Dėl laukinių gyvūnų išknistų laukų ūkininkų žvilgsnis krypsta medžiotojus, šie atkerta: mes – ne saugos tarnyba

Parašė:  2017-08-08

Į „Telšių ŽINIŲ“ redakciją kreipėsi Nevarėnų seniūnijoje ūkininkaujantis Bronius Aukštakis. Nevarėniškis skundėsi, jog ketveri metai iš eilės laukiniai gyvūnai jo pasėliams pridaro žalos. Ne išimtis ir šiemet: 6 ha žemės plote pasodintus žirnius ištrypė bei iškniso šernai. Ūkininkas kreipėsi kur tik galėjo, tačiau išgirdo vienintelį atsakymą į savo problemą: „Tarkitės su vietiniais medžiotojais.“ Tačiau ką daryti, jeigu su medžiotojais susitarti nepavyksta?
Antanas NEKRAŠIUS
Medžiotojų įkaitai
„Dirbu daug metų, bet dėl laukinių gyvūnų padarytos žalos niekada nepavyko gauti normalaus derliaus, – „Telšių ŽINIOMS“ pasakojo B. Aukštakis. – Noriu dirbti ir užsidirbti, o ne šerti valstybei priklausančius žvėris. Kalbame su vietiniais medžiotojais, tačiau tas bendravimas… Nevarėnų medžiotojų būrelio pirmininkas Arūnas Savickis net nesiteikia kalbėti. Kiti to paties būrelio medžiotojai kaip ir nori padėti, bet norimo rezultato kol kas nepasiekė. O kasmet dėl laukinių gyvūnų padarytos žalos netenku apie trečdalį derliaus…“
Ūkininkas sakė, kad su keliais medžiotojais iš Nevarėnų būrelio jis sutaręs, jog šie du kartus per savaitę – pirmadieniais ir penktadieniais – nuvažiuos prie jo lauko pabudėti. Juolab kad iš abiejų jam priklausančio lauko pusių stovi medžioklės bokšteliai. „Aš kiekvieną vakarą apvažiuoju savo laukus, tačiau medžiotojus sutikau tik vieną kartą, – teigė B. Aukštakis. – Jie man tvirtino, jog budėjo, tačiau šernų nematė. Keista, nes visa žemė aplink tuos pačius medžioklės bokštelius yra ištrypta šernų. O ir aš pats asmeniškai ne kartą mačiau daugiau nei 20 šernų būrį, trypiantį mano žirnių lauką… Deja, mes, ūkininkai, esame medžiotojų įkaitai: jei šie panorės – kažką pasaugos, nenorės – nesaugos.“
Laukiniai gyvūnai žalos šiemet pridarė ne vien B. Aukštakiui. Trečdalį bulvių lauko bei pievą šernai iškniso ir Nevarėnuose ūkininkaujančiai Astai Pronckienei. „Kiekvieną vakarą kaip „Sveika, Marija“, apsiginklavę petardomis, važiuojame į savo laukus šernų baidyti. Deja, mažai padeda…“ – „Telšių ŽINIOMS“ teigė moteris. Ji tvirtino kartą suskaičiavusi net 32 savo laukuose šeimininkaujančius šernus.
Kita vertus, savo laukų saugumu, ypač tų, kurie yra netoli miško, turėtų pasirūpinti ir patys ūkininkai: juos aptverti elektriniu piemeniu. Nei B. Aukštakis, nei A. Pronckienė to nėra padarę. „Jūs įsivaizduojate, kiek kainuoja aptverti kiekvieną savo lauką elektriniu piemeniu?! – teigė B. Aukštakis, – juk žmonės tų laukų turi ne vieną ir ne du. Dabar kiekvieną turimą plotelį jais aptverti… Tegul apsitveria mišką patys medžiotojai. Taigi, ne mūsų gyvuliai eina į mišką.“
A. Savickis: „Mūsų būrelis – ne saugos firma“
„Tai – ganėtinai konfliktiški žmonės, – apie B. Aukštakį kalbėjo Nevarėnų medžiotojų būrelio pirmininkas Arūnas Savickis. – Ne kartą važiavo mūsų medžiotojai, budėjo. Supraskite, juk nesėdės jie jo lauke ištisą parą septynias dienas per savaitę. Nevarėnuose neturime nei vieno vietinio medžiotojo – praktiškai visi turi važiuoti iš Telšių. Mūsų būrelio teritorija apima apie 800 žemės savininkų, kurie turi po 3–4 sklypus. Prie kiekvieno jų nepastovėsi. Žmogus (B. Aukštakis, – red.) vos tik šiemet pasodino žirnius, skambina ir sako: atvažiuok saugoti. Bet mūsų būrelis – ne saugos firma, o ne pelno siekianti visuomeninė organizacija. Visų pirma pats ūkininkas turi pasirūpinti savo pasėlių saugumu – aptverti juos, išpurkšti repelentais ir pan.“ A. Savickis tvirtino, jog medžiotojų būrelis padeda visiems pagalbos prašantiems ūkininkams. Tačiau suspėti yra labai sunku, juolab kad daugelis būrelio narių turi ir savo darbus, tad medžioklei skiria laiko tiek, kiek gali. Dažniausiai „sėdi ant palaukimo“ iki 2 val. nakties.
Anot A. Savickio, situaciją dėl B. Aukštakio laukuose žalą darančių šernų apsunkina ir tai, kad šie atkeliauja iš greta esančios Plinkščių medžiotojų būrelio teritorijos. Kito būrelio teritorijoje esančiuose miškuose jie medžioti, mažinti šernų populiacijos negali. Šaudyti šernus galima tik tada, kai jie atkeliauja į Nevarėnų medžiotojų būrelio teritoriją. Tad medžiotojams lieka tik laukti ir tikėtis, kad šernai ateis.
Turi teisę prašyti atlyginti šernų padarytą žalą
Vadovaujantis LR medžioklės įstatymu bei LR aplinkos ministro ir LR žemės ūkio ministro įsakymu, patvirtinta Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodika, laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti medžioklės plotų naudotojai. Ar buvo padaryta žala – nustato savivaldybėse sudarytos atitinkamos nuostolių skaičiavimo komisijos.
Telšių rajono savivaldybės Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškų nuostolių skaičiavimo komisijai vadovauja Savivaldybės administracijos Kaimo plėtros skyriaus vedėja Vilma Lukoševičienė. „Reikėtų įvertinti pačią situaciją: koks žemės plotas, kelių miškų apsuptyje jis yra, kiek tos žalos padaryta ir pan. Tiesiog reikėtų nuvažiuoti į vietą ir pasižiūrėti: sėdėdami kabinete nieko negalime spręsti, – „Telšių ŽINIOMS“ teigė komisijos pirmininkė V. Lukoševičienė. – Visų pirma B. Aukštakiui aš rekomenduočiau kreiptis į seniūniją. Nevarėnų seniūnė Vilma Šakienė yra nuostabus žmogus ir ji rūpinasi savo seniūnijos ūkininkais. Manau, jog tą nesusikalbėjimo su medžiotojais problemą būtų galima išspręsti vietoje. Tačiau jei nepavyktų, tada ūkininkas gali rašyti raštą mums – į Kaimo plėtros skyrių, ir bandysime bendromis jėgomis rasti kalbą su medžiotojais.“
Taip pat ūkininkas turi teisę kreiptis į Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškų nuostolių skaičiavimo komisiją dėl šernų padarytos žalos kompensavimo (B. Aukštakis kol kas dar nesikreipė). Komisija atvykusi įvertins situaciją, ir jei bus nustatyta, jog buvo padaryta žala, ją turės padengti medžiotojų būrelis.
LR aplinkos ministro ir LR žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintoje Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikoje nurodyta, jog „žemės ūkio pasėlių savininkams, auginantiems juos miško apsuptyje iki 3 ha sklype arba ne daugiau kaip 200 m nuo pasėlių savininko sodybos nutolusiame iki 0,5 ha sklype, medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala atlyginama tik tuo atveju, jeigu pasėliai buvo saugomi elektriniu piemeniu arba aptverti tvora, neleidžiančia kanopiniams žvėrims patekti į pasėlį“. Anot V. Lukoševičienės, jeigu B. Aukštakio sklypas, kuriame laukiniai gyvūnai padarė žalos, kaip teigiama, yra didesnis nei 3 ha, sąlyga dėl žalos atlyginimo netaikymo (kad pasėliai nebuvo aptverti elektriniu piemeniu ar tvora, – red.) teoriškai neturėtų būti taikoma. Tačiau konkretų atsakymą komisija galėtų pateikti tik detaliai įvertinusi visas aplinkybes.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


*

  1. nuomone parašė:

    Lėšų tvorai ir kitoms apsaugoms (į kurias turėtų gerb. ūkininkai investuoti iš gaunamo derliaus pelno) nėra, tai reiškia, kad reikia tiesiog žūdyti gyvūnus.. nėr gyvūnų, nėr problemos.
    Mielieji, gamta-visų namai!. Apsaugas organizuokites.

Už šmeižiančius, asmens garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Vartotojas sutinka, kad Svetainė neribotą laiką saugotų jo IP adresą ir pareikalavus atskleistų jį įgaliotoms institucijoms. Tzinios.lt pasilieka teisę šalinti skaitytojų komentarus, nesusijusius su straipsnio tema, įžeidžiančius bei šmeižiančius asmenis arba reklamuojančius komercines organizacijas.

Griežtai draudžiama tzinios.lt paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.
Taip pat skaitykite:
Svarsčių kilnotojai jėgas išmėgino Pakruojyje (0)

Po Degaičių sporto klubo vėliava Kęstučio Kasparavičiaus suburti Telšių jėgos sporto veteranai buvo nuvykę į Pakruojyje […]

- Peržiūrėti visą naujienų archyvą -

Apklausa

Ar patenkinti mokinių maitinimu ugdymo įstaigose?

Loading ... Loading ...
Archyvas
Visos teisės saugomos © 2017 tzinios.lt