Praėjusią savaitę į „Telšių ŽINIŲ“ redakciją atskubėjo telšiškis Vytautas Stasiulis. Vyras pasakojo buvęs prie Germanto vilos, o tai, ką ten pamatė, jį labai papiktino: „Koks apsileidimas! Jokio ūkiškumo! Nežinau, ką kaltinti – nuomininką, kuris nesirūpina išsinuomotu turtu, ar nuomotoją, kuris neprižiūri savo išnuomoto turto. Toks pastatas, tokia nuostabi vieta! Bet kuriame Lietuvos kampe tokią vietą jau seniai pati Savivaldybė ar verslininkai būtų tikslingai išnaudoję ir dar pinigų užsidirbę.“
Aurelija SERVIENĖ
Vytautas liūdi dėl šiandieninio apsileidimo ir gyvena gražiais prisiminimais, kokia buvusi Germanto vila: nuostabi vieta, apgaubta miškų, gražus priėjimas prie Germanto ežero, tvarkingas paplūdimys, ežero įlankoje suposi valtelės, buvo tilteliai, žalia tvarkinga erdvė.
Šiandien realybė kitokia: žolė tuoj praaugs žmogų, šiukšlių primėtyta, poilsio nameliai skendi žolėse, praėjimo takelius baigia užgulti krūmai, pastato lietvamzdžiai nukritę, skardos atvipusios… Vyriškis atvirauja, kodėl jam visa tai skaudu matyti, kodėl ši vieta jam tokia brangi. Prieš daugelį metų – 1982 m. – V. Stasiuliui teko organizuoti ir vadovauti Germanto vilos statybos projektui.
„Buvo išleista 7–8 mln. rublių! Pagalvokite, kokie tai buvo pinigai. Pirkome viską, kas geriausia, investavome į didžiules naujoves.
Kiek vargome, kol įteisinome projektą, kol radome projektuotoją. Dirbome kaip sau, statėme vilą įžvelgdami didžiules perspektyvas. Ir net nekilo tokių minčių, kad kažkada šis pastatas bus niekam nebereikalingas“, – stebėjosi telšiškis.
Nors ponui Vytautui ir labai skaudu dėl šiandieninės situacijos, tačiau jis dar nepraranda vilties, tiki, kad kažkada ši vieta kam nors bus reikalinga, kažkas ją ras ir investuos.
Išnuomojo 5 metams
Lygiai prieš metus Telšių rajono savivaldybė pasirašė ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį. Germanto vilą 5 metams išnuomojo VšĮ „Sporto ir laisvalaikio klubas“ (Akmenės r.).
Nuomos sutartyje nuomininkas įsipareigojo už turto nuomą mokėti nuomotojui nuompinigius – 100 Eur už mėnesį, susimokėti mokesčius už vandenį, elektrą ir komunalines paslaugas. Sutartyje yra sąlyga, kad nuomotojas įsipareigoja sutarties galiojimo laikotarpiu atlikti nuomojamo turto ar su juo susijusių inžinerinių sistemų kapitalinio remonto darbus.
O papildomose sąlygose, nurodytas vienas sutarties punktas poną Vytautą turbūt, liaudiškai tariant, išverstų ir koto: „Nuomininkas privalo užtikrinti, kad vykdoma veikla Germanto viloje reprezentuotų Telšių miestą, Žemaitijos kraštą ir jos paveldą.“
Gresia bauda
Taip jau sutapo, jog „Telšių ŽINIOMS“ pradėjus domėtis apleista Germanto vilos teritorija, į vietą suskubo ir Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius Imantas Motiejūnas: „Pamatytas vaizdas, būkime atviri, suspaudžia širdį: žolė nepjauta, primėtyta atliekų, trūksta net elementariausios priežiūros. Sutinku, kad yra dalykų, kurių per vieną dieną negalime pakeisti – tai bendra pastato būklė ir pan. Tačiau elementariai priežiūrai užtikrinti didžiuliai finansai ar būrys darbuotojų nereikalingi – teritorijai sutvarkyti pakaktų ir vienos dienos.“
Pasak Administracijos direktoriaus, su nuomininku dėl tvarkos bendrauja Viešosios tvarkos užtikrinimo skyrius. Jei nepavyks priimti sprendimo, bus skiriamas įspėjimas, gresia ir kelių šimtų eurų piniginė bauda. Tikimasi, geranoriško nuomininko požiūrio – juk sutartimi prisiimtos ne tik teisės, bet ir pareigos.
