Darbo grupės išvados dėl šilumos ūkio ateities. Savivaldybei lengviau ar vartotojui naudingiau?

Parašė:  2018-02-20

Vargais negalais prieš bemaž metus Telšių rajono savivaldybės tarybos sudaryta darbo grupė Telšių šilumos ūkio vystymo perspektyvoms įvertinti pateikė savo išvadas. Pasvėrusi visus galimus variantus, darbo grupė rekomendavo Tarybai pratęsti šilumos ūkio nuomos sutartį su UAB „Litesko“.
Šį ketvirtadienį įvyksiančio posėdžio metu politikai turės apsispręsti: pritarti išvadoms ir iki 2025 m. birželio 1 d. pratęsti sutartį su UAB „Litesko“ ar ieškoti kitų alternatyvų.
Antanas NEKRAŠIUS
Pagrindiniai argumentai – nėra pinigų
Skaitytojams primename, jog Telšių rajono savivaldybės taryba 2017 m. kovo 30 d. sudarė darbo grupę (pirmininkas Telšių rajono savivaldybės mero pavaduotojas Kęstutis Gusarovas) ir pavedė jai įvertinti tris Telšių šilumos ūkio vystymosi perspektyvas: pratęsti nuomos sutartį su UAB „Litesko“, perimti pačiai Savivaldybei šilumos ūkį arba skelbti naują konkursą šilumos ūkiui perimti.
„Darbo grupės narių balsų dauguma nutarta siūlyti Telšių rajono savivaldybės tarybai pratęsti sutartį su UAB „Litesko“ iki 2025 m., – „Telšių ŽINIOMS“ teigė darbo grupės pirmininkas K. Gusarovas. – Mūsų nuomone, tai labiausiai atitinka Savivaldybės interesus. Tačiau galutinį sprendimą turės priimti Taryba.“
Pagrindiniai argumentai, dėl ko turėtų būti pratęsta sutartis, anot K. Gusarovo, yra du. Ir abu jie susiję su pinigais. Pirmasis – pratęsus sutartį, tiek pačiai Savivaldybei, tiek jos įmonei „Telšių šilumos tinklai“ nebereikėtų ieškoti 500 tūkst. Eur bendrovės veiklai užtikrinti būtino apyvartinio kapitalo. Antrasis – atkristų būtinybė grąžinti Savivaldybės skolą UAB „Litesko“ už atliktas investicijas (apie 800 tūkst. Eur) bei išpirkti vartotojų skolas (apie 245 tūkst. Eur). Esą tokias lėšas šiandien iš Savivaldybės biudžeto sukrapštyti būtų sunku. O ir bankai nėra linkę suteikti paskolos UAB „Telšių šilumos tinklai“. Minėtos įmonės direktorius Jurgis Staševičius kreipėsi į du bankus: „Swedbank“ atsisakė suteikti kreditą, o „Šiaulių bankas“ esą svarstytų, bet paskola būtų ne didesnė kaip 500 tūkst. Eur.
Investicijų poreikis perimant šilumos ūkį yra didžiulis
K. Gusarovas „Telšių ŽINIOMS“ teigė, jog svarstydama galimybę Savivaldybei perimti šilumos ūkį savo žinion, darbo grupė pavedė UAB „Telšių šilumos tinklai“ pateikti duomenis, kurie atsakytų į klausimą: koks yra investicijų, apyvartinių lėšų bei žmogiškųjų resursų poreikis susigrąžinant šilumos ūkį.
Savivaldybės įmonės atstovai darbo grupei pateikė orientacinį planą, pagal kurį būtų galima planuoti šilumos ūkio susigrąžinimą. Esą perėmimui pasiruošti reikia mažiausiai 6 mėnesių. Per tą laiką reikėtų sudaryti komisiją, kuri inventorizuos perimamą atgal turtą, ieškoti ir įdarbinti specialistus, finansų analitiką, viešųjų pirkimų specialistą, ekonomistą, personalo vadovą, informatikos inžinierių ir kt. (jų papildomas darbo užmokesčio fondas sudarytų 50 000 Eur); rengti dokumentus atestatui ir šilumos tiekimo licencijai gauti; rengti viešuosius pirkimus privalomoms atsargoms bei prekėms įsigyti; įsigyti kuro atsargų (reikėtų apie 100 000 Eur); įsigyti reikalingą mažavertį inventorių (reikėtų apie 200 000 Eur); įsigyti