„Žemaičių“ choras – Lietuvos tūkstantmečio dainų šventės dalyvis

Parašė:  2009-07-14

Telšių mišraus choro „Žemaičiai“ nariai ir vadovas Gintaras Vaitkaitis, keletą mėnesių repetavę Dainų šventės repertuarą, džiaugiasi turėję galimybę aktyviai dalyvauti Lietuvos tūkstantmečio dainų šventėje, kuri vyko liepos 1–6 dienomis.
Įspūdingos eitynės
Grandiozinės šiųmetės Dainų šventės paskutinis renginių maratonas vyko liepos 6 d. Milžiniška šventės dalyvių kolona sostinėje pajudėjo nuo Katedros aikštės Vingio parko link. Būtent šiame parke nuaidėjo paskutiniosios šventės natos. Didžiulė šventės dalyvių kolona į Vingio parką traukė porą valandų. Eisenos priešakyje ėjo pučiamųjų orkestras „Trimitas“, už jo rikiavosi tūkstančiai šventės dalyvių iš visos Lietuvos. Telšių rajono šventės dalyviai kartu vežėsi didžiulę „mešką“, simbolizuojančią žemaičių stiprumą, ir tai patvirtindami skandavo: „Kas bus, kas nebus, bet žemaičiai nepražus.“ Baigiamąjį koncertą Vingio parke stebėjo keliasdešimt tūkstančių žmonių.
Truputis istorijos
Lietuvoje pirmą kartą Dainų šventė surengta 1924 m. rugpjūčio 23 ir 25 d. Kaune, Petro Vileišio aikštėje, Žemės ūkio ir pramonės parodos metu. Tada ji buvo vadinama Dainų diena, dainavo tik chorai. Šventės iniciatorius buvo Juozas Žilevičius, vyriausieji dirigentai – Juozas Naujalis, Stasys Šimkus ir Julius Štarka, grupinių chorų dirigentai – Kostas Gurevičius, Mykolas Karka, Apolinaras Likerauskas, Vladas Paulauskas, Antanas Vaičiūnas. Pirmojoje Dainų dienoje dalyvavo 77 chorai (3 000 dainininkų), 50 tūkst. klausytojų.
Vilniuje, Vingio parke, 1960 m. pagal estų architektų projektą pastatyta estrada Dainų dienos renginiui.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1990 m. XIII Lietuvos dainų šventė pavadinta tautine. Nuo 1990 m. renginys organizuojamas kas ketveri metai liepos pradžioje. Šventėse dalyvauja vidutiniškai po 30 tūkst. dalyvių. Iš viso surengta 17 Dainų švenčių. Dainų ir šokių šventės tradicija Lietuvoje gyvuoja 85-erius metus. 2003 m. Dainų šventė tapo reikšmingu akcentu Lietuvos valstybės karaliaus Mindaugo karūnavimo 850-mečio jubiliejuje, o 2009-aisiais Tūkstantmečio dainų šventė „Amžių sutartinė“ yra svarbiausias Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimo renginys.
2003 m. lapkričio 7 d. UNESCO pripažino Estijos, Latvijos ir Lietuvos dainų ir šokių švenčių tradiciją ir simboliką Žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevru.
Lietuviškomis dainomis ir šokiais baigėsi Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti skirti renginiai. Pastarąjį mėnesį mūsų senolių perduoti dainų žodžiai ir melodija, šokių žingsniai ir muzika skambėjo ne tik visoje Lietuvoje, bet ir viso pasaulio akivaizdoje – vienu metu giedojome „Tautišką giesmę“.
Telšių mišrus choras „Žemaičiai“ dėkoja Lietuvos dainų šventės organizaciniam komitetui ir Telšių r. savivaldybės administracijai už suteiktą galimybę bei paramą dalyvauti Dainų šventėje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


*

Už šmeižiančius, asmens garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Vartotojas sutinka, kad Svetainė neribotą laiką saugotų jo IP adresą ir pareikalavus atskleistų jį įgaliotoms institucijoms. Tzinios.lt pasilieka teisę šalinti skaitytojų komentarus, nesusijusius su straipsnio tema, įžeidžiančius bei šmeižiančius asmenis arba reklamuojančius komercines organizacijas.

Griežtai draudžiama tzinios.lt paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.
Taip pat skaitykite:
http://tzinios.lt/prenumerata/
Šachmatininkų šventė (0)

„Žaibo“ šachmatų klube surengtas turnyras, skirtas Gegužės 1-ajai, Tarptautinei darbo dienai, paminėti. Susirinkusius dalyvius pasveikino ir […]

- Peržiūrėti visą naujienų archyvą -

Apklausa

Ar patenkinti mokinių maitinimu ugdymo įstaigose?

Loading ... Loading ...
Archyvas
Visos teisės saugomos © 2018 tzinios.lt