„Savivaldybės administracijos architektė formuoja ir įteisina naujo sklypo ribas aplink Germanto vilą. Šioms procedūroms pasibaigus, bus reikalingas atsakingas sprendimas – parduoti arba nuomoti pastatą su visu sklypu. Nes jeigu delsime, Germanto vilos teritorija taps ne gyventojų, o vaiduoklių pamėgta vieta.
Trūkstame ir pačių gyventojų suvokimo – juk šiukšlės neatsiranda iš niekur. Nemeskime atliekų, jei nėra šiukšlinės, ar ji pilna: paprasčiausiai susidėkime savo pačių atliekas ir vežkime bagažinėse iki konteinerio“, – kalbėjo A. Motiejūnas.
Telšių rajono savivaldybės meras Kęstutis Gusarovas informavo, kad Germanto vila bus traukiama į privatizavimo planą.
Darbai nevyko?
Po visų šių įvykių socialiniame tinkle netruko pasirodyti informacija ir nuotraukos – esą Germanto viloje įsikūrę nuomininkai ruošiasi sezonui, švarinasi, tvarkosi, o kad žmonės nesuabejotų, buvo įkeltos nuotraukos, liudijančios, jog pjaunama žolė.
„Telšių ŽINIOS“ norėdamos pasidžiaugti nuveiktu darbu nuvyko į vietą, tačiau jokių ženklų, kad vyktų darbai, kurie vaizduojami nuotraukose, neaptiko. Ar tik nuotraukos, pasirodžiusios socialiniame tinkle, nebus darytos gerokai anksčiau?
Sutiktas vienas iš nuomininkų komentuoti situaciją atsisakė.
Ačiū p.Stasiuliui, kuriam parūpo Germanto vila ir aplinka.Kas savaitę važiuojam prie ežero,bet ten nemalonu…..kaskart surenkam šiukšles.Bandėm surūdijusią šiukšlinę ištraukti, išvalyti, bet nepasisekė.Ji tur būt nuo vilos pastatymo, kaip ir persirengimo kabina; sulūžusi,išklerusi,baisu užeiti.
KUR RAJONO VALDŽIA ŽIŪRI,JUK CIA MŪSŲ VISŲ UŽDIRBTAS TURTAS…..
Tas Jūsų visų uždirbtas turtas architekto A. Žebrausko siūlymu vos nebuvo atiduotas už vieną eurą…
Čia niekada nebuvo šeimininko. Buvau savaitgali Kaunatavos km. Aš jau pusiau pedantas, bet šeimininkas, berods Algis taip nupjovęs žolę, kad net nėra kur atsisėsti. Bet man gražu. Amerikanai net čiupinėjo. Nebebuvo ko. Sako, kaip tai įmanoma. Viskas įmanoma, bet reikia šeimininko. Duokit man, ne kaip šeimininkui o geram darbuotojui. Aš parodysiu, kaip turi atrodyti žolė?
labai reikia tikėtis, kad ši valdžia bus ūkiškesnė. Analogiškai atsitinka su daugelio rajono ir miesto pastatų, pav. su buvusios Jaunimo mokyklos pastatu, esančiu Lakštingalų g. Telšiuose. Jei kas pamena, tai prieš keletą metų tam pastate virė gyvenimas: buvo sudėti plastikiniai langai, atliktas dalinis klasių ir kabinetų remontas, parketas, tarketas, įrengtos kulinarijos ir technologijų patalpos ir t. t. Galima būtų vardinti iki begalybės O kas šiandien-pradegintas pastato vidus, išmušti langai…apaugę žole alpinariumai…kažkada ten buvo gražu, bet…Juk joks privatus asmuo šitaip neapleistų savo ūkio. Juk nuo pat mokyklos iškeldinimo iki Suaugusiųjų mokyklos pastatą, reikėjo mąstyti, kaip ūkiškai panaudoti reiks tuščias patalpas. Bet ar kas mąstė? Skaudu iki pat širdies gelmių.Bet tokia jau realybė pas mus.