Pul­mo­no­lo­gė A. Stor­pirš­tie­nė pa­ta­ria stip­rin­ti imu­ni­te­tą, kad ne­pri­reik­tų grės­mę ke­lian­čių an­ti­bio­ti­kų

Parašė:  2018-11-06

Ru­de­nį pra­si­dė­jus per­ša­li­mo li­gų se­zo­nui, daž­nas, no­rė­da­mas pa­ts grei­čiau pa­sveik­ti ar pa­gy­dy­ti vai­ką, grie­bia­si iš pir­mo žvilgs­nio leng­viau­sio ke­lio – an­ti­bio­ti­kų. Ta­čiau dar ne vi­si su­vo­kia, ko­kią grės­mę mū­sų or­ga­niz­mui ke­lia an­ti­bio­ti­kai, be ku­rių dau­ge­liu at­ve­jų ga­lė­tu­me ir ap­siei­ti. Apie tai kal­ba­mės su Re­gio­ni­nės Tel­šių li­go­ni­nės Vai­kų li­gų sky­riaus ve­dė­ja, gy­dy­to­ja pul­mo­no­lo­ge Ali­na Stor­pirš­tie­ne.

Gied­ra AKA­VIC­KIE­NĖ
Bak­te­ri­jos tam­pa at­spa­rios an­ti­bio­ti­kams
„Pa­sau­ly­je in­fek­ci­nės li­gos yra la­bai svar­bi ser­ga­mu­mo prie­žas­tis, ta­čiau iš­si­vys­čiu­sio­se ša­ly­se nė­ra lai­ko­mos la­bai grės­min­go­mis. Jos bu­vo grės­min­gos, kol dar ne­bu­vo at­ras­ti an­ti­bio­ti­kai. Bet at­ra­dus an­ti­bio­ti­kus, at­si­ra­do ki­ta blo­gy­bė – juos nau­do­jant mik­roor­ga­niz­mai, bak­te­ri­jos pa­si­da­rė at­spa­rios an­ti­bio­ti­kams“, – tei­gė Re­gio­ni­nės Tel­šių li­go­ni­nės Vai­kų li­gų sky­riaus ve­dė­ja A. Stor­pirš­tie­nė, Tel­šiuo­se dir­ban­ti jau 37-erius me­tus.
Pa­sak gy­dy­to­jos, šiuo me­tu bak­te­ri­jų at­spa­ru­mas an­ti­bio­ti­kams ta­po di­džiu­le pro­ble­ma. Da­bar nė­ra to­kio an­ti­bio­ti­ko, ku­riam ne­bū­tų at­spa­rios bak­te­ri­jos. Jos su­ge­ba mu­tuo­ti, pri­si­tai­ky­ti. Dėl šios prie­žas­ties pa­sau­lis gy­ve­na su bai­me, jog ga­li nu­tik­ti taip, kad ne­be­tu­rė­si­me kuo gy­dy­ti in­fek­ci­nių li­gų.
Sa­vo dar­be gy­dy­to­ja pa­ste­bi, kad kar­tais pri­rei­kia ge­ro­kai di­des­nių an­ti­bio­ti­kų do­zių, kad bū­tų pa­siek­tas efek­tas gy­dant kaž­ku­rią bak­te­ri­nę li­gą. O at­spa­ru­mas bak­te­ri­joms ky­la dėl per di­de­lio an­ti­bio­ti­kų var­to­ji­mo.
Trys an­ti­bio­ti­kų gru­pės
Pul­mo­no­lo­gė A. Stor­pirš­tie­nė su­pa­žin­di­no, jog an­ti­bio­ti­kai skirs­to­mi į ke­lias gru­pes: 1) eko­lo­giš­ki, ma­žiau­siai pa­vo­jin­gi (įei­na pe­ni­ci­li­no gru­pės); 2) eko­lo­giš­ki, vi­du­ti­niš­kai pa­vo­jin­gi; 3) eko­lo­giš­kai pa­vo­jin­giau­si.
„Jei­gu rink­tis, ku­rį an­ti­bio­ti­ką skir­ti pa­cien­tui, ži­no­ma, ge­riau­sias pa­si­rin­ki­mas – pir­mos gru­pės. Jie yra siau­res­nio vei­ki­mo spekt­ro, ma­žiau už­mu­ša bak­te­ri­jų, taip pat ma­žiau iš­si­vys­to at­spa­rių bak­te­ri­jų, ma­žiau su­nai­ki­na­ma ge­rų­jų, sa­vų­jų bak­te­ri­jų“, – kal­bė­jo gy­dy­to­ja.
Bai­siau­sia tai, kad pa­sky­ręs an­ti­bio­ti­ką, nė­ra taip, jog su­nai­ki­ni tik su­kė­lė­ją – iš tik­rų­jų tuo pa­čiu daž­niau­siai su­nai­ki­na­mos vi­sos or­ga­niz­mo bak­te­ri­jos.
Jei ne­ga­li nau­do­ti pir­mos gru­pės an­ti­bio­ti­kų, t. y. jei pa­si­reiš­kia aler­gi­nės reak­ci­jos ar neuž­ten­ka an­ti­bio­ti­ko vei­ki­mo spekt­ro, ten­ka rink­tis al­ter­na­ty­vą – ant­ros gru­pės an­ti­bio­ti­kus.
A. Stor­pirš­tie­nės nuo­mo­ne, tre­čios gru­pės an­ti­bio­ti­kai tu­rė­tų bū­ti var­to­ja­mi ypač re­tai. De­ja, Lie­tu­vo­je taip nė­ra. Daž­niau­siai pa­ski­ria­mas pla­taus vei­ki­mo spekt­ro an­ti­bio­ti­kas, kad veik­tų vi­sas bak­te­ri­jas ir bū­tų grei­čiau pa­siek­tas gy­dy­mo efek­tas.
