Il­gaam­žei mie­liau­sia sa­va so­dy­ba

Parašė:  2018-08-14

Ryš­kė­nų se­niū­ni­jos Krėpš­tų kai­me, aukš­taū­gių me­džių ap­sup­ty­je, sa­vo iš­puo­se­lė­to­je so­dy­bo­je jau dau­ge­lį me­tų gy­ve­na Vla­dis­la­va Ja­lons­kie­nė.
Se­no­lė rugp­jū­čio 1 die­ną mi­nė­jo sa­vo 89-ąjį gim­ta­die­nį.

Au­re­li­ja SER­VIE­NĖ

V. Ja­lons­kie­nė sa­vo so­dy­bo­je jau daug me­tų gy­ve­na vie­na. Mi­rus vy­rui, mo­te­ris ūkio neap­lei­do, ne kar­tą bu­vo gi­ria­ma už so­dy­bos ap­lin­kos gra­ži­ni­mą.
Ir šian­dien so­dy­bo­je – tvar­kin­gai nu­pjau­ta ve­ja, de­šimt­me­čius at­lai­kę, bet la­bai tvar­kin­gi pa­gal­bi­niai pa­sta­tai, miš­ko prie­globs­ty­je – ma­žu­tė, dar Vla­dis­la­vos vy­ro ran­ko­mis su­ręs­ta pir­te­lė. Jau­ku­mo so­dy­bai su­tei­kia ša­lia esan­tis tven­ki­nė­lis ir ryš­kius rau­do­nus žie­dus su­kro­vę se­no­vi­niai jur­gi­nai. O pa­čio­je gar­bin­giau­sio­je so­dy­bos vie­to­je – sū­naus sta­ty­ta kop­ly­tė­lė.
Se­no­lė su a. a. vy­ru ki­lę iš Var­nių apy­lin­kių. O Krėpš­tų kai­me įsi­kū­rė ga­vę že­mės. Vla­dis­la­vos vy­ras bu­vo na­gin­gas žmo­gus: ne tik sau na­mą, pir­tį, pa­gal­bi­nius pa­sta­tus pa­si­sta­tė, bet ir kai­my­nams daug pa­dė­da­vo.
Pak­laus­ta apie vai­kys­tę, pa­šne­ko­vė šyp­so­si ir su džiaugs­mu at­si­me­na sa­vo ne­rū­pes­tin­gas die­ne­les, kai gy­ve­no pas tė­ve­lius: „Oi, kaip ge­rai ta­da gy­ve­no­me, nors tė­ve­liai že­mės ir ne­tu­rė­jo, bu­vo to­kie lai­min­gi…“ At­si­ra­dus šei­mai, gi­mė vai­kai, už­gu­lė ūkio dar­bai. Mo­te­ris kar­tu su vy­ru vi­są gy­ve­ni­mą dir­bo fer­mo­je ūkio dar­bus: šė­rė avis ir te­ly­čias, mel­žė kar­ves, o ir na­muo­se daug gy­vu­lių au­gi­no, že­mę dir­bo. Ja­lons­kiai vi­sa­da sten­gė­si puo­se­lė­ti sa­vo gy­ve­na­mą­ją ap­lin­ką, to­dėl yra ga­vę pa­dė­ką už pui­kiai tvar­ko­mą so­dy­bą.
Vla­dis­la­vos šei­mo­je gi­mė pen­ki vai­kai, de­ja, vie­nas jų mi­rė. Mo­te­ris pri­si­me­na: jei tik gim­da­vo sū­nus, tuoj vy­ras ąžuo­lais so­dy­bą ap­so­din­da­vo, o kai gi­mė mer­gai­tė – lie­pai­tė su­ža­lia­vo. To­dėl šian­dien me­džių ap­sup­ta so­dy­ba se­no­lei to­kia mie­la ir šir­džiai ar­ti­ma. Iš jos, nors ir vai­kų ra­gi­na­ma, ji ne­no­ri kel­tis gy­ven­ti į mies­tą – pri­pra­to čia ir no­ri pa­si­lik­ti.
Il­gaam­žė guo­dė­si, jog svei­ka­ta šian­dien jau ne­ko­kia ir am­že­lis il­gas jau nu­gy­ven­tas. Bet džiau­gė­si, jog yra my­li­ma vai­kų, ap­sup­ta anū­kų ir proa­nū­kių.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


*

Už šmeižiančius, asmens garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Vartotojas sutinka, kad Svetainė neribotą laiką saugotų jo IP adresą ir pareikalavus atskleistų jį įgaliotoms institucijoms. Tzinios.lt pasilieka teisę šalinti skaitytojų komentarus, nesusijusius su straipsnio tema, įžeidžiančius bei šmeižiančius asmenis arba reklamuojančius komercines organizacijas.

Griežtai draudžiama tzinios.lt paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.
Taip pat skaitykite:
http://tzinios.lt/prenumerata/
- Peržiūrėti visą naujienų archyvą -

Apklausa

AR kaupiate pensiją privačiuose pensijų fonduose?

Loading ... Loading ...
Archyvas
Visos teisės saugomos © 2018 tzinios.lt