiojo sesuo Ona pasakoja, kad brolio namuose, virtuvėje ant stalo stovėjo paskutinis jos brolio bei galbūt ir jo sugėrovų išgertas degtinės butelis, stalas buvo aptaškytas skysčiu, ant stalo mėtėsi piniginė. Seseriai pasirodė keista, kodėl brolio piniginė ne stalčiuje, kaip įprasta, o ant stalo. Moteris spėja, kad brolis galimiems savo žudikams galėjo rodyti piniginę, norėdamas įtikinti, kad tą dieną pensijos nepasiėmė.
P. Kadžio lavoną jo radimo vietoje matę žmonės sako, kad velioniui iš ausies matėsi išbėgęs kraujas, nubraižyta blauzda, ausis, ištinusi, mėlyna nosis. Kūną aptikęs vyriškis, kurį vietos gyventojai vadina Saša, kažkam esą prasitaręs, kad mirusiojo burnoje buvo kažkas rudos spalvos.
P. Kadžio sesers teigimu, laidojant mirusįjį, moterys sušukavo jam plaukus, žadėjo šukas pakišti po galva, tačiau pabūgo, kad esą nenukristų sunkiai besilaikanti mirusiojo galva.
Tikisi sulaukti dėmesio
Neabejinga mirusiojo kaimynė Zita G., norėdama sužinoti pirminę P. Kadžio mirties priežastį, paskambino į policiją, vadinamąją budėtojų dalį. Atsiliepęs pareigūnas esą informavo, kad P. Kadžio mirtis nėra smurtinė.
Su tuo nesutikdama ir norėdama pareigūnams papasakoti tam tikrus faktus, moteris vieną dieną vėl paskambino policijai ir paprašė, kad bylą dėl P. Kadžio mirties tiriančiam pareigūnui būtų perduoti jos duomenys ir telefono numeris. Tyrėjo skambučio moteris sako tebelaukianti iki šiol.
Mirusiojo sūnus, gyvenantis Vilniuje, taip pat sako, kad tėvas greičiausiai buvo nužudytas.
Romas, prašydamas tinkamai išsiaiškinti, kas atsitiko jo tėvui, apsilankė Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate, pas Viešosios tvarkos skyriaus viršininką Paulių Ubavičių, kontroliuojantį, kad ikiteisminis tyrimas dėl mirties priežasties nustatymo vyktų tinkamai.
Mirusiojo sūnus viliasi, kad pareigūnams jo tėvo gyvenimo būdas nebus pagrindinis kriterijus sprendžiant, ar tinkamai tirti bylą.
Telšių apskrities VPK Viešosios tvarkos skyriaus viršininkas „Telšių ŽINIOMS“ patvirtino, kad P. Kadžio mirtis tikriausiai nėra smurtinė.
Mirusiojo artimieji ir neabejingi kaimynai tikisi, kad pareigūnai atkreips dėmesį ir išsiaiškins, ar vienišas senolis tikrai nebuvo nužudytas.