Ta­čiau, gy­dy­to­jos tei­gi­mu, iš tie­sų taip ne­bū­na – pa­sky­rus pla­tes­nio spekt­ro an­ti­bio­ti­ką, daž­niau ga­li bū­ti komp­li­ka­ci­jų, pra­ras­tas at­spa­ru­mas bak­te­ri­joms ir su­nai­ki­na­mos vi­sos or­ga­niz­mo ge­ro­sios bak­te­ri­jos. Tai su­ke­lia įvai­rias komp­li­ka­ci­jas: vys­to­si dis­bak­te­rio­zė, su­trin­ka virš­ki­ni­mo sis­te­mos funk­ci­jos, ga­li bū­ti pa­žeis­ti inks­tai, klau­sa ir t. t.
Žmo­nės daž­nai už­sii­ma sa­vi­gy­da
Pul­mo­no­lo­gė A. Stor­pirš­tie­nė pa­sa­ko­jo, kad an­ti­bio­ti­kai daž­nai ski­ria­mi ser­gant gri­pu, vi­ru­si­nė­mis in­fek­ci­nė­mis li­go­mis, pro­fi­lak­tiš­kai, kad ne­pra­si­dė­tų bak­te­ri­nė in­fek­ci­ja bei ne­kil­tų komp­li­ka­ci­jos. Ta­čiau, kaip pa­brė­žė gy­dy­to­ja, an­ti­bio­ti­kai pro­fi­lak­ti­kai nie­ka­da nė­ra ski­ria­mi, ne­bent yra po me­nin­go­ko­ki­nės in­fek­ci­jos kon­tak­to ar­ba chi­rur­gi­jo­je.
„Ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir ki­to­se ša­ly­se an­ti­bio­ti­kai var­to­ja­mi ne­ra­cio­na­liai, be rei­ka­lo. Ypač pla­taus vei­ki­mo spekt­ro, per daug su­dė­tin­gi an­ti­bio­ti­kai ski­ria­mi ne to­kiai su­dė­tin­gai li­gai gy­dy­ti. Blo­gai, kad žmo­nės daž­nai už­sii­ma sa­vi­gy­da, no­ri an­ti­bio­ti­kų, jei gy­dy­to­jas ne­pas­ky­rė, nueis pas ki­tą. O gy­dy­to­jai bai­mi­na­si komp­li­ka­ci­jų, nors jos pa­si­reiš­kia po pen­kių die­nų, ir tam ne­tu­ri reikš­mės, ar an­ti­bio­ti­kas bu­vo pa­skir­tas, ar ne“, – kal­bė­jo A. Stor­pirš­tie­nė.
Klai­din­ga vi­suo­me­nės nuo­mo­nė
Vai­kų tė­vai ne­re­tai įsi­vaiz­duo­ja, kad jei gy­dy­to­jas ne­pas­ky­rė an­ti­bio­ti­ko, vai­kas grei­tai ne­pas­veiks, o tai, su­pran­ta­ma, truk­do grįž­ti į dar­bą.
„Li­go­ni­nės Vai­kų li­gų sky­riu­je taip pat pa­si­tai­ko, kad tė­ve­liai sa­vo vai­ku­čiui rei­ka­lau­ja an­ti­bio­ti­ko, klau­sia, ko­dėl gy­dy­to­jas jo ne­pas­ky­rė. To­kiais at­ve­jais pa­siė­mus ty­ri­mų re­zul­ta­tus ten­ka ro­dy­ti, aiš­kin­ti, il­gai įro­di­nė­ti tė­vams, kad jų vai­kui – vi­ru­si­nė in­fek­ci­ja, ne­rei­kia var­to­ti an­ti­bio­ti­ko, kar­to­si­me ty­ri­mus ir ta­da žiū­rė­si­me…“ – pa­sa­ko­jo sky­riaus ve­dė­ja A. Stor­pirš­tie­nė.
Pa­sak gy­dy­to­jos, žmo­nės klai­din­gai įsi­vaiz­duo­ja, kad an­ti­bio­ti­ko tab­le­tė, in­jek­ci­ja pa­dės daug grei­čiau pa­sveik­ti.
Vi­ru­si­nės in­fek­ci­jos su­ke­lia aukš­tą tem­pe­ra­tū­rą, ta­čiau bend­ra pa­cien­to būk­lė nė­ra sun­ki. Tem­pe­ra­tū­rai nu­kri­tus, vai­kas pa­si­jun­ta ge­riau, žai­džia, yra ak­ty­vus. To­kiu at­ve­ju tai yra vi­ru­si­nė in­fek­ci­ja ir an­ti­bio­ti­ko ne­rei­kia.
Kaip tvir­ti­no gy­dy­to­ja, ko­su­lys, bė­gan­ti no­sis, gerk­lės per­štė­ji­mas ne­reiš­kia, kad yra bak­te­ri­nė in­fek­ci­ja, ku­rią rei­kė­tų gy­dy­ti an­ti­bio­ti­kais. Net­gi jei yra pū­lin­gas ap­na­šas ant ton­zi­lių, jis daž­nai bū­na 50 pro­cen­tų vi­ru­si­nės kil­mės.
Bū­ti­na tu­rė­ti kant­ry­bės