arba nuomoti automobilius ir traktorius įmonės veiklai vykdyti (apie 50 000 Eur); perimti UAB „Litesko“ filialo „Telšių šiluma“ darbuotojus (darbo užmokesčio fondas – apie 100 000 Eur); grąžinti skolą UAB „Litesko“ (2019 m. kovo mėn. – apie 581 000 Eur); išpirkti vartotojų skolas iš UAB „Litesko“ (skolos iki metų sudaro apie 245 000 Eur); bendrovės veiklai užtikrinti suformuoti apyvartinį kapitalą (apie 500 000 Eur). Be to, perimtas šilumos ūkis, preliminariais skaičiavimais, reikalauja minimalių 1,1 mln. Eur investicijų.
„Darbo grupė, nagrinėdama šilumos ūkio susigrąžinimo alternatyvą, vertino tai, kad investicijų poreikis perimant šilumos ūkį yra didžiulis.
Bendrovės skolinimosi perspektyvos yra ribotos, o paskolų palūkanos galėtų būti dengiamos išimtinai iš įmonės veiklos rezultato, nes palūkanų sąnaudų negalima įtraukti į tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainas, – teigiama darbo grupės išvadoje. – Įvertinusi tai, kad perimant šilumos ūkį Savivaldybei ir įmonei reikėtų patirti didžiules sąnaudas bei prieš pavedant veiklą yra būtina skelbti naują konkursą, nusprendė, kad Savivaldybė šioje stadijoje perimti šilumos ūkį dar nėra pilnai pasirengusi, o pratęsus nuomos laikotarpį Savivaldybė turėtų užtektinai laiko tokiam perėmimui pasiruošti ir susiplanuoti bei akumuliuoti tam būtinas lėšas.“
Atmetė
Variantą dėl naujo šilumos ūkio nuomos konkurso skelbimo darbo grupė atmetė dar pačioje pradžioje. Esą, kaip parodė prieš tai vykdyto nuomos konkurso patirtis ir rezultatai, labai tikėtina, kad naujo konkurso dokumentų parengimas bei jo vykdymas užtruks (nuo 3 iki 9 mėnesių).
Suderėjo
Vertindama perspektyvą pratęsti šilumos ūkio nuomos sutartį su UAB „Litesko“, darbo grupė lygiagrečiai vedė derybas su minėtos įmonės atstovais. Pasak K. Gusarovo, buvo laikomasi pozicijos, kad pratęsus sutartį, Savivaldybės padėtis nepablogėtų. Galiausiai suderėta, jog pasibaigus pratęstam nuomos terminui, Savivaldybei išnuomotas Telšių šilumos ūkis bus grąžintas nenudėvėtas, tos pačios vertės, koks buvo perduotas 2000 metais. Taip pat UAB „Litesko“ suderintas su Savivaldybe investicijas (preliminari investicijų vertė – 1,119 mln. Eur) nuomos laikotarpio pabaigoje – 2025 m. – perduotų be papildomų mokėjimų.
Vicemero teigimu, derybų metu sutarta ir dėl didesnio nuomos mokesčio bei įsipareigojimo padengti visas išlaidas (mokesčius), susijusias su išsinuomotu turtu. Be to, UAB „Litesko“ turės užtikrinti, kad viešųjų pirkimų komisijoje dalyvautų Savivaldybės ar UAB „Telšių šilumos tinklai“ atstovas.
Galiausiai, anot K. Gusarovo, įvertinusi visus „už“ ir „prieš“, darbo grupė balsuodama daugumos nuomone nutarė, kad Savivaldybei šiuo metu geriausias sprendimas yra iki 2025 m. birželio 1 d. pratęsti sutartį su UAB „Litesko“. O kol baigsis pratęstos sutarties galiojimas – tinkamai pasiruošti perimti Savivaldybei šilumos ūkį į savo rankas.
Sprendimą derins su Konkurencijos taryba
Šiandien susiklosčiusi situacija Telšių šilumos ūkyje ganėtinai keistoka. 2015 m. birželio mėnesį baigė galioti Telšių miesto šilumos ūkio nuomos sutartis su UAB „Litesko“. Sutartis pratęsta nebuvo. Tačiau iki šiol šilumą tiekia UAB „Litesko“, vadovaudamasi Telšių rajono savivaldybės tarybos sprendimu. Pagal jį numatoma, jog UAB „Litesko“ šilumą tieks iki tol, kol bus parinktas naujas šilumos tiekėjas. Bet praėjus 2,5 metų, tiekėjas taip ir nebuvo parinktas.
LR konkurencijos tarybos paprašėme pakomentuoti, ar UAB „Litesko“, neturėdama jokios galiojančios sutarties ir tiekdama šilumą vartotojams, nepažeidė Konkurencijos įstatymo.
„Konkurencijos taryba Konkurencijos įstatymo pažeidimą gali konstatuoti tik atlikusi tyrimą ir išsamiai išanalizavusi visas situacijos aplinkybes. Dėl Telšių miesto savivaldybės sprendimų atitikties Konkurencijos įstatymo nuostatoms tyrimo nesame atlikę, tačiau panašią situaciją esame vertinę kitose šalies savivaldybėse, – „Telšių ŽINIOMS“ teigė Konkurencijos tarybos narė Jūratė Šovienė. – Pavyzdžiui, Konkurencijos taryba, 2015 m. atlikusi tyrimą, pripažino, kad Alytaus miesto savivaldybės sprendimai be konkurso išnuomoti šilumos tinklus bendrovei „Litesko“ pažeidė sąžiningos konkurencijos principus. Priminsiu, kad Alytaus m. savivaldybė 2005 m. be konkurencingos procedūros papildomam 10 metų terminui pratęsė su bendrove „Litesko“ sudarytas šilumos tinklų modernizavimo bei turto nuomos sutartis. Savivaldybė taip pat 2007 m. vienašališku sprendimu pakeitė reikalavimus dėl „Litesko“ investicijų ir turto perdavimo, privilegijavo bendrovę kitų ūkio subjektų atžvilgiu ir tokiu būdu pažeidė Konkurencijos įstatymą. Šį atvejį nagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat konstatavo, kad Alytaus miesto savivaldybė privilegijavo vieną ūkio subjektą, t. y. „Litesko“.“
Galiausiai situacija Alytuje išsisprendė – Savivaldybės išnuomotus šilumos tinklus UAB „Litesko“ perduos šių metų pavasarį – pasibaigus šildymo sezonui.
Anot J. Šovienės, tiek Konkurencijos taryba, tiek teismai laikosi nuomonės, kad savivaldybės, įgyvendindamos savo funkcijas, priimdamos teisės aktus ar kitus sprendimus, neturi teisės teikti privilegijų ir diskriminuoti atskirų ūkio subjektų ar jų grupių bei taip riboti konkurenciją. Jeigu savivaldybė nusprendžia patikėti šilumos ūkio valdymą privačiam verslui, tam turi suorganizuoti konkurencingą procedūrą, kurioje vienodomis sąlygomis galėtų dalyvauti ir tarpusavyje konkuruoti visi norintys bei galintys ūkio subjektai.
Ar Alytaus istorija nepasikartos ir Telšiuose, jeigu bus pratęsta šilumos tinklų nuomos sutartis su UAB „Litesko“? Telšių rajono savivaldybės mero pavaduotojas teigė, kad taip neturėtų įvykti: „Konsultavomės su juristais – Alytuje yra visai kita situacija. Ten tarp Savivaldybės ir šilumos tiekėjo kilo ginčas dėl investicijų ir pakeistos sutarties, dėl to buvo pažeistos konkurencijos sąlygos. Telšių atveju – jeigu ketvirtadienį Taryba pritars sutarties pratęsimui, meras bus įgaliotas pasirašyti susitarimą su UAB „Litesko“ ir tada kreiptis į Konkurencijos tarybą, kuri ir įvertins, ar buvo išlaikytos visos reikiamos procedūros.“
K. Gusarovas: „Mes neskaičiavome, nes sunku apskaičiuoti“
Skaitant pateiktas išvadas, susidaro įspūdis, kad darbo grupė, vertindama Telšių šilumos ūkio vystymo perspektyvas, labiau linko link Savivaldybei lengvesnio, o ne vartotojui naudingesnio finansinio sprendimo. Kodėl darbo grupė, žinodama, kokių finansinių resursų reikės Savivaldybei perėmus į savo rankas šilumos ūkį, nepaskaičiavo bent jau apytikslės šilumos kainos vartotojams? Gal ji būtų ženkliai mažesnė negu UAB „Litesko“ tiekiamos šilumos?
2015 m. birželio mėnesį pasibaigus sutarčiai su UAB „Litesko“, šilumos kaina Telšiuose siekė 6,88 ct už kWh. Iki šių metų vasario mėnesio kaina išaugo iki 7,89 ct už kWh. Pagal centralizuotai tiekiamos šilumos brangumą šalyje Telšiai atsidūrė net 4 vietoje!
„Mes neskaičiavome, nes sunku apskaičiuoti, – „Telšių ŽINIOMS“ sakė darbo grupės pirmininkas K. Gusarovas, – o ir nesuskaičiuosi tokio dalyko, kurį kontroliuoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Darbo grupėje kilo klausimas, ar kaina, jei perimtume šilumos ūkį į savo rankas, mažėtų. Manome, kad nemažėtų. O dėl dabartinės šilumos kainos – UAB „Telšių šilumos tinklai“ direktorius Jurgis Staševičius paaiškino, kad ji išaugo, nes iki šiol nėra patvirtinta bazinė kaina. O ji nepatvirtinta, nes nėra aiški šilumos ūkio ateitis: ar pratęsime sutartį, ar perimsime jį į Savivaldybės rankas.“
Sužiedinimas kainuotų per milijoną
Taip pat atsiranda teigiančių, kad šilumos kainą Žemaitijos sostinėje galimai iškreipia nepriklausomi šilumos gamintojai. Jų Telšiuose yra du: UAB „Žemaitijos energija“ ir UAB „BIO zona“. Už UAB „Žemaitijos energija“ pagamintą šilumą 2017 m. gruodžio mėnesį UAB „Litesko“ mokėjo 2,88 ct už kWh, už UAB „BIO zona“ – 3,65 ct už kWh. Tačiau tas pats Alytus, pirkdamas šilumą iš nepriklausomų šilumos gamintojų, paskutinį praėjusių metų mėnesį mokėjo 3,16 ct už kWh, bet šilumos kaina vartotojams siekė vos 5,51 ct už kWh (Telšiuose buvo 7,83 ct už kWh). Aišku, galima sakyti, kad UAB „BIO zona“ pagamintos šilumos kaina milžiniška. Tačiau ji parduoda tik ne didelį – 1 MWh – kiekį šilumos, o kaina didelė, nes jai nėra konkurencijos. Kad ji atsirastų, reikėtų sužiedinti miesto šilumos trasas.
Apie tai, kad reikėtų galvoti apie trasų sužiedinimą, darbo grupėje buvo užsiminęs Algirdas Bacevičius. Apskaičiuoti, kiek tam reikėtų lėšų, buvo pavesta Telšių rajono savivaldybės administracijos Statybos ir urbanistikos skyriaus specialistams. Iš pradžių skaičiuota, jog sužiedinimui reikėtų 100 tūkst. Eur, vėliau kaina išaugo iki 800 tūkst. Eur, galiausiai ant darbo grupės stalo atsirado UAB „Litesko“ vertinimas dėl Luokės bei Dariaus ir Girėno katilinių centralizuoto šilumos tiekimo sistemų sujungimo. Pagal šilumos tiekėjų skaičiavimą, šiam tikslui reikėtų apie 1,286 mln. Eur investicijų.
V. Bukauskas: „Vėl pradeda galvoti ne nuo to galo“
„Darbo grupės išvados ir siūlymas pratęsti sutartį – tai dar nėra sprendimas, – „Telšių ŽINIOMS“ tvirtino Seimo narys Valentinas Bukauskas. – Politinį sprendimą turės priimti Telšių rajono savivaldybės taryba. Man yra keista darbo grupės pozicija. Kodėl kitos savivaldybės yra pajėgios tiekti kokybiškas, pigias šilumos paslaugas, o mes ne? Pagal šilumos kainos brangumą mes esame tarp lyderių Lietuvoje. O argumentai, kad perimti šilumos ūkį nėra pinigų… Ar jų bus pasibaigus pratęstai sutarčiai? Vėl pradeda galvoti ne nuo to galo. Pinigų yra, bet juos reikia mokėti pasiimti. Valdant šilumos ūkį, neįmanoma bankrutuoti. Pasižiūrėjus į metinę UAB „Litesko“ filialo „Telšių šiluma“ apyvartą ir žinant, kad 5 proc. jos yra grynas pelnas… Jie kažkaip sugeba tą pelną ir sugeneruoti, ir dar investuoti.“

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


*

  1. as parašė:

    Na taryba pavarykit kol galit, paskutinė dovana bus miesto žmonėms tai pratęsta sutartis su Litesko. Tada galėsime mokėti brangiausiai visoje Lietuvoje. Miestas nesuranda milijono eurų…Ar jūs nepagalvojote gal taryboje jūsų neturėtų būti?

  2. Vėjai parašė:

    O gal kas nors tikėjotės kitokios išvados? Aš tai ne. Mane nustebino tik Seimo nario komentaras. Tai gal Telšių savivaldybės taryboje pasikeitė valdančioji koalicija?

  3. Domas parašė:

    Kokia komisijos sudėtis. Būtų gerai sužinoti, kas ta bailių gvardija.

  4. Nikas parašė:

    Nėra pinigų? Melas, mažiau reikia vogti ir pinigų bus. Autobuso parkas parduotas penkis kartus pigiau, nei rinkos vertė. Iš rupšio nupirkta plytų krūva už 96 000 eurų, ir ta plytų krūva niekada netaps butais. Germanto vila norima prakalti pusvelčiui ir t.t. o kiek dar smulkių įvairių aferų prasuko savivaldybės valdžiažmogiai, tai vienas Dievas težino.

  5. galimai parašė:

    taryba dirba pu*inui. nori sugriauti savivaldybe galutinai. o seimo narys isvis nesigaudo apie ka sneka ir ne kurse,kuria puse pulti, tad saudo i savus

  6. Anonimas parašė:

    Mokam dvigubai daugiau nei kiti miestai. Ar tik ne todėl, kad Litesko tiek ilgai buvo išsinuomavusi ir nudrengė viską? Duokim dar 10 metų metų pamelžt tuos Telšių runkelius. Vilniaus valdžia teisiasi, kad pinigus susigražinti, o Telšiai meldžiasi, kad primokėti nereikėtų.

  7. 2+2=5 parašė:

    Duokit studentams paskaiciuos,jei nemokat

  8. 7 parašė:

    jei ši taryba sugebėjo rupšio plytas nupirkti, jos galimybės idiotizmo srity – beribės.

  9. Jurgis parašė:

    bet kokiu atveju Litesko gauna pelna sildydami o jei perims savivaldybe bus nuostoliai nes tuoj sau algas ten pasikels desimtim tukstanciu o kur dar kiek pavogs su savo aferoms.Nepatinka man tas Liteskas bet sukitais geriau nebus ,kaip lupo taip lups

Už šmeižiančius, asmens garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Vartotojas sutinka, kad Svetainė neribotą laiką saugotų jo IP adresą ir pareikalavus atskleistų jį įgaliotoms institucijoms. Tzinios.lt pasilieka teisę šalinti skaitytojų komentarus, nesusijusius su straipsnio tema, įžeidžiančius bei šmeižiančius asmenis arba reklamuojančius komercines organizacijas.

Griežtai draudžiama tzinios.lt paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.
Taip pat skaitykite:
http://tzinios.lt/prenumerata/
- Peržiūrėti visą naujienų archyvą -

Apklausa

Ar patenkinti mokinių maitinimu ugdymo įstaigose?

Loading ... Loading ...
Archyvas
Visos teisės saugomos © 2018 tzinios.lt