Di­džiu­lę gy­dy­mo pa­tir­tį tu­rin­ti gy­dy­to­ja A. Stor­pirš­tie­nė kal­bė­jo iš pra­kti­kos, ku­ri ro­do, kad vai­kams au­sų už­de­gi­mai net 80 pro­cen­tų bū­na vi­ru­si­nės kil­mės, o bron­chi­tai – net 90 pro­cen­tų. Ta­čiau vai­kui pra­dė­jus ko­sė­ti, tė­vų ar gy­dy­to­jo ini­cia­ty­va pa­ski­ria­mi an­ti­bio­ti­kai. Pa­si­tai­ko, kad per mė­ne­sį pa­ski­ria­mi du ar net trys kur­sai an­ti­bio­ti­kų, o li­ga neį­vei­kia­ma: prie ko­su­lio dar pri­si­de­da silp­nu­mas, ku­rį, be­je, su­ke­lia an­ti­bio­ti­kai.
Pri­si­min­da­ma sa­vo pa­čios ir šei­mos pra­kti­ką, me­di­kė ti­ki­no, kad tik­rai ga­li­ma pa­sveik­ti be an­ti­bio­ti­kų. Anot jos, svar­bu ne­pra­dė­ti per anks­ti jų var­to­ti, bū­ti­na tu­rė­ti kant­ry­bės ir iš­lauk­ti.
O jei pa­ki­lo tem­pe­ra­tū­ra, ne­rei­kia pa­ni­kuo­ti ir sku­bė­ti vais­tais ją su­ma­žin­ti. A. Stor­pirš­tie­nės tei­gi­mu, apie 38 laips­nių tem­pe­ra­tū­ra – tin­ka­miau­sia or­ga­niz­mui ko­vo­jant su li­gos su­kė­lė­jais, tuo­met ga­mi­na­si an­ti­kū­nai, nai­ki­nan­tys su­kė­lė­jus. Ver­ta pri­si­min­ti, kad nu­mu­šus tem­pe­ra­tū­rą, an­ti­kū­nų mū­sų or­ga­niz­me ga­min­sis ma­žiau.
Bau­gi­nan­tys skai­čiai
Kal­bė­da­ma apie tai, ko­kie di­de­li an­ti­bio­ti­kų var­to­ji­mo mas­tai, Vai­kų li­gų sky­riaus ve­dė­ja A. Stor­pirš­tie­nė pa­tei­kė tai įro­dan­čią sta­tis­ti­ką.
Lie­tu­vo­je apie 59 pro­c. suau­gu­sių­jų var­to­ja an­ti­bio­ti­kus be ty­ri­mų, o vai­kams be ty­ri­mų jie yra ski­ria­mi ne­tgi 75 pro­c. at­ve­jų. Apie 22 pro­c. žmo­nių pa­tys už­sii­ma sa­vi­gy­da an­ti­bio­ti­kais. Nors an­ti­bio­ti­kus vais­ti­nė­se ga­li­ma įsi­gy­ti tik su re­cep­tu, ta­čiau as­me­nys bū­na pri­si­kau­pę jų iš anks­čiau, ne­su­var­to­ję.
Vai­kams apie 90 pro­c. su­si­rgi­mų yra vi­ru­si­nės kil­mės – ne bak­te­ri­nės. Ir jie tu­rė­tų bū­ti gy­do­mi be an­ti­bio­ti­kų.
Leis­ki­te or­ga­niz­mui ko­vo­ti
Be­sai­kis an­ti­bio­ti­kų var­to­ji­mas ga­li bū­ti ne­tgi pra­žū­tin­gas žmo­ni­jai, mat bak­te­ri­jų at­spa­ru­mas pa­sau­ly­je spar­čiai au­ga. Ši rykš­tė, pa­sak tel­šiš­kės gy­dy­to­jos A. Stor­pirš­tie­nės, jau pa­lie­tė Jung­ti­nes Ame­ri­kos Vals­ti­jas, Ja­po­ni­ją, pie­ti­nes Eu­ro­pos vals­ty­bes.
Moks­li­nin­kai bai­mi­na­si dėl ar­tė­jan­čios an­ti­bio­ti­kų eros pa­bai­gos, o nau­jų an­ti­bio­ti­kų iš­ran­da­ma ma­žai. Ka­dan­gi an­ti­bio­ti­kai su­nai­ki­na or­ga­niz­mo bak­te­ri­jas, žmo­nėms gre­sia su­si­rgti vė­žiu.
„Kai or­ga­niz­me at­si­ran­da to­kių ne­gy­vų bak­te­ri­jų san­kau­pų, imu­ni­nė sis­te­ma ga­li ne­pa­jėg­ti jų pa­ša­lin­ti, to­se vie­to­se ga­li im­ti pra­dė­ti vys­ty­tis lė­ti­nis už­de­gi­mas, il­gai­niui tie da­ri­niai ga­li su­pik­ty­bė­ti“, – aiš­ki­no gy­dy­to­ja.
Pa­si­tei­ra­vus apie ma­din­gas ge­rą­sias bak­te­ri­jas, Vai­kų li­gų sky­riaus ve­dė­ja A. Stor­pirš­tie­nė at­sa­kė į jų po­vei­kį žiū­rin­ti skep­tiš­kai. Anot gy­dy­to­jos, ver­čiau grū­din­ti or­ga­niz­mą: daug lai­ko pra­leis­ti vaikš­čio­jant ore, val­gy­ti lie­tu­viš­kų dar­žo­vių, vai­sių, o su­si­rgus leis­ti or­ga­niz­mui ko­vo­ti su li­ga.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


*

  1. Skaitytoja parašė:

    Geras straipsnis. Viena geriausiu gydytojų Telšiuose.

  2. Mama parašė:

    Si gydytoja labai protinga. Ji mano sunui pasiule neskubeti gydyti ausies uzdegimo antibiotikais ir is tiesu, jos pasiulytas iprastas gydymo budas puikiai padejo pasveikti. As maniau, kad ausies uzdegimas isgydomas tik antibiotikais, nes pries tai kiti gydytojai visada tik antibiotikus skirdavo .

    Aciu siai nuostabiai gydytojai. Nenoreciau, kad mano vaikai sirgtu, bet labai noreciau dar kada bendrauti su sia puikia gydytoja, nes ji tiesiog spinduliuoja nuosirdumu ir gera aura

  3. Skaitytojas parašė:

    Viena geriausių pediatrių šalyje.

Už šmeižiančius, asmens garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Vartotojas sutinka, kad Svetainė neribotą laiką saugotų jo IP adresą ir pareikalavus atskleistų jį įgaliotoms institucijoms. Tzinios.lt pasilieka teisę šalinti skaitytojų komentarus, nesusijusius su straipsnio tema, įžeidžiančius bei šmeižiančius asmenis arba reklamuojančius komercines organizacijas.

Griežtai draudžiama tzinios.lt paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.
Taip pat skaitykite:
http://tzinios.lt/prenumerata/
- Peržiūrėti visą naujienų archyvą -

Apklausa

AR kaupiate pensiją privačiuose pensijų fonduose?

Loading ... Loading ...
Archyvas
Visos teisės saugomos © 2018 tzinios